Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį dėl paramos pilnamečiui priteisimo atsakovui N. K., trečiajam asmeniui I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovas N. K. ir trečiasis asmuo I. J. yra ieškovo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini)pagal Transporto priemonių remontininko modulinę profesinio mokymo programą dieniniame skyriuje valstybės finansuojamoje vietoje, profesinio mokymo proceso trukmė 22 mėn.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje.

8. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 apžvalga Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

9. Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Dėl paramos ieškovei teikimo (ne)būtinumo

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, gauna 35 Eur stipendiją per mėnesį, gyvena kartu su mama, patėviu ir broliu gyvenamajame name. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

11. Kitas iš paramos būtinumo kriterijų – sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Iš byloje pateiktos 2025-03-20 (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. D5-189 nustatyta, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) nuo 2024-09-01 pagal Transporto priemonių remontininko modulinę profesinio mokymo programą valstybės finansuojamoje vietoje dieniniame skyriuje grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, numatoma programos pabaigos data – 2026-05-30. Pažymoje taip pat nurodyta, jog mokinys pamokas lanko labai gerai, per pirmą pusmetį nepraleido nei vienos pamokos be pateisinamos priežasties, pirmo kurso pirmą pusmetį baigė labai gerais pažymiais, mokymosi vidurkis – 8,67. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina ir leidžia daryti išvadą, jog ieškovas sąžiningai vykdo pareigą mokytis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

12. Vertinant aplinkybes, ar išnaudotos visos protingos galimybės ieškovui pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis, nustatyta, jog ieškovas šiuo metu mokosi dieniniame skyriuje, profesinio mokymo programą baigs 2025-05-30. Ieškovas pateikė duomenis, kad paskaitos ir praktiniai užsiėmimai trunka beveik visą dieną, t. y. pirmadieniais-antradieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val., trečiadieniais nuo 12.15 val. iki 18.30 val., ketvirtadieniais nuo 8.55 val. iki 10.35 val. ir nuo 15.00 val. iki 17.35 val., penktadieniais nuo 9.50 val. iki 11.30 val., praktiniai užsiėmimai taip pat vyksta ir kituose miestuose, todėl daroma išvada, jog ieškovo galimybės pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis yra ribotos. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas vasaros laikotarpiu (nuo 2024-06-09 iki 2024-08-29) dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat planuoja dirbti ir ateinančios vasaros laikotarpiu, todėl daroma išvada, kad esant galimybei ieškovas dėjo maksimalias pastangas būti finansiškai savarankišku.

13. Sutiktina, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Tačiau teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Taigi, atsakovas turi pareigą padėti ieškovui, t. y. savo pilnamečiam sūnui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo. Tikslas siekti išsilavinimo yra remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją, o aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviams siekti pabaigti mokyklą ar studentams įgyti profesiją.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojamas paramos būtinumas ieškovui (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovo (ne)galimybės teikti paramą

15. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir atsakovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, jis dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas per mėnesį yra apie 1 300-1 400 Eur, taip pat papildomai gauna apie 700 Eur per mėnesį dienpinigių, kuriuos jis išleidžia būdamas komandiruotėje. Jokių kitų pajamų negauna. Atsakovo teigimu, kito darbo jis negali dirbti, nes tai yra draudžiama, kadangi vairuotojui-ekspeditoriui privalomas tam tikras poilsio laikas, kuris yra griežtai sureglamentuotas. Jis jokių pašalpų ar išmokų negauna, turi dar vieną nepilnametį sūnų, kuriam per mėnesį teikia 280 Eur išlaikymą. Jis gyvena bute, komunaliniams patarnavimams išleidžia apie 150-160 Eur šildymo sezono metu, telefono ir interneto paslaugoms apie 200 Eur, turi banko paskolą iki 2027 m., per mėnesį moka 189 Eur, automobilio lizingas – 242 Eur per mėnesį iki 2027-05-05, taip pat yra paėmęs vartojimo kreditą iki 2026 m., moka 140 Eur kas mėnesį.

16. Minėta, jog sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinama reali tėvų galimybė teikti išlaikymą.

17. Nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius apie jo sunkią finansinę padėtį. Pažymėtina, jog atsakovas dirba užsienyje, gauna didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas šiuo metu turi įvairių skolinių įsipareigojimų, tačiau dėl tokios padėties yra atsakingas jis pats. Teismo vertinimu, atsakovas gali dirbti ir kitą darbą bei gauti nuolatines pajamas, juolab, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ar jo darbingumo lygis būtų sumažėjęs.

18. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, sveikatos būklę, turimus kitus išlaikytinius, daro išvadą, kad jis turi galimybę išlaikyti pilnametystės sulaukusį ieškovą, todėl byloje yra pagrindas taikyti CK 3.192¹ straipsnio 1 dal, bei priteisti iš atsakovo ieškovui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2024-09-01 iki ieškovas pabaigs studijas (numatoma studijų pabaiga 2026-05-30). Toliau spręstinas klausimas dėl ieškovui priteisintos paramos dydžio.

Dėl paramos dydžio

19. Ieškovas prašo priteisti paramą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį bei pateikė detalizuotą išlaikymo paskaičiavimą: 350 Eur maistui (maitinimuisi mokymosi įstaigoje – 100 Eur, namuose – 250 Eur dėl dietos laikymosi), 90 Eur buičiai, higienai, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms įsigyti, apimant kirpyklos, higienos priemonių, patalynės, kitų apyvokos reikmenų, buitinės chemijos įsigijimo išlaidas; 20 Eur – sveikatos priežiūrai; 130 Eur – gyvenamosios vietos eksploatacijos ieškovui tenkanti dalis, 100 Eur – transporto išlaidoms (degalams automobiliui, nes gyvena Panevėžio rajone), 100 Eur – laisvalaikiui.

20. Kaip minėta, CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju ieškovė, reikalaudama paramos, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė detalizuotas išlaidas jo poreikių tenkinimui, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl išlaidų, tokių kaip išlaidos maistui, mokymosi priemonėms, išlaidos drabužiams, avalynei, higieninėms priemonėms, sveikatai, teismas vertina, jog nekvestionuojama, kad tokios išlaidos yra būtinos.

21. Analizuojant ieškovo nurodytus poreikius bei šalių teiktus paaiškinimus posėdžio metu, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl gyvenamosios vietos eksploatacijos ieškovui tenkančios dalies. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad jis gyvena kartu su mama (trečiuoju asmeniu I. J.) ir jos vyru bei jaunesniuoju broliu gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų, kiek yra išleidžiama komunaliniams mokesčiams byloje pateikta nėra. Duomenų, kad ieškovas patiria realias išlaidas už gyvenamąjį būstą, nepateikta. Sutiktina, kad išlaidos už būsto eksploataciją yra patiriamos, tačiau byloje nepateikta konkrečių duomenų, kokio dydžio jos yra, todėl teismas laiko, kad 50 Eur suma būtų protinga ieškovo komunalinių paslaugų tenkinimui. Teismas taip pat sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog patiria 350 Eur išlaidas maistui ir 100 Eur išlaidas transportui. Manytina, jog maistui pakaktų 250 Eur ir 70 Eur transporto išlaidoms. Vertinant kitas ieškovo nurodytas išlaidas, spręstina, jog jos atitinka visuotinai žinomas kainas, yra protingos ir racionalios.

22. Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, jog ieškovo poreikiams tenkinti reikalinga suma – 580 Eur. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad gauna 35 Eur dydžio stipendiją. Kadangi ieškovas gauna stipendiją, kuri taip pat priskiriama ieškovo poreikių tenkinimui, taip pat kiekvieną mėnesį ieškovas prisideda 100 Eur suma iš vasarą uždirbtų pinigų, laikoma, kad ieškovui reikalinga parama yra 445 Eur.

23. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar argumentų, kodėl negalėtų teikti paramos ir tai, kad ieškovas pats neišnaudojo visų priemonių gauti irgi kokias nors pajamas. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau taip pat yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

24. Dėl ieškovo galimybių dirbti, tai teismas pirmiausia pažymi, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl, teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui (savo vaikui) įgyti išsilavinimą. Byloje pateikta duomenų, kad ieškovo dieninės paskaitos trunka nuo pirmadienio iki penktadienio, duomenų, kad ieškovas būtų neatsakingas studentas, t. y. nelankytų paskaitų, neatsiskaitytų darbų, nėra. Nors byloje pateiktas ieškovo užsiėmimų tvarkaraštis patvirtina, jog tam tikromis dienomis paskaitos ir užsiėmimai trunka ir ne visą dieną, tačiau studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu.

25. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo ieškovui priteistinos paramos dydžio reikšminga atsakovo galimybės paramą teikti. Atsakovas be ieškovo, turi dar vieną sūnų, kuris yra nepilnametis, jam teikia 280 Eur išlaikymą kas mėnesį. Bylos duomenimis atsakovas turi darbą ir gauna apie 1 300-1 400 Eur darbo užmokestį per mėnesį, papildomai gauna dienpinigius, apie 700 Eur per mėnesį. Atsakovas turi transporto priemonę, nekilnojamojo turto neturi.

26. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo finansinę padėtį, daro išvadą, kad 150 Eur dydžio paramos per mėnesį suma atitiktų pusiausvyros principą: ieškovo interesą patenkinti jo minimalius būtiniausius poreikius bei atsakovo finansines galimybes tokio dydžio paramą teikti, t. y. tokio dydžio paramos suma prisidės prie būtiniausių ieškovo poreikių tenkinimo, taip pat nebus padaryta esminė žala atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams ir iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties (CK 3.192¹ straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog ieškovas, būdamas pilnametis, turi įvertinti savo poreikius ir neturint galimybių visus juos patenkinti, teikti prioritetą būtiniausiems. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 150 Eur paramos per mėnesį priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovui 150 Eur dydžio periodinę paramos išmoką, mokėtiną kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki jis mokysis Panevėžio mokymo centre, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

27. Taip pat teismas pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja, o pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz.: pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur žyminis mokestis (apskaičiuotas pagal priteistą sumą mokamomis periodinėmis išmokomis), 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, taip pat 400 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

31. Iš dalies (50 proc.) tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 200 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos, valstybei priteisiamas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2023-12-20 Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) paramą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-09-01 iki jis mokysis (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 306137642, dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei ieškovui sueis 24 metai, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paramai skirtas lėšas pervedant į ieškovo banko sąskaitą Nr. LT37 7044 0901 0293 4327, esančią AB SEB banke.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį valstybei, jį sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor bank AS, Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.