- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-353-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- O. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Algsera“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Elenai Skrodenienei, dalyvaujant atsakovei O. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Algsera“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Algsera“ ieškinį atsakovei O. P. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o skolininkui pareiškus prieštaravimus pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 850 Lt skolos, 7,86 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys 2009 m. lapkričio 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti dvi prekes, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir sumokėti 1700 Lt per du kartus po pusę sumos, vieną dalį sumokėti sutarties sudarymo dieną, kitą iki 2009 m. gruodžio 16 d. Ieškovas įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, nes perdavė prekes ieškovei, išrašė 2009 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija AGRNr.0000006 1700 Lt sumai. Atsakovė prisiimtus įsipareigojimus įvykdė dalinai, nes sumokėjo pusę sumos, ką patvirtina 2009 m. lapkričio 3 d. kasos pajamų orderis Serija AGS Nr. 0000006, o likusios dalies iki 2009 m. gruodžio 16 d. nesumokėjo, praleido prievolės įvykdymo terminą ir liko skolinga 850 Lt ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2009-11-03 ieškovas atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą iš viso 1700 Lt sumai už prekes Frosma ir vandens siurblį. Sąskaitą-faktūrą pasirašė ieškovo direktorius ir atsakovė. Atsakovė 2009-11-03 ieškovui sumokėjo 850 Lt kasos pajamų orderio kvitu, likusią dalį įsipareigojo sumokėti iki 2009-12-16 pavedimu. Atsakovė 2010-03-09 ieškovo direktoriui išsiuntė raštą, prašydama pateikti filtro sertifikatą ir garantinį taloną. Tačiau ieškovas reikalaujamų dokumentų nepateikė, jų negalėjo pateikti ir teismo posėdžio metu. Atsakovė, ieškovui nevykdant savo pareigos, sustabdė sutarties vykdymą ir atsisakė mokėti likusius 850 Lt už sumontuotus įrenginius, kol ieškovas nepateiks jos reikalaujamų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis CK 6.353 str. teismas konstatavo, jog ieškovas netinkamai vykdo iš tarp jo ir atsakovės susiklosčiusių pirkimo-pardavimo santykių savo pareigą pateikti su prekės eksploatavimu susijusius dokumentus, todėl atsakovė pagrįstai sutarties vykdymą sustabdė iki kol pardavėjas pateiks reikalaujamus dokumentus, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB “Algsera“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateikiamą įrodymą – sertifikatą, atspausdintą iš internetinio puslapio.
Ieškovas nurodė, jog nepateikė atsakovei garantinio talono, tačiau jo nuomone, teismas turėjo vadovautis LR CK 6.317 str. 2 d. nuostatomis. Ieškovui nepateikus pardavėjo garantijos, bet kuriuo atveju galioja garantija pagal įstatymą, todėl teismo argumentas dėl nepateikto garantinio talono atmestinas. Taip pat nurodė, jog ieškovas teismo posėdžio metu informavo teismą ir pateikė teismui sertifikatą, atspausdintą iš internetinio puslapio, kuris yra viešai prieinamas internete, yra oficialus internetinis puslapis. Teismas sertifikato kopijos nepriėmė ir nevertino kaip įrodymo. Ieškovas nurodė, kad sertifikato originalo pateikti neturi galimybės, nes platintojai, iš kurių įsigyja prekes jų nepateikia.
Be to, ieškovas, sumontavęs filtrą ir siurblį, perdavė juos atsakovei valdyti. Atsižvelgiant į technines filtro ir siurblio charakteristikas nuo sumontavimo momento filtras ir siurblys pastoviai veikia, kitu atveju atsakovė negalėtų naudotis vandeniu. Jokių, atsakovės kaip pirkėjos valdymo teisės kliūčių nėra, nes iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji naudojasi filtru ir siurbliu iki šiol. Atsakovė nurodo, kad nebuvo suteikta jokios informacijos apie filtrą, dėl to negali juo naudotis. Tačiau, kai filtras ir siurblys buvo sumontuoti, jie buvo paleisti, paaiškinta kaip veikia ir t.t, todėl ieškovas tinkamai elgėsi kaip stipresnioji vartojimo sandorio šalis, ir tokiu būdu LR CK 6.317 str. 4 d., 6.353 str. 1 d. pažeidimo nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. P. prašo jį atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog nepagrįstas apelianto motyvas dėl to, kad atsakovė privalėjo ieškoti informacijos apie jos įsigytą vandens filtravimo sistemą viešoje erdvėje (internete), kadangi atsakovė - vartotoja, neturinti pareigos duomenų apie prekę ir paslaugą dairytis kažkur kitur. Taip pat apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad atsakovei yra garantuojama pagal LR CK 6.317 str. 2 d. Šiuo atveju atsakovei jokie nuosavybės ar kokybės garantijos dokumentai apskritai nebuvo perduoti, todėl įstatyminis garantijos institutas netaikytinas.
Taip pat atsakovė nurodė, jog ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė ne lietuvių kalba surašytą dokumentą be jokių identifikavimo žymų ir tai neatitinka CPK keliamų reikalavimų procesiniams dokumentams. Atsakovė nesutinka, kad ne lietuvių kalba rašytas dokumentas būtų prijungtas prie bylos, nes nėra žinomas jo tekstas. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktame, neva, kokybės sertifikate apskritai net nėra atsakovei sumontuoto filtravimo sistemos identifikavimo ženklų - pavadinimo, sutartinių simbolių ir pan., todėl ieškovo teiginys, kad būtent šis dokumentas yra atsakovės gautos prekės aprašymas nepagrįstas. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimus būtų įteisinta absoliuti sandorio šalių nelygybė, nes ieškovui nebeliktų pareigos iki galo atlikti prisiimtus pagal žodinį susitarimą ir pradėtus vykdyti įsipareigojimus, o atsakovė būtų priversta sumokėti už prekes ir paslaugas, nežinant tikrosios jų paskirties ir apimties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, atvykęs į atsakovės namus, sumontavo vandens filtrą ir siurblį bei išrašė 2009-11-03 PVM sąskaitą-faktūrą 1 700 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.350 str.), nes pardavėjas yra asmuo, kuris vertėsi prekyba, o pirkėja įsigijo daiktą šeimos ir namų ūkio poreikiams. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktą, o pirkėjos pareigos sumokėti kainą už perduotą daiktą įvykdymo.
Pagal bendrąsias pardavėjo pareigas, numatytas CK 6.317 straipsnio 1 dalyje, pardavėjas privalo ne tik perduoti daiktus pirkėjui, bet ir patvirtinti jų kokybę. Kad pardavėjas įvykdė šiuos reikalavimus byloje turėjo įrodyti ieškovas, vienok, kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog perdavė atsakovei dokumentus, patvirtinančius prekių kokybę, nes neperdavė jai visai jokių dokumentų apie prekę. Esant tokioms aplinkybėms negalima laikyti, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus buvo įvykdyta (CK 6.317 str. 4 d.).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pardavėjas taip pat neįrodė, jog įvykdė CK 6.353 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, t.y. suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą, kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį. Atsakovė net raštu kreipėsi į ieškovą reikalaudama šių duomenų (b.l. 34). Apelianto argumentai, kad pati atsakovė turėjo jų ieškoti viešoje erdvėja prieštarauja paminėtos teisės normos reikalavimams. Pažymėtina, kad net vieninteliame dokumente - paminėtoje 2009-11-03 PVM sąskaitoje-faktūroje nėra duomenų apie prekę, kuri turi ne tik rūšinius, bet ir individualius pažymius (CK 4.4 str.).
Pagal CK 6.324 str. 1 d., jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus, o nagrinėjamu atveju perdavimas neįvyko, nes ieškovas neįvykdė CK 6.317 str. 4 d. reikalavimų, pirkėjas turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Pirkėja šia teise pasinaudojo. Apelianto argumentai dėl to, kad pirkėja naudojasi jo sumontuotais daiktas nėra teisiškai reikšmingi, nes jai nebuvo perduoti jokie prekės kokybę patvirtinantys dokumentai, o ieškovo išduotoje 2009-11-03 PVM sąskaitoje-faktūroje net nėra prekę identifikuojančių duomenų.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistina 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.,302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Algsera“ (įmonės kodas 302433569) ieškovei O. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) litų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.