Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-178-111/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-12
Bylos Nr.
1-178-111/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00343-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Kaltinamasis
J. K.
Nukentėjusysis
E. B.
Advokatai
Kęstutis Ožiūnas, Julija Žukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-178-111/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00343-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamajam J. K.,jo gynėjai advokatei Julijai Žukienei,nukentėjusiajai E. B.,nukentėjusiosios atstovui adv. Kęstučiui Ožiūnui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2012-03-15 apie 20.21 val. vairuodamas automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas juo Vilniuje, nuvažiavimu nuo T. Narbuto g.- Konstitucijos pr. žiedinės sankryžos į Geležinio Vilko g., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punkto reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas antra eismo juosta nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėją“, nepraleido automobilio atžvilgiu iš kairės į dešinę, į pėsčiųjų perėją, įėjusios pėsčiosios E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ją partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu J. K. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino visiškai ir duodamas parodymus paaiškino, kad dėl viso to, kas įvyko, nori atsiprašyti nukentėjusiosios. Važiavo ramiai automobiliu Golf Narbuto gatve žiedu, išsukinėjo iš žiedo į dešinę, važiavo laisvu bėgiu, matė, jog eina dvi mergaitės. Viena mergaitė perėjo gatvę, o nukentėjusioji kažkaip susimėtė ar sustojo, jis nesuspėjo sustabdyti ir užkabino nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje. Nukentėjusiajai visą žalą atlygino, t.y. atlygino tiek, kiek prašė. Anksčiau paskirtas baudas jis moka, antstoliai jas išskaičiuoja iš atlyginimo, kas mėnesį išskaičiuoja 70 proc. atlyginimo. Dar liko sumokėti 6500 Lt. Uždirba įvairiai, 1300-1400 Lt.

Nukentėjusioji E. B. teisme paaiškino, kad ėjo per perėją su drauge. Draugė ėjo šiek tiek priekyje, o ji pusę žingsnio už draugės. Prieš eidamos per gatvę pasižiūrėjo į dešinę. Automobilis buvo pakankamai toli, dar važiavo žiedu, todėl jos nusprendė eiti per perėją link Pedagoginio universiteto. Pamatė į ją atvažiuojantį automobilį, šiek tiek gal susimėtė, nebuvo kur dėtis, nei atgal, nei į priekį, automobilis važiavo tiesiai į ją. Patyrė dešiniojo žastikaulio išnirimą, yra tai patvirtinanti pažyma. Ją paguldė į ligoninę, kitą dieną išleido, namuose gydėsi gal tris mėnesius. Turtinė žala yra atlyginta, prašo iš draudimo atlyginti žalą. Draudimas dalį apmokėjo, bet nepakankamai. Šiuo metu poliklinikoje ji nesilanko. Anksčiau sportavo, tačiau dabar to daryti negali dėl to, kad skauda ranką.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas Kęstutis Ožiūnas teisme paaiškino, jog iš pradžių buvo pareikštas ieškinys J. K. dėl žalos, kurios nepadengė draudimo kompanija, atlyginimo. Tuo momentu J. K. jokios žalos nebuvo atlyginęs, tačiau per savo advokatę kreipėsi į nukentėjusiąją ir pasakė, kad yra galimybė atlyginti tik 2000 Lt. Draudimas yra atlyginęs 2500 litų žalos, o J. K. yra atlyginęs 2000 Lt žalos. Mano, jog būtų teisinga, kad tas skirtumas, kuris liko neapmokėtas, turi būti priteistas iš draudimo kompanijos. Motyvai tie, jog tai yra jaunas žmogus, kuris pateko į autoįvykį, gatvėje, saugiausioje salelėje, kuri yra skirta tik pieštiesiems. Partrenkus žmogų toje vietoje, gatvėje tampa nesaugu, tą nesaugumą nukentėjusioji jaučia iki šiol. Buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie privertė tris mėnesius nutraukti studijas Riomerio universitete. Po to, kai pajuto, kad ranka gali funkcionuoti normaliai, pasiprašė grąžinama atgal į studijas. Nukentėjusioji iki šiol jaučia diskomfortą, kadangi jaunas žmogus užsiima sportu, jaučiamas skausmas kairėje rankoje, tai nepraėjo. Mano, kad tą sumą, kurios nepadengė draudimo bendrovė, turėtų būti atlyginta, ir tą turėtų padaryti draudimo bendrovė, kadangi kaltinamasis ne vieną kartą yra baustas už KET pažeidimus, dauguma iš tų baudų liko neapmokėtos, todėl iš jo reikalauti žalos atlyginimo būtų beprasmiška, juo labiau, kad jis dirba eiliniu vairuotoju. Kaltinamajam J. K. nukentėjusioji jokių materialinių pretenzijų neturi, liko neatlyginta tik neturtinė žala. Draudimo kompanijos buvo prašyta atlyginti 2500 eurų, atlygino tik 2500 litų, susidarė 6132 Lt skirtumas, tačiau 2000 litų neturtinės žalos atlygino J. K., todėl liko neatlyginta 4132 litai neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš draudimo bendrovės Compensa Insurance Group.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nekaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko prokuroras bei nukentėjusioji.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad juose užfiksuota eismo įvykio vietoje, Vilniuje, nuvažiavime nuo T. Narbuto g. – Konstitucijos pr. žiedinės sankryžos į Geležinio Vilko g. automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio. Automobilis stovi nuvažiavimo antroje eismo juostoje, 5,8 m. atstumu nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perjos, 0,3 m. atstumu nuo kairės pusės galinio rato ir 0,1 m. atstumu nuo kairės pusės priekinio rato iki skiriamosios juostos. Eismo įvykio vieta apžiūrėta tamsiu paros metu, esant įjungtam dirbtiniam apšvietimui ir užfiksuoti kelių eismo taisyklių ženklai ir kelių ženklinimo linijos (b.l. 5-6; 7-8).

Transporto priemonės VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis nesugadintas (b.l. 9-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2593/12(01) nurodyta, kad kad J. K. kraujyje rasta 0,2 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2567/12 (01) nurodyta, kad E. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 18).

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus vyresnysis ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis 2012-04-05 susipažinęs su E. B. gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ RVUL pateikė išvadą, kad E. B. nustatyta dešiniojo žastikaulio išnirimas, kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, bei kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis ir veido odos nubrozdinimai, tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu (b.l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2012-03-15 apie 20.20 val. vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, T. Narbuto g.-Konstitucijos pr. žiedine sankryža, antra eismo juosta. Kartu važiavo T. P. Priekyje ta pačia kryptimi ir ta pačia eismo juosta važiavo automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 30-40 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis buvo asfaltas. Gatvės žibintai buvo įjungti. Išvažiuojant iš žiedo link G. Vilko g. antra eismo juosta pamatė, kad VW Golf automobilis artėja link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra nuvažiavime išvažiuojant iš žiedo link G. Vilko g. Tuo metu, kai automobilis VW Golf buvo prie pat pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad perėjoje, nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto link dešiniojo, žiūrint nuo žiedinės sankryžos link G. Vilko g. perėja eina dvi pėsčiosios. Kuriuo momentu pėsčiosios įžengė į perėją nepastebėjo. Pamatė, kad jos vidutiniu tempu ėjo perėjos viduriu, jos pločio atžvilgiu. VW Golf automobilis artėdamas prie perėjos net nestabdė. Pastebėjęs pėsčiųjų perėja einančias pėsčiąsias manė, kad VW Golf automobilis stabdys, tačiau jis nestabdė ir įvažiavo į perėją. VW Golf įvažiavus į perėją viena mergina spėjo atšokti, o kitą merginą, kuri ėjo šalia, VW Golf automobilis kliudė dešinės pusės kampu. Nuo smūgio mergina persisuko per ją partrenkusio VW Golf automobilio dešinį šoną ir nukrito važiuojamojoje dalyje, nuvažiavime iš žiedo link G. Vilko g. antra eismo juostoje, perėjos ribose. VW Golf automobilis sustojo antroje eismo juostoje už pėsčiųjų perėjos. Partrenkimas įvyko nuvažiavime iš žiedinės sankryžos link G. Vilko g., antroje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribose, merginai nuveikus apie 4 m. nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (skiriamosios juostos) link dešiniojo, žiūrint kryptimi nuo žiedinės sankryžos link G. Vilko g. Pamatęs, kad įvyko eismo įvykis sustabdė vairuojamą automobilį ir kartu su T. P. padėjo pėsčiajai atsikelti. Kažkas iš pašalinių iškvietė GMP, kuriai atvykus pėsčioji buvo nuvežta į RVUL. Savo duomenis paliko atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad 2012-03-15 apie 20.20 val. važiavo automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo bendradarbis D. V. Sėdėjo priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo vietos. Važiavo Vilniuje, T. Narbuto g.-Konstitucijos pr. žiedine sankryža, antra eismo juosta. Priekyje jų ta pačia kryptimi ir ta pačia eismo juosta važiavo automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 30 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis buvo asfaltas, nelijo, važiuojamoji dalis buvo sausas asfaltas. Gatvės žibintai buvo įjungti. Išvažiuojant iš žiedo link G. Vilko g. antra eismo juosta pamačiau, kad VW Golf automobilis artėja link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra nuvažiavime išvažiuojant iš žiedo link G. Vilko g. Jau įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, jos ženklinimo ribose VW Golf automobilis pradėjo staigiai stabdyti ir netrukus pamatė, kad viena pėsčioji atšoko nuo stabdančio automobilio, t.y. nuo jo dešiniojo kampo link nuvažiavimo į G. Vilko g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint jų važiavimo krypties atžvilgiu). Ar ją automobilis kliudė ar ne, pasakyti negalėjo. Ir netrukus pamatė kitą pėsčiąją, kurią automobilis kliudė dešinės pusės kampu. Nuo smūgio mergina persirito per ją partrenkusio VW Golf automobilio dešinį šoną ir nukrito važiuojamojoje dalyje, nuvažiavime iš žiedo link G. Vilko g. antra eismo juostoje, perėjos ribose. Kuriuo momentu pėsčiosios įžengė į perėją nematė. Jų taip pat nematė prieš pat partrenkimą. Pastebėjo jau patį partrenkimo momentą. VW Golf automobilis sustojo antroje eismo juostoje už pėsčiųjų perėjos. Partrenkimas įvyko nuvažiavime iš žiedinės sankryžos link G. Vilko g., antroje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribose, merginai nuveikus daugiau negu pusė antros eismo juostos pločio nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (skiriamosios juostos) link dešiniojo, žiūrint kryptimi nuo žiedinės sankryžos link G. Vilko g. D. V. iškarto sustabdė vairuojamą automobilį ir kartu padėjo pėsčiajai atsikelti (b.l. 40-41).

Ikteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad 2012-03-15 apie 20.20 val. ėjo Vilniuje, G. Vilko g. kairiuoju šaligatviu nuo Goštauto g. pusės link T. Narbuto g.-Konstitucijos pr. žiedinės sankryžos, kartu su K. C. Buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis buvo sausas asfaltas. Gatvės žibintai buvo įjungti. Ėjo kairiuoju šaligatviu, žiūrint nuo Jasinskio g. pusės link žiedinės sankryžos. Priėjus nuvažiavime nuo žiedinės sankryžos link G. Vilko g. esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją matė, kad nuvažiavimu nuo žiedo link G. Vilko g., antra eismo juosta važiuoja automobilis VW Golf. Automobiliui privažiavus arčiau perėjos, nuo skiriamosios juostos į perėją įžengė dvi pėsčiosios. Jos ėjo arčiau kairiojo perėjos krašto, žiūrint perėjos pločio atžvilgiu, žiūrint nuo skiriamosios juostos. Pėsčiosios ėjo viena paskui kitą. VW Golf automobilis įvažiavęs į perėją pradėjo stabdyti, VW Golf stabdant viena mergina spėjo atšokti, o kitą merginą, kuri ėjo paskui VW Golf automobilis kliudė dešine puse. Nuo smūgio mergina užkrito ant variklio dangčio ir nukrito pravažiuojančio VW Golf automobilio dešinės pusė šone, perėjos ribose, o automobilis sustojo antroje eismo juostoje už perėjos. Partrenkimas įvyko nuvažiavime iš žiedinės sankryžos link G. Vilko g., antroje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribose, tiksliai atstumo kurį nuveikė pėsčioji nurodyti negalėjo. Įvykus eismo įvykiui draugas iškvietė GMP bei policiją. Atvykus GMP pėsčioji buvo nuvežta į RVUL. Savo duomenis paliko atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. C. parodė, kad 2012-03-15 apie 20.20 val. ėjo Vilniuje, G. Vilko g. kairiuoju šaligatviu nuo Goštauto g. pusės link T. Narbuto g.-Konstitucijos pr. žiedinės sankryžos kartu su drauge R. K. Buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis buvo sausas asfaltas. Gatvės žibintai buvo įjungti. Priėjus nuvažiavime nuo žiedinės sankryžos link G. Vilko g. esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją išgirdo padangų cypimo garsą ir atsisukęs pamatė, kad nuvažiavimu nuo žiedo link G. Vilko g., antra eismo juosta važiuojantis automobilis VW Golf stabdo, o pėsčiųjų perėjoje tuo metu ėjo dvi pėsčiosios. Automobilis tuo metu buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribas. Kai automobilis VW Golf stabdė perėjoje pamatė einančias dvi pėsčiąsias, nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto link dešiniojo, žiūrint kryptimi nuo žiedinės sankryžos link G. Vilko g. Kuriuo momentu pėsčiosios įžengė į perėją nematė. Pėsčiosios ėjo viena paskui kitą, vidutiniu tempu, perėjos viduriu, jos pločio atžvilgiu. VW Golf stabdant viena mergina spėjo atšokti, o kitą merginą, kuri ėjo paskui, automobilis kliudė dešinės pusės kampu. Nuo smūgio mergina užkrito ant variklio dangčio ir nukrito pravažiuojančio VW Golf automobilio dešinės pusė šone, perėjos ribose, o automobilis sustojo antroje eismo juostoje už perėjos. Partrenkimas įvyko nuvažiavime iš žiedinės sankryžos link G. Vilko g., antroje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribose, merginai nuveikus apie 3-4 m. nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (skiriamosios juostos) link dešiniojo, žiūrint kryptimi nuo žiedinės sankryžos link G. Vilko g. Pamatęs, kad įvyko eismo įvykis paskambino telefonu Nr. 112 ir iškvietė GMP bei policiją. Atvykus GMP pėsčioji buvo nuvežta į RVUL (b.l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. parodė, kad 2012-03-15 apie 20.15 val. ėjo Vilniuje, G. Vilko g. per pėsčiųjų perėją esančią nuvažiavime nuo T. Narbuto g.-Konstitucijos pr. žiedinės sankryžos. Ėjo kartu su drauge E. B. Buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis buvo asfaltas. Gatvės žibintai buvo įjungti. Pėsčiosios ėjo taip, kad E. žiedinė sankryža buvo iš dešinės, o ji ėjo E. iš kairės. Ji ėjo šiek tiek priekyje E. Į perėją įžengė nuo skiriamosios juostos link G. Vilko g. dešiniojo šaligatvio, žiūrint kryptimi nuo žiedinės sankryžos link Goštauto g ir ėjo vidutiniu tempu. Prieš įžengiant į perėją sustojo, pasižiūrėjus į dešinę matė, kad nuo žiedo antra eismo juosta artėja lengvasis automobilis, tačiau iki jo buvo dar labai didelis atstumas, kuris buvo pakankamas automobiliui sustoti. Kokiu greičiu važiavo automobilis nurodyti negalėjo. Įžengus į perėją ėjo vidutiniu tempu, ir staiga, kai jos buvo tarp pirmos ir antros eismo juostos, pastebėjo, kad minėtas automobilis nestabdo ir buvo jau prie pat perėjos. Atstumas nuo jos iki automobilio buvo labai nedidelis, ji suprato, kad gali ja partrenkti ir instinktyviai ėmė bėgti į priekį. Atsisukusi pamatė, kad nuo automobilio VW Golf ant važiuojamosios dalies krenta jos draugė E. Kaip automobilis ją kliudė nematė. Pati eismo įvykio metu nenukentėjo (b.l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Surinktų baudžiamojoje byloje duomenų pagrindu teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ką patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir nukentėjusiosios parodymai, kita bylos medžiaga, kuriuos teismas ištyrė ir pagarsino teismo posėdžio metu.

Kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog vairuodamas transporto priemonę pažeidė jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių punktus, nebuvo pakankamai atsargus, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, dėl ko partrenkė pėsčiąją ir ją sužalojo, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir nukentėjusioji bei ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Byloje neginčijamai nustatytas eismo įvykio mechanizmas, ką patvirtina eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Jokių prieštaravimų dėl paties eismo įvykio nėra. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kaltinamasis eismo įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, buvo blaivus, nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas nustatytas byloje esančia specialisto išvada. Kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BL 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai. Jo kaltė teismui abejonių nekelia.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis J. K. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiama į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis J. K. yra vedęs, dirba vairuotoju, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Įvertinus visas šias aplinkybes, J. K. skirtina bausmė – bauda, kaip labiausiai atitiksianti bausmės paskirtį, atitinkamai parenkant baudos dydį.

Teismas mano, jog kaltinamajam netikslinga skirto arešto bausmę, kadangi ši bausmė neproporcinga kaltinamojo padarytiems veiksmams, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nesiekė atsiradusių pasekmių, eismo įvykio metu buvo blaivus. Be to, atkreiptinas dėmesys į pačios nukentėjusiosios elgesį, t.y. tiek kaltinamasis, tiek pati nukentėjusioji patvirtino, jog nukentėjusioji, eidama per pėsčiųjų perėją, kiek sutriko, nežinojo, į kurią pusę eiti, pasimetė. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo paskirti kaltinamajam arešto bausmės, kadangi, teismo manymu, ši bausmė būtų per griežta, o į aplinkybę, kad kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, atsižvelgiama nustatant baudos dydį. Be to, teismo manymu, kaltinamajam netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis dirba vairuotoju, darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, netekęs darbo jis negalėtų sumokėti jam paskirtos baudos, taip pat mokėti jam anksčiau paskirtų ir iš jo išieškomų baudų, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų nehumaniškas, neatitinkantis teisingumo ir proporcingumo principų.

Civilinis ieškinys

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6132 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš J. K. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji bei jos atstovas pareiškė, jog kaltinamasis atlygino 2000 litų neturtinę žalą, kaltinamajam pretenzijų neturi, pateikė teismui patvirtinimą apie pretenzijų kaltinamajam neturėjimą, o likusią neatlygintą 4132 Lt neturtinę žalą prašė priteisti iš draudimo bendrovės Compensa TU. S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo. Nukentėjusioji nurodė, jog po eismo įvykio ji buvo hospitalizuota VĮ Vilniaus Universitetinėje ligoninėje, jai buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykio metu ji patyrė didelį fizinį skausmą, kokio ligi tol nebuvo patyrusi, kadangi tokių traumų anksčiau neturėjo, patyrė didelį stresą. Ilgalaikis, ligi šiol tebesitęsiantis eismo įvykio pasekmių gydymas sukėlė jai didelius nepatogumus bendraujant su artimaisiais, pažįstamais, taip pat studijose, kurias buvo priversta laikinai nutraukti. Tie nepatogumai išlieka ligi šiol ir galutinis neigiamų pasekmių dydis galės būti žinomas tik praėjus nemažam laiko tarpui. Kreipėsi į draudimo kompaniją prašydama atlyginti 2500 eurų dydžio neturtinę žalą, tačiau draudimo kompanija jai atlygino tik 2500 Lt. Atėmus kaltinamojo ir draudimo bendrovės atlygintą žalos dalį, liko neatliginta 4132 Lt neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš draudimo bendrovės.

Iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės Compensa TU S.A Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atstovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo, kaltininkas dėl jo nuoširdžiai gailisi. Byloje nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė iki šiol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes ar kad šie sužalojimai trukdys jai gyventi visavertį gyvenimą ateityje. Nors ieškovė nurodė, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo buvo priversta sustabdyti studijas, tačiau jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Todėl, civilinio atsakovo nuomone, šio eismo įvykio pasekmės negali būti vertinamos kaip sunkios. Atsakovas, įvertinęs sveikatos sužalojimo pobūdį, išmokėjo nukentėjusiajai 2500 Lt draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, atsakovo nuomone, yra tinkama piniginė satisfakcija, atsižvelgiant į padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir dėl to ieškovės patirtus nepatogumus. Civilinis atsakovas pažymėjo, jog byloje nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki šiol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes ir kad šie sužalojimai trukdys jai gyventi visavertį gyvenimą ateityje, verstis tam tikra darbine veiklą. Dėl to draudimo bendrovė prašo nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

Spręsdamas šį civilinį ieškinį teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šioje dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Neturtinės žalos asmeniui nustatymas baudžiamojoje byloje nėra saistomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos neturtinės žalos privalomojo draudimo suma. Kai asmuo (draudėjas) yra sudaręs sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas), neviršydama draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas. Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovu traukiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Iš medicinos specialisto išvados, civilinių ieškinio byloje turinio bei nukentėjusiosios paaiškinimų teisme matyti, kad nukentėjusiajai E. B. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. B. nustatyta dešiniojo žastikaulio išnirimas, kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, bei kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis ir veido odos nubrozdinimai, tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų apie 3 mėnesius gydėsi, išgyveno fizinį skausmą, stresą, kuriuos jaučia iki šiol. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas. Visas šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiosios neturtinės žalos turiniu, kurį įvertindamas pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie pablogėjusią nukentėjusiosios sveikatos būklę, apie liekamuosius reiškinius, į tai, kad ši žala buvo padaryta ne tyčia, bet J. K. neatsargumu, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargiai kaltinamojo veiksmais padaryti nukentėjusiosios sveikatos sužalojimai ir dėl to patirta neturtinė žala vertintina mažesniu nei tyčinės veikos atveju dydžiu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nepagrįstus laiko nukentėjusiosios teiginius apie tai, kad dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo ji buvo sustabdžiusi savo studijas universitete, kadangi iš pažymos apie studijas matyti, jog studijos buvo sustabdytos dėl akademinių skolų, o tai, kad tos skolos atsirado būtent dėl patirto sužalojimo, byloje duomenų nėra. Kita vertus, teismas nepagrįstais laiko ir draudimo kompanijos argumentus apie tai, kad byloje nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki šiol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes ir kad šie sužalojimai trukdys jai gyventi visavertį gyvenimą ateityje, verstis tam tikra darbine veiklą. Pažymėtina, jog fizinis skausmas bei patirtas stresas negali būti pagrindžiamas kažkokiais oficialiais dokumentais, kadangi tai yra žmogaus vidiniai bei dvasiniai išgyvenimas, skausmas, kurį jaučia tik pats asmuo, jis negali būti niekaip išmatuotas ir oficialiai įvertintas. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, jog anksčiau ji sportavo, o dabar dėl rankos skausmo to pilnavertiškai daryti negali, neaišku, kiek laiko tai truks. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus, iki tol nebuvo patyrusi tokio streso, todėl ją eismo įvykis galėjo sukrėsti labiau nei kitą gyvenimiškos patirties turintį asmenį. Įvertinęs visą tai bei Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijus teismas mano, jog nukentėjusioji dar turi būti atlyginta 3000 Lt neturtinės žalos.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios bei jos atstovo paaiškinimų, ji prašo jai neatlygintą neturtinę žalą priteisti iš draudimo kompanijos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog kaltinamojo J. K. vairuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiančioje per Lietuvos filialą. Todėl pagal draudimo sutartį pareiga atlyginti materialinę žalą už kaltinamąjį J. K. sudarytos draudimo sutarties pagrindu iškyla draudimo bendrovei (LR Civilinio kodekso 6.987 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3, 16 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajai priteistina neturtinė žala (viso 3000 Lt) priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiančioje per Lietuvos filialą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir skirti jam 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiajai E. B. iš atsakovo - draudimo bendrovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiančioje per Lietuvos filialą, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Ivanauskas