Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-12 · Byla Nr. ATP-257-582/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
ATP-257-582/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-00524-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-257-582/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-00524-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 62.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. už tai, kad ši 2012-01-03 15.30 val. Partizanų g. 12, Kaune, vairuodama transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindama abi transporto priemones, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, be to, eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešusi policijai, nepažymėjusi įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus. Šiais veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-17 nutarimu A. M. pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 100 (vieno šimto) litų bauda; pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

A. M. apeliaciniu skundu prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantė teigia, kad teismas visai neatsižvelgė į asmens, kuris pranešė apie neva įvykusį eismo įvykį bei liudijo, suinteresuotumą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. A. M. nurodo, kad tarp jos, jos sutuoktinio ir A. L. vyksta įvairūs ginčai. Atsižvelgiant į ginčų prigimtį ir trukmę, galima prielaida, kad liudytojas A. L. savo veiksmais siekė pakenkti apeliantei kerštaudamas už daugiamečius nesutarimus. A. L. jau kartą buvo iškvietęs policiją ir nepagrįstai apkaltinęs apeliantės sutuoktinį. Savo tarnybiniuose pranešimuose ir parodymuose teismo posėdžio metu R. K. ir Ą. M. (b.l. 9-10) pakartoja liudytojų A. L. ir A. Z. parodymus, todėl nėra pagrindo policijos darbuotojų parodymų laikyti savarankiškais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo faktą. Iš A. Z. parodymų matyti, kad jis įvykio fakto nematė, o remiasi liudytojo A. L. parodymais. Taigi vienintelis asmuo, neva matęs įvykį ir apie jį pranešęs policijai, yra A. L.. Liudytojas A. L. painioja laiką, kuomet įvyko menamas įvykis. Paaiškinime, pateiktame policijai (b.l. 12) nurodo, kad įvykio laikas apie 15.30 val., o teismo posėdžio metu teigia, kad apie 16.00 val. jam būnant namuose išgirdo bumbtelėjimą, garsų smūgį ir tuomet pasižiūrėjo pro langą ir pamatė nuvažiuojantį mėlynos spalvos automobilį nuo kito automobilio Opel Vectra. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 14) nurodytas apgadinimas ant užpakalinio bamperio kampe ties priešrūkiniu žibintu. Laikytina, kad liudytojas R. K. suklydo nurodydamas apgadinimą, kadangi iš nuotraukų matyti, kad apgadinta ties atbulinės eigos žibintu, o ne priešrūkiniu žibintu. Iš pateiktų įrodymų apie transporto priemonių apgadinimus matyti, kad apgadinimai yra nežymūs, todėl įvykus transporto priemonių susidūrimui nebuvo galimas garsus smūgis, kaip teigia liudytojas A. L.. Tuo pačiu atkreiptinas teismo dėmesys, kad nuo tos vietos, kur teigiama, kad įvyko susidūrimas iki liudytojo A. L. buto lango yra daugiau nei 26 metrų atstumas, todėl įvertinant paros metą, pravažiuojančių automobilių keliamą triukšmą, uždarytus plastikinius liudytojo buto langus, įjungtą televizorių, liudytojas A. L. neturėjo fizinės galimybės girdėti smūgio garso, todėl jo liudijimas vertintinas kritiškai. Pastebėtina, kad jei būtų buvęs toks garsus smūgis, kaip teigia liudytojas A. L., jį būtų išgirdę ir daugiau namo gyventojų, tačiau jokių kitų liudytojų neatsirado. Liudytojas A. L. posėdžio metu minėjo apie du smūgius, kas nėra niekaip paaiškinama. Teismas nevertino pateiktos E. T. įmonės pažymos apie apeliantės automobilio apgadinimą ties atbulinės eigos žibintu, kuris buvo prieš transporto priemonės Ford Focus v.n. (duomenys neskelbtini) pardavimą. Taip pat nepateikta įrodymų, kad pagal automobilių apgadinimus būtų galima patvirtinti būtent šių automobilių kontaktą. Liudytojai R. K. ir Ą. M. nepateikė teismui savo kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų, todėl jų parodymai ir išvados negali būti prilyginti ekspertų išvadoms. Tik kvalifikuotas ekspertas gali pateikti išvadą, kuria teismas galėtų vadovautis apie automobilių kontakto buvimą. Byloje pateikti įrodymai, kad apeliantės automobilis apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nėra priežasties, kodėl apeliantė turėjo po menamo įvykio, kuomet neva ją pastebėjo liudytojas A. L. ir šaukė „moterie - ką tu padarei“ (b.l. 27) pasišalinti iš įvykio vietos, žinodama, kad nuolat konfliktuojantis A. L. tikrai praneš apie įvykį policijai, pasišalinti iš įvykio vietos. Kadangi apeliantės automobilio apgadinimas ant galinio bamperio yra senas, liudytojas A. L. neabejotinai jį yra matęs anksčiau, todėl keršydamas už A. M. ir G. M. nepaklusimą jo nustatomai (duomenys neskelbtini) namo bendrijoje (duomenys neskelbtini) tvarkai, siekia padaryti žalą apeliantei.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. M. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Tačiau A. M. tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kategoriškai neigia savo kaltę padarius minėtus pažeidimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl A. M. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. A. M. nuo pat pradžių teigė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, kad A. L. ją apkalba dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktinių santykių, vykstančių teisminių ginčų. Teisme ji tikino, kad tą dieną važiavo į darbą, tačiau į jokį automobilį neatsitrenkė ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Pas ją automobilyje ant galinio bamperio yra davikliai, kurie rodo atstumą iki kliūčių, todėl ji negalėjo atsitrenkti. Automobilis jau buvo su apgadinimais, kai jį įsigijo. Tuo tarpu liudytojas A. L. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad žiūrėdamas pro langą pamatė, jog pilkai melsvas automobilis, kurio valstybinių numerių skaičiai (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į sidabrinės spalvos automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinę dalį. Iš atsitrenkusio automobilio išlipo A. M., apžiūrėjo mašinų užpakalinę dalį ir, nežiūrint jo raginimų palaukti automobilio savininko, iš įvykio vietos pabėgo (b.l. 12). Apklausiamas teisme jis parodė, kad 2012-01-03 apie 16 val. būdamas namie išgirdo garsų smūgį. Priėjęs prie lango pamatė, kaip mėlyna mašina pavažiavo nuo kito automobilio žemyn. Iš mašinos išlipo A. M., pažiūrėjo Opel ir savo automobilio užpakalines dalis ir pradėjo eiti link savo automobilio, o paskui nuvažiavo, nors jis per langą pasakė, kad automobilio savininkas gyvena 18 bute. A. L. nuėjo pas kaimyną A. Z. ir viską papasakojo, po to iškvietė policiją. Nukentėjusiojo A. Z. ir liudytojų – policijos pareigūnų R. K., Ą. M. parodymai yra išvestiniai iš liudytojo A. L. parodymų. Nei vienas iš jų tiesiogiai nematė automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo aplinkybių. Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad bebūnant namuose atėjo A. L. ir pasakė, kad sumušė jo mašiną, pažeidėjas išvažiavo. Nuėjęs pamatė, kad įlenktas bagažinės dangtis, nubrauktas buferis ir įlenktas kairys sparnas. Liudytojas R. K. parodė, kad apie eismo įvykį namo (duomenys neskelbtini) kieme pranešė A. L., kuris paaiškino, kad automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja išlipus apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo, jis ją įspėjo apie eismo įvykį ir iškvietė policiją. Ant automobilio Opel Vectra naujas apgadinimas buvo automobilio galiniame kampe. Automobilio Ford Focus užpakalinis apgadinimas buvo su moliu. Liudytojas aiškino, kad dėl juodo įbrėžimo, kas tai yra, gali atsakyti tik ekspertai. Liudytojas Ą. M. nurodė aplinkybes, kuriomis esant atvyko į įvykio vietą ir A. L. papasakotą įvykio eigą. Transporto priemonės Ford Focus techninės apžiūros akte nurodyti automobilio apgadinimai: užpakalinis bamperio dešinės pusės kampas ties priešrūkiniu žibintu; ant apgadinimų matyti purvo, panašaus į molį fragmentai; braukimo žymės ant užpakalinio dešinės pusės sparno (vizualiai seni apgadinimai). Padaryta išvada, kad apgadinta eismo įvykio metu. (b.l. 14). Tačiau A. M. teismui pateikė pažymą, kad automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinės pusės virš atbulinės eigos žibinto apgadinimas jau buvo padarytas parduodant automobilį (b.l. 20).

Iš išdėsto seka, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai prieštaringi, nagrinėjamoje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, jog tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą, siekiant įvertinti objektyvius įrodymus – automobilių apgadinimus ar apgadinimai padaryti kontaktuojant būtent Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliams. Įvertinus tai, kad tarp A. M. ir šioje byloje pagrindiniu liudytoju esančio A. L. vyksta teisiniai ginčai, jo parodymų objektyvu bęsalygiškai tikėti negalima. Todėl būtina, kad visos abejonės byloje būtų pašalintos remiantis objektyviais įrodymais, vienu iš kurių galėtų būti specialisto paaiškinimas ar ekspertizės aktas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl įvykio aplinkybių pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad A. M. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas