Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, lauko darbininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. sausio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams; 2014 m. rugpjūčio 18 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo kaip kaltininkas susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (nesunkus A. A. sveikatos sutrikdymas), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 23:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kieme, kilus konfliktui tyčia sudavė smūgį kumščiu savo sugyventinei A. A. į kairį antakį jį praskeldamas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

R. M., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoms nepriklauso, galvos traumų neturėjo. 2022 m. rugpjūčio 12 d. jis su sugyventine A. A. šventė kolegos išėjimą į pensiją, švęsdami išgėrė alkoholio. Vakare, būdamas jau stipriai girtas, jis su sugyventine parėjo į jo mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam dėl girtumo sunkiai sekėsi atrakinti namo duris, todėl kol jis rakino duris, jo sugyventinė sėdėjo ant vienos pakopos laiptų šalia durų. Nepavykus atrakinti durų, tarp jo ir sugyventinės kilus konfliktui, jis supyko ir vieną kartą ranka smūgiavai jai į veidą. Kadangi toje rankoje jis laikė raktus, tai smūgiuodamas sugyventinei į veidą praskėlė jai antakį ir pradėjo bėgti kraujas. Tada sugyventinė pradėjo šaukti, skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, todėl jis pasišalino. Savo kaltę dėl sugyventinei sukelto fizinio skausmo jis pripažįsta visiškai, nuoširdžiai dėl to gailisi, susitaikė su sugyventine, atlygino jai padarytą žalą, todėl prašo tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. A. A. patyrė smurtą, kad jai nustatyta kraujuojanti žaizda, kraujosruva, kad smurtu įtariamas jos sugyventinis R. M., kuris sužalojimą padarė smūgiuodamas į galvą kumščiu;

2022 m. rugpjūčio 13 d. asmens apžiūros protokolas ir nuotraukos prie šio protokolo, kur aprašytas ir nufotografuotas A. A. veide esantis sužalojimas – kairio antakio muštinė žaizda;

2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kur apžiūrėta ir nufotografuota vieta prie gyvenamojo namo durų, kurioje buvo sumušta A. A.

Gydytojo išrašas, iš kurio matosi, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ A. A. buvo diagnozuota 3 cm muštinė žaizda kairiame antakyje be aktyvaus kraujavimo.

Nukentėjusiosios A. A. apklausos protokolas, kur ji parodė, kad su savo sugyventiniu R. M. pažįstama nuo 1992 metų. Kartu turi 3 vaikus. 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 16:00 val., po darbo kartu su savo sugyventiniu R. M. ir keliais bendradarbiais išgėrė alkoholio išlydėdami kolegą į pensiją. Gėrė degtinę. Išgertuvės truko maždaug iki 23 val. vakaro, o po to ji kartu su sugyventiniu R. ėjo pas jį namo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo išsimiegoti. Einant iki namų su R. sutarė gražiai, nesipyko. Kai atėjo prie namo, R. bandė atrakinti duris, tačiau jam nepavyko ir jis pradėjo nervintis. Jie susipyko, o kadangi abu buvo išgėrę tai pradėjo keikti vienas kitą ir pykčio metu R. jai vieną kartą ranka trenkė į veidą. Kuria ranka trenkė ji nepamena, tačiau žino, kad tai buvo tik vienas smūgis. Po šio smūgio ji pajuto fizinį skausmą, pamačiusi, kad jos veidas kraujuotas nusprendė skambinti bendruoju pagalbos telefonu „112“. Kai tik R. pamatė, kad ji skambina telefonu kviestis pagalbos, tai jis iškart pasišalino iš kiemo nieko nepasakęs. Sugyventinis jai sudavė tik vieną smūgį į veidą praskeldamas antakį, dėl ko jai buvo suteikta medicininė pagalba, daugiau ji dėl patirto sužalojimo nesigydė. Dėl šio suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą, stipriai bėgo kraujas, tačiau ji sugyventiniui dėl suduoto smūgio ir fizinio skausmo sukėlimo pretenzijų jau neturi, su juo susitaikė, neprieštarauja, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamojo veiksmai atitinka šiame straipsnyje ir jo dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, nes kaltinamasis R. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą sugyventinei A. A.

Teismas kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam R. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; taikyti BK 75 straipsnį ir arešto bausmę atidėti 9 mėnesiams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; įpareigoti kaltinamąjį per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis R. M. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi.

Skiriant kaltinamajam R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – pykčio protrūkio, baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teistumas išnykęs, dirbantis, į tai, kad nereiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra areštas, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus 60 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams. Atidedant arešto bausmės vykdymą paskirtina intensyvi priežiūra – buvimas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis bei BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytas įpareigojimas per 4 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 75 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktus bei arešto bausmę R. M. atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 4 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.