- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-14
- Bylos Nr.
- A-261-642-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Romanas Jonas Bagdonas
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui advokatui Romanui Jonui Bagdonui, vertėjai Gretai Maselskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Marijampolės pataisos namams, dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
V. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2007 m. vasario 20 d. aktą Nr. 2S-635, įpareigoti Kalėjimų departamentą pagal kompetenciją patikrinti pareiškėjo 2007 m. vasario 12 d. skunde nurodytus faktus, nustatyti nurodytus pažeidimus bei pripažinti neteisėtais Marijampolės pataisos namų administracijos patvirtintus pareiškėjo 2002 m. rugsėjo 20 įgaliojimą Nr. 133 ir 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimą Nr. 135, juos panaikinti; priteisti iš atsakovo 5498,24 materialinę žalą ir 10000 Lt nematerialinę žalą.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl pareiškėjo 2002 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimo Nr. 133 ir 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo Nr. 135 panaikinimo. Surašant ir tvirtinant 2002 . rugsėjo 20 d. ir 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimus pareiškėjo registruojamas turtas, taip pat ir butas (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas 2000 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir nukreiptas civilinių ieškinių patenkinimui. V. S. surašyti ir išduoti ginčijami įgaliojimai, suteikiantys teisę disponuoti butu, kuris pareiškėjui nepriklausė, yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų pasirašymo momento. Tokių įgaliojimų Marijampolės pataisos namų administracija negalėjo patvirtinti. Tvirtinant įgaliojimus pareiškėjui nebuvo išaiškintos minėtų įgaliojimų pasirašymo pasekmės. Buvo žinoma, kad pareiškėjo turtas konfiskuotas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 22 d. nutartimi nuo papildomos bausmės - turto konfiskavimo pareiškėjas yra atleistas, tačiau viso turėto turto negali atgauti, nes tai pateisina minėti įgaliojimai. Kalėjimų departamentas nepagrįstai pareiškėjui nurodo kreiptis į Marijampolės apylinkės teismą dėl įgaliojimų panaikinimo. Pareiškėjo prašymas yra pripažinti neteisėtais Marijampolės pataisos namų administracijos administracinius teisinius pareiškėjo 2002 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimo Nr. 133 ir 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo Nr. 135 patvirtinimo veiksmus ir panaikinti šiuos veiksmus savo įsakymu. Kalėjimų departamentas ministerijos atsisako vykdyti minėtus pareiškėjo prašymus tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 19 straipsnių reikalavimus. Nurodo, kad dėl Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos veiksmų patyrė neturtinės žalos, nes buvo priverstas egzistuoti kankinio sąlygomis, patyrė depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau nei numatyta įstatymuose. Materialinę žalą sudaro suma, kurią teismas priteisė atlyginti V. J. – 5498,24 Lt. Nematerialinę žalą, taip pat patirtą nuo 2002 metų dėl ginčijamų įgaliojimų pagrindu prarasto buto, netekto turto ir neįvykdomų įsipareigojimų V. J., dėl prarastos reputacijos, nuolatinio bylinėjimosi, vertina 10000 Lt suma.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad išduodant įgaliojimą institucijos atstovai turėjo suprasti, kad pareiškėjas buvo suvaržytas, galėjo veikti ne savo valia. Įgaliojimo išdavimui nebuvo tinkamos administracinės procedūros. Jei administracija turėjo notarinių įgaliojimų, turėjo juos vykdyti. Butas buvo perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl vertina, kad jis negalėjo išduoti įgaliojimo ne savo turtui. Marijampolės pataisos namų administracija nesidomėjo, kokiam asmeniui pareiškėjas išdavė įgaliojimą. Vertina, kad buvo pažeistos procedūros, nes nebuvo tikrinta, ar pareiškėjas turėjo teisę tuo metu išduoti tokio turinio įgaliojimą. Paaiškino, kad į Kalėjimų departamentą kreipėsi dėl įgaliojimų patvirtinimo teisėtumo ištyrimo ir įgaliojimų panaikinimo. Vertina, jog pareiškėjui buvo sukeltos sunkios teisinės pasekmės. Teismo prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos panaikinti įgaliojimus.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą su skundu nesutino ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2007 m. vasario 12 kreipėsi pakartotiniu skundu, į kurį Kalėjimų departamentas atsakė 2007 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2S-635. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, pareiškėjui buvo pateikta išsami informacija, nurodyta apskundimo tvarka. Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje sąvoka aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmens teisėms. Vertina, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus. Remiantis surinkta dokumentine medžiaga nei Kalėjimų departamentas, nei Marijampolės pataisos namai jo teisių nepažeidė, turtinė ir neturtinė žala taip pat nepadaryta.
Teismo posėdžio metu Kalėjimų departamento atstovas paaiškino, pareiškėjas įgaliojimą pasirašė savo iniciatyva, suprasdamas pasekmes, laisva valia, o direktorius turi teisę tvirtinti įgaliojimą. Departamentas neturi kompetencijos jo naikinti, todėl buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Patikrinimai neatlikti, nes nebuvo pagrindo. Nuosprendis turi būti vykdomas. Vertina, kad ginčijami aktai buvo daugiau notariniai veiksmai.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu vykdo terminuoto laisvės atėmimo bausmę. V. S. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliko nuo 2002 m. birželio 13 d. iki 2003 m. vasario 6 d. Atlikdamas bausmę 2002 m. rugsėjo 20 d. rašė įgaliojimą O. M., kuriame įgaliojo atstovauti interesus visuose Lietuvos valstybinėse institucijose, už save pasirašyti ir 2002 m. spalio 1 d. įgaliojo tą patį asmenį gauti pažymas bei kitus dokumentus, susijusius su V. S. išregistravimu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), parduoti šį butą savo nuožiūra, gauti pinigus. Apie kitas atsiskaitymo tarpusavyje sąlygas įgaliojime neužsiminta. Įgaliojime numatyti veiksmai buvo sutarti laisva V. S. valia ir jam esant veiksniam. Pareiškėjas, žinodamas, kad jo butas 2000 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo konfiskuotas ir nukreiptas civilinių ieškinių patenkinimui, surašė įgaliojimą jį parduoti. Atliekantys laisvės atėmimo bausmę asmenys turi teisę įgalioti kitus asmenis atlikti vienus ar kitus veiksmus už juos. Šios teisės nevaržo laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka. Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 108 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka disponuoti savo turtu, esančiu ne pataisos įstaigoje, taip pat per atstovą sudaryti sandorius, išskyrus sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai. Sudaromų įgaliojimų turinio pataisos namų administracija nekontroliuoja.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad rašant įgaliojimą dalyvauja administracijos atstovas, vėliau įgaliojimą atstovas neša pasirašyti direktoriui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 27 d. sprendimu V. S. skundo netenkino.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2002 m. rugsėjo 18 d. įgaliojimais, patvirtintais atitinkamai 2002 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės tuometinės Griežtojo režimo Pataisos darbų kolonijos direktoriaus pavaduotojo ir 2002 m. spalio 1 d. direktoriaus, įgaliojo O. M. atstovauti, savo juridines, turtines ir socialines teises visose Lietuvos valstybinėse institucijose ir teismuose, įgaliojo tvarkyti visus įstatyme numatytus teisinius veiksmus ir suteikti parašo teisę už pareiškėją visuose dokumentuose tik įstatymui nenusižengiant, atstovaujant pareiškėjo interesais, taip pat gauti dokumentus, pažymas, dublikatus bei leidimus, reikalingus pareiškėjo išregistravimui iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paduoti, parduoti savo nuožiūra, pasirašyti pirkimo pardavimo sutartis, gauti pinigus, atstovauti žemės ir kito nekilnojamojo turto registravimo valstybinės įmonės Vilniaus filiale (b.l. 65-66).
Remiantis Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punktu pareiškėjo 2002 m. rugsėjo 18 d. įgaliojimų patvirtinimas Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir direktoriaus prilyginami notaro patvirtinamiems įgaliojimams, todėl tiek įgaliojimo turinys, tiek įgaliojimo patvirtinimo veiksmų teisėtumas vertintinas remiantis Civilinio proceso kodekso 511 straipsnio nustatyta tvarka. Teisė spręsti įgaliojimų, patvirtintų notaro ar prilyginamų notaro patvirtintiems, turinio, jų patvirtinimo teisėtumo klausimus priklauso bendrosios kompetencijos teismui. Kolegija vertina, kad Kalėjimų departamentas prie savo 2006 m. birželio 28 d. (b.l. 69) 2006 m. liepos 12 d. (b.l. 71 bei 2007 m. vasario 20 d. (b.l. 64) raštais pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų tvirtinant įgaliojimus.
Tais pačiais motyvais vertino, kad Kalėjimų departamentas įgaliojimų panaikinti Marijampolės pataisos namų administracijos patvirtintus 2002 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjo pasirašytus įgaliojimus neturi, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nenustatęs teisės aktų neteisėtumo ir padarytos žalos, teismas skundą dalyje dėl žalos atlyginimo atmetė, kadangi pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
III.
Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimo neteisėtumo nurodė šiuos argumentus:
1. pareiškėjas teismui skundė individualų atsakovo 2007 m. vasario 20 d. aktą Nr. 2S-635 į pareiškėjo 2007 m. vasario 12 d. kreipimąsi (atsakovo registruota 2007 m. vasario 13 d. Nr. 2G-327).
2. Vilniaus Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas skundą, turėjo administracinėje byloje išsamius rašytinius įrodymus, kad atsakovas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo (LR VAĮ) reikalavimus.
3. Kalėjimų departamentas yra centrinė viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
Pagal Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo, ar įgalioto asmens ir patvirtintas institucijos antspaudu.
Atsakovo 2007 m. vasario 20 d. akte Nr. 2S-635 nėra jokio atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi į atsakovą esmės, nėra tinkamo atsakymo iš esmės ir tuose atsakovo aktuose, į kuriuos atsakovas daro nuorodas skundžiamajame akte, t. y. 2006 m. birželio 28 d. rašte Nr. 2S-824 ir 2006 m. birželio 12 d. rašte Nr. 2S-901.
4. Atsakovas vengia savo pareigos organizuoti ginčijamų įgaliojimų išdavimo aplinkybių patikrinimą pavaldžioje Marijampolės Pataisos Namų įstaigoje, kadangi buvo administracinių ir teisinių procedūrų pažeidimai, nebuvo įvykdytas Bausmių vykdymo kodeksas, o taip pat buvo pažeistos notariatinės normos ir kitos teisės normos.
5. Teismas skundžiamajame sprendime ignoravo šias aplinkybes, iškreipė reikalavimų tiek atsakovui, tiek teismui esmę. Teismas pakartojo atsakovo poziciją dėl to, kad pareiškėjas kreiptųsi į bendrosios kompetencijos teismą su reikalavimu atšaukti pačius įgaliojimus. Tačiau tokių reikalavimų nei atsakovui, nei administraciniam teismui pareiškėjas nereiškė. Pirmosios instancijos teismas iškreipė reikalavimų esmę, kad galėtų neteisėtai pateisinti neteisingus atsakovo valdininkų veiksmus, kad galėtų suteikti kaltajai šaliai išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas remdamasis surinktais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad V. S. nurodytos aplinkybės dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo nepagrįstos. Kalėjimų departamentas 2006 m. birželio 28 d., 2006 m. liepos 12 d. bei 2007 m. vasario 20 d. raštais pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų tvirtinant įgaliojimus. Manome, kad teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes Kalėjimų departamentas įgaliojimų panaikinti Marijampolės pataisos namų administracijos patvirtintus 2002 m. rugsėjo 18 d. apelianto pasirašytus įgaliojimus neturi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos ginčo esmė yra atsakovo Kalėjimo departamento prie LR teisingumo ministerijos veiksmai. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė tirti jo skundą dėl Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų ir tuo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Vadovaujantis šiomis nuostatomis teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, vertina ar atsakovo Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos veiksmai yra teisėti ir ar jais buvo padaryta žala. Pareiškėjo 2006 m. birželio 20 d. (b.l. 67-68 1t.), 2006 m. liepos 30 d. (b.l. 70) ir 2007 m. vasario 12 d. (b.l. 62) prašymai adresuoti Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos patvirtina, kad jis prašė ištirti 2002 m. rugsėjo 20 įgaliojimo Nr. 133 ir 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo Nr. 135, kuriuos patvirtino tuometinės Marijampolės Griežtojo režimo Pataisos darbų kolonijos administracijos atstovai, patvirtinimo teisėtumą ir juos panaikinti. Atsakovas atsakydamas į pareiškėjo parašymus nurodė, kad įgaliojimų teisėtumo klausimai yra spręstini bendrosios kompetencijos teisme (b.l 69,71,64 1t.). Toks atsakymas yra pagrįstas, nes remiantis Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjo įgaliojimų patvirtinimas tuometinės Marijampolės Griežtojo režimo Pataisos darbų kolonijos direktoriaus pavaduotojo ir direktoriaus yra prilyginami notaro patvirtinamiems įgaliojimams, todėl įgaliojimo turinys bei įgaliojimo patvirtinimo veiksmų teisėtumas gali būti ginčijamas teisme. Pagal pareiškėjo skundų turinį atsakovas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, neturėjo pagrindo tikrinti pareigūnų veiksmų teisėtumo, išduodant įgaliojimus, nes tai yra teismo kompetencija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, veikė savo kompetencijos ribose, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl iš teisėtų veiksmų negalėjo atsirasti pareiškėjui žala ir prašomos žalos atlyginti, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.