- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-27-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32379-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Eugenijus Antanauskas
- Nukentėjusysis
- V. A.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį susitaikius su nukentėjusiuoju V. A. ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, skirta D. K. baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuspręsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos proceso išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. A. iš D. K. nepriteisti.
Nurodyta D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2023-08-16, apie 21 val., viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, aplinkinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – konflikto metu atėmė iš nukentėjusiojo V. A. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20+“ ir jį metė ant grindinio – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino nedidelės 405 eurų vertės V. A. telefoną (suskaldė telefono nugarėlę ir priekinį ekrano stikliuką).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-10-30 nuosprendį, panaikinant šio nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės (10 MGL (500 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) paskyrimo, arba nustatyti ilgesnį šios įmokos sumokėjimo terminą.
2.1. Apeliantas nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu.
2.2. Nurodo, kad pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri laikoma nesunkiu tyčiniu nusikaltimu, veika nesusijusi su smurtu prieš asmenį. Nukentėjusiajam tebuvo padaryta nedidelė turtinė žala. D. K. tiek ją, tiek ir su ja susijusią neturtinę žalą nukentėjusiajam atlygino. Dėl savo veiksmų atsiprašė nukentėjusiojo ir įvykį stebėjusios jo sutuoktinės. Tai rodo, kad nei D. K. padaryta nusikalstama veika, nei jos sukelti padariniai, nei atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybė tikrai nesuteikia pagrindo manyti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, būtina jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Po nusikalstamos veikos padarymo buvo pašauktas į karinę tarnybą, kurią šiuo metu jau yra atlikęs, o tarnybos metu dar kartą įvertino savo netinkamą elgesį ir yra tvirtai apsisprendęs ateityje elgtis tik tinkamai.
2.3. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo manyti, kad atleidus D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės su jam taikytame įstatyme (BK 38 straipsnis) nustatytu saugikliu, kad jam padarius bet kokią nusikalstamą veiką (netgi baudžiamąjį nusižengimą), jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nustotų galioti, o dar ketverius metus jis negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 2 dalis), jam būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, kurios taikymas tik galimas, bet ne privalomas.
2.4. Mano, kad sprendžiant dėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ar neskyrimo buvo būtina įvertinti tai, kad D. K. dėl būtinosios karinės tarnybos nedirba ir negauna jokių pajamų, kurių negaus ir artimiausiu metu, kol susiras darbą (šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo skirta pagrįstai, prašo atsižvelgti į šią aplinkybę ir nustatyti didesnį įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą, nes įstatymas numato galimybę tokį terminą nustatyti iki trejų metų (BK 71 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintas Pikčiūnas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apeliaciniu skundu ginčijama tik skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).???
7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma. Vis dėlto patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingų bylos duomenų visumą ir nepagrįstai D. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl ši Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-10-30 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog motyvuodamas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą D. K. pats pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą. Tačiau apylinkės teismas neįvertino to, jog D. K. inkriminuota BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o šio nusikaltimo padarymo metu D. K. iš esmės neatliko smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį (2023-08-16 konflikto viešojoje vietoje metu D. K. iš nukentėjusiojo V. A. tik atėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir metė jį ant grindinio, taip telefoną sugadindamas). Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė D. K. skirtina kaip galinti jį paveikti, kad jis daugiau nenusikalstų ir padarytų išvadas dėl savo veiksmų realaus pavojingumo, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. baudžiamoji byla yra nutraukiama susitaikius su nukentėjusiaisiais, jis kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiųjų atsiprašė ir pažadėjo daugiau nenusikalsti, todėl teismas jam nustatė minimalų įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, nurodant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Su tokiu pirmosios instancijos pateiktu vertinimu galima sutikti tik iš dalies.
9. Teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, kad D. K., kuris yra labai jauno amžiaus, dar 2024-05-02 visiškai atlygino jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. A. padarytą ir jo prašomą atlyginti tiek turtinę (420 Eur), tiek neturtinę (300 Eur) žalą (iš viso 720 Eur) (t. 2, b. l. 66–67), o po nusikalstamos veikos padarymo (taip pat ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu) D. K. atlikinėjo privalomąją karo tarnybą, tuo metu negalėjo dirbti, todėl net ir jam paskirta minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios sumokėjimo terminas buvo nustatytas 5 mėnesiams, galėjo turėti neproporcingai didelę neigiamą įtaką atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės finansinei padėčiai. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad šiuo metu D. K. privalomąją karo tarnybą jau yra atlikęs, nes apeliaciniame skunde yra logiškai paaiškinta, jog šiuo metu jis neturi darbo ir negauna jokių pajamų, nes registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Akcentuotina ir tai, kad D. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (jam inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą), o baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo 2023-08-16 jis būtų padaręs kokių nors naujų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 177–179).
10. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. K. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nėra būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju būtų perteklinė, todėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirta nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens D. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, skirta D. K. baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.