- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-10-1020/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 25 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-898/2020 T. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų naudai, vertė E. R. perduoti turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2019 m. kovo 25 d., apie 13 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. M. ir A. Č., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, apribojo E. R. laisvę, t. y. užrakino buto duris, taip aiškiai parodydami nukentėjusiajam, kad išeiti laisva valia jis negali, bei, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, reikalavo nukentėjusiojo E. R. gauti ir jiems perduoti 3 000 Eur, nes, priešingu atveju, su juo (E. R.) susidoros fiziškai, o nukentėjusiajam negavus pinigų – T. M. sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į nugarą, ne mažiau kaip 3 smūgius į kairę ausį ir ne mažiau kaip 3 kartus į kairįjį šoną savadarbiu būdu pagaminto kalavijo imitacija, A. Č. sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į dešinįjį šoną, nugarą ir galvą, M. M. sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į nugarą ir galvą, tokiais savo bendrais veiksmais sukeldami E. R. fizinį skausmą ir parodydami nukentėjusiajam savo grasinimų realumą. Paskui T. M., pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis buvo paveiktas prieš jį panaudotu fiziniu smurtu, jį privertė pasirašyti 2019 m. kovo 24 d. skolos raštelį 4 500 Eur sumai, tokiu būdu atimdami nukentėjusiojo E. R. laisvę ir sukeldami šiam fizinį skausmą, prievartavo E. R. turtą.
2. Kaltinamasis T. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas Vilniaus apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam T. M. pratęstas 3 (trims) mėnesiams, teismui konstatavus, kad neišnykę suėmimo taikymo kaltinamajam T. M. pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant T. M. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo T. M. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodoma, kad kuo ilgiau tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas, tuo atidžiau turi būti tikrinami ir analizuojami konkretūs faktai, patvirtinantys būtinybę laikyti asmenį suimtą. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi vien formaliais teiginiais, kad T. M. gali slėptis ir daryti naujus nusikaltimus. Skunde teigiama, kad, vertinant pareikšto kaltinimo realumą turi būti vertinamas nukentėjusiojo parodymų patikimumas, nes iš liudytojų parodymų matyti, jog nukentėjusysis nuolat vartojo alkoholį, skolindavosi pinigus. Skunde taip pat pažymima, kad suėmimo terminas T. M. nepagrįstai tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis niekada nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, turi pastovią gyvenamąją vietą, faktinę šeimą, mažametį vaiką, padeda neįgaliai motinai, todėl jo socialiniai ryšiai yra stiprūs ir pastovūs, be to, pastaruoju metu, nors oficialiai nedirbo, vertėsi individualia veikla. Nutartyje nurodomi motyvai dėl galimai padaryto nusikaltimo sunkumo ir gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Nesutikdamas su suėmimo termino pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, gynėjas teigia, kad prielaida, jog T. M. ateityje darys naujus nusikaltimus grindžiama tik jo ankstesniais teistumais. Pažymi, kad byloje turi būti konkretūs duomenys apie ateityje planuojamus ar rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus, tačiau šiuo atveju jokie objektyvūs bylos duomenys to nepatvirtina. Skunde teigiama, kad T. M. laikymas suėmime yra nepateisinamas įstatymo požiūriu, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų įgyvendinti kaltinamajam taikant artimųjų įneštą 2000 eurų užstatą bei kitas kardomąsias priemones.
5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. M. gynėjo skundas atmestinas
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai pratęsė kaltinamojo T. M. suėmimo terminą.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (objektų apžiūros, apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvada) ir teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiojo E. R. parodymai, iš dalies kitų kaltinamųjų M. M., A. Č. parodymai, liudytojų A. V., R. R., R. R., D. G. parodymai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šioje proceso stadijoje teismas nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, tačiau atsižvelgdamas į skunde išsakytą kritiką dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo pastebi, kad dalį nukentėjusiojo parodymų patvirtino ir pats kaltinamasis, be to, apie nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje buvo apklausti ir kiti asmenys (nukentėjusiojo sutuoktinė, brolis, buvęs darbdavys, parduotuvės apsaugos darbuotojas). Dėl šių duomenų vertinimo teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą, tačiau ilgėjant suėmimo trukmei pastebėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu jau ištirti duomenys, nepaneigė ir priešingai nei teigia gynyba, toliau sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą.
8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. M. yra kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 181 straipsnio 2 dalį maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo. Tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.
9. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu apygardos teismas nurodė, jog kaltinamojo pasislėpimo riziką pagrindžia tai, kad kaltinamasis nėra saistomas stipriais ekonominiais bei socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, vien tik tai, kad T. M. yra nevedęs, nors turi faktinę šeimą (sugyventinę, vaiką, motiną), neturi pastovių darbinių santykių ar nuosavybės, anksčiau teistas, neleidžia neabejotinai konstatuoti kaltinamojo pasislėpimo nuo baudžiamojo persekiojimo rizikos. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo T. M. bandymus slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų ar institucijų anksčiau nagrinėtose bylose, nenustatyti glaudūs ryšiai su jokia užsienio valstybe, o jo gyvenimo būdas nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog kaltinamasis tikrai bėgs (slėpsis) nuo teismo, ar juo labiau, kad jo pasislėpimo rizikos, negalima eliminuoti ar sumažinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Antai, iš bylos duomenų matyti, kad kitoje byloje, tenkinant T. M. skundą, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pakeitė taikytą suėmimą į namų areštą, o vėliau ši kardomoji priemonė buvo dar labiau sušvelninta, nors kaltinamajam taip pat grėsė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas šalina BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kaltinamojo suėmimo pagrindą kaip perteklinį. Visgi, net ir pašalinus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su teismo išvada, kad egzistuoja kitas – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo T. M. pagrindas.
10. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo T. M. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant eliminuoti naujų nusikalstamų veikų riziką. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. T. M. kaltinamas sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis. Suimtasis vėl galimai nusikalto būdamas prieš tai teistas penkis kartus, dar neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, esant neišnykusiam teistumui. Taigi, kaltinamasis T. M., nepaisydamas ankstesnių teistumų, toliau elgėsi nusikalstamai, kas rodo, kad jo suėmimas pagrįstas siekiu apsaugoti visuomenę nuo galimai sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ir ankstesnės T. M. padarytos nusikalstamos veikos, ir naujas inkriminuojamas nusikaltimas yra susiję su siekiu gauti asmeninę turtinę naudą. Nors teisiamajame posėdyje gynyba nurodė, kad kurį laiką iki įvykio T. M. dirbo taksi vairuotoju, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų gautos pajamos buvo tapusios vienu iš jo pragyvenimo, materialinės gerovės šaltinių.
11. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau kaltinamajam T. M. taikytos procesinės prievartos priemonės ir bausmės, taip pat ir susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, neatgrasė jo naujų nusikalstamų veikų, taip pat ir nuo galimai padarytos inkriminuojamos veikos šioje byloje, naujų T. M. nusikalstamų veikų riziką būtina eliminuoti izoliuojant jį nuo visuomenės. Nei skunde nurodomu įneštu užstatu, nei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai T. M. atimanti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Taigi, nagrinėjamu atveju suėmimo termino pratęsimas yra pateisinamas poreikiu užtikrinti viešąjį interesą izoliuoti visuomenei pavojingą asmenį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant tiek BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, tiek BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatytą suėmimo taikymo sąlygą.
12. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad įrodymų tyrimas iš esmės yra baigiamojoje stadijoje (visi kviesti liudytojai jau apklausti, o kitų liudytojų apklausų ar papildomų duomenų išreikalavimo proceso dalyviai neprašė), taigi teisminis nagrinėjimas netruks neribotą laiką. Nei bendra suėmimo taikymo T. M. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam T. M. nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo kaltinamojo T. M. teises, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria kaltinamajam T. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.