Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-328-260/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
2A-328-260/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
UAB „Rugienojas“
Trečiasis asmuo
S. M.
Advokatai
Linas Meškys
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-328-260/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2; 44.5.2.17;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams V. G. ir V. Š., atsakovo UAB „Rugienojas“ ir trečiojo asmens S. M. atstovui advokatui Linui Meškiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rugienojas“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-655-214/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Rugienojas“, tretysis asmuo S. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu (b.l. 1-2) prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Rugienojas“ 12.998,23 Lt atlyginimą už miškui padarytą žalą. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. S. M., būdamas UAB „Rugienojas“ direktoriumi, UAB „Rugienojas“ nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Kaišiadorių r., Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos 88 kvartalo 4 sklype, 0,9 ha plote savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, organizavo ir įvykdė plyną kirtimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-12-07 nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.3-708-359 S. M. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ straipsnio 3 dalyje ir 62² straipsnio 3 dalyje. Aplinkai buvo padaryta reali žala, kadangi nesudarius miškui tinkamos atsikūrimo aplinkos, per anksti buvo iškirsta tam tikra biržė.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu (b.l. 79-82) ieškinį tenkino pilnai. Teismas nustatė, kad S. M. 2009-11-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio mėnesį, privačiame miške, nuosavybės teise priklausančiame UAB „Rugienojas“, Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos 88 kvartalo 4 sklype, 0,9 ha plote, savavališkai organizavo ir įvykdė plyną kirtimą, buvo iškirsti 183 žali medžiai: 159 eglės, 9 ąžuolai, 1 juodalksnis, 1 beržas, 1 drebulė, 1 uosis ir 1 baltalksnis, iš viso šioje valdoje iškirto 83 žalius medžius, kurių tūris 249,966 m³, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais S. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ straipsnio 3 dalyje. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-12-07 nutarimu pripažino S. M. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 62¹ straipsnio 3 dalyje, 62² straipsnio 3 dalyje, administracinės nuobaudos neskyrė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad žala dėl šių pažeidimų niekam nebuvo padaryta, kadangi tiek Žiežmarių girininkijos 88 kvartalo 4 sklypas, tiek 5 sklypas, kuriam leidimas kirsti mišką buvo išduotas, nuosavybės teise priklauso UAB „Rugienojas“, kurio direktoriumi yra pažeidėjas. Kauno rajono apylinkės teismas sprendė, kad administracinės teisės pažeidimo byloje žalos gamtai padarymo faktas nebuvo įrodinėjamas, todėl atmetė atsakovo argumentą, jog žala gamtai nebuvo padaryta. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas neneigė savo neteisėtų veiksmų, t.y. pripažino, kad iškirto ne tą miško sklypą, kuriam buvo gavęs leidimą, ieškovas motyvuotai ir rašytiniais įrodymais pagrindė žalos padarymo faktą ir dydį. Atsakovo ir liudytojo paaiškinimus, jog miško sklypas, kuris buvo iškirstas, buvo su židiniais, užkrėstas, todėl jį reikėjo iškirsti, teismas atmetė kaip nepagrįstus jokiais rašytiniais įrodymais. Dokumentai, kurie buvo parengti leidimui išduoti, nepatvirtino aplinkybių apie prastą miško būklę. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo argumentus, kad miškų kirtimo eiliškumas numatomas dėl miškų apsaugos ir atkūrimo aplinkybių, t.y. dėl apsaugos aplinkai, sprendė, jog padarytos žalos gamtai faktas įrodytas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai nustatyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 85-88) atsakovas UAB „Rugienojas“ prašo panaikinti 2010 m. spalio 5 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad Kauno rajono apylinkės teismas, nustatydamas žalos faktą bei dydį, neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nenurodė motyvų. Atsakovas nurodė, kad tiek 4 sklype, tiek 5 sklype medžiai yra tokio amžiaus, kada jau galėjo būti kertami ir buvo ruošiamasi kirsti tiek viename, tiek kitame sklype esančius medžius. Tai patvirtina Miškotvarkos projekte esantis Miško kirtimų žiniaraštis. Tiek 4 sklype, tiek 5 sklype esantį mišką buvo ruošiamasi kirsti, tačiau esantis 4 sklype miškas buvo pasirinktas kirsti pirmesnis dėl blogesnės jo sanitarinės būklės. Šiuos faktus patvirtino ir į teismo posėdį kviestas liudytojas R. J.. Būtent dėl šių priežasčių buvo kreipiamasi į Agentūrą dėl leidimo miškui 4 sklype iškirtimo, o vėliau buvo ruošiamasi inicijuoti leidimo miškui 5 sklype išdavimą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2009-12-07 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.3-708-359/2009. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad miškų kirtimo eiliškumas numatomas dėl miškų apsaugos atkūrimo aplinkybių, kad nesumažėtų kitų medynų našumas ir jų aplinkosauginės funkcijos, t.y. dėl apsaugos aplinkai, nesiaiškino ar šiuo konkrečiu atveju dėl to, kad pirmiau buvo iškirstas 4 sklypas, sumažėjo kitų medynų našumas bei jų aplinkosauginės funkcijos. Įrodymų, kad iškirtus medžius 4 sklype atsirado aukščiau nurodytos pasekmės, byloje nėra. Todėl atsakovas savo veiksmais jokio neigiamo poveikio gamtai nesukėlė, t. y. žala nėra padaryta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Rugienojas“ kirto tą miško sklypą, dėl kurio buvo paduoti visi reikalingi dokumentai leidimui kirsti mišką gauti, tačiau netikslus (neteisingas) leidimas išduotas dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl Kaišiadorių rajono agentūros kaltės. Leidimo kirsti mišką išdavimui reikalingi dokumentai dėl Kaišiadorių rajono Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos 88 kvartalo 5 sklypo, nebuvo pateikti Agentūrai, todėl jokio pagrindo išduoti leidimą kirsti 5 sklype nebuvo. Nepaisant to, Kaišiadorių rajono agentūra 2009-07-31 išdavė leidimą kirsti mišką ne 4, o 5 sklype, kuriam, leidimo išdavimo procedūrų UAB „Rugienojas“ apskritai neinicijavo. Dėl šios priežasties UAB „Rugienojas“ direktorius, sužinojęs, kad yra išduotas leidimas kirsti, neturėjo pagrindo abejoti, kad leidimas išduotas kirsti ne tame sklype esantį mišką, dėl kurio buvo kreiptasi. Liudytojas R. J. patvirtino, kad leidimą kirsti mišką 5, o ne 4 sklype, kaip prašė atsakovas, išdavė per klaidą. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į Kaišiadorių agentūrą dėl leidimo kirsti mišką 4, o ne 5 sklype, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra ir paties ieškovo kaltės. R. J., išduodamas atsakovui leidimą kirsti mišką, veikė kaip ieškovo darbuotojas, t.y. ieškovo vardu. Tos aplinkybės, kad 4 sklype subrendęs miškas pagal savo amžių (bradą) galėjo būti kertamas; miškotvarkos projekte buvo numatytas šio miško kirtimas; kompetentingoms institucijoms buvo pateikti visi reikiami dokumentai, siekiant gauti leidimą kirsti mišką; leidimas buvo išduotas, suklystant dėl miško sklypo numerio; buvo iškirstas tas miško sklypas, dėl kurio buvo kreiptasi - suponuoja išvadą, kad tiek atsakovas, tiek jo darbuotojai šioje situacijoje buvo pakankamai rūpestingi, sąžiningi ir apdairūs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsniu civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs žalos padarymo faktą, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, neatsižvelgė į paties ieškovo kaltę dėl susiklosčiusios situacijos. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra galimas žalos atlyginimas natūra, t.y. atsodinant iškirstą mišką. UAB „Rugienojas“, vykstant teismo procesui pirmojoje instancijoje, atliko miško atsodinimo darbus, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų bei kenkėjų dalis sodinukų visiškai sunyko ir ieškovo pakviesti atstovai negalėjo konstatuoti, kad atsodinimo darbai atlikti. Žalos atlyginimas natūra šiuo atveju yra ne tik galimas, bet ir žymiai naudingesnis aplinkai, nes atsodinant medžius tiesiogiai atstatomi gamtos elementų pokyčiai. UAB „Rugienojas“ ir šiuo metu ketina atlikti miško atsodinimo darbus, kai tik bus palankios gamtinės sąlygos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 92-96) ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo palikti nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-655-214/2010, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ūkio subjektams įtvirtinta griežtoji atsakomybė (be kaltės) už žalą aplinkai, padarytą bet kokia ūkine veikla. Miškų apsaugą, naudojimą ir racionalų miškų išteklių tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo gavimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimus plyniems kirtimams (būtent šiuos kirtimus įvykdė UAB „Rugienojas“) leidimas privalomas. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose, kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo numeris, sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšis, numatomas iškirsti likvidinis medienos tūris. Tai reiškia, kad miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad S. M. privačiame miške, esančiame Kaišiadorių r., Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos 88 kvartalo 4 sklype, 0,9 ha plote savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, organizavo ir įvykdė plyną kirtimą. Privataus miško savininkui buvo išduotas leidimas kirsti mišką 5 sklype, iškertant 1,4 ha ploto biržę. Leidimą išdavė Kaišiadorių rajono agentūros vyriausiasis specialistas R. J.. Taip pat šį dokumentą pasirašė ir privataus miško savininko UAB „Rugienojas“ direktorius S. M.. Tokiu būdu direktorius patvirtino, kad susipažino su Leidimo sąlygomis. Leidimo turėtojo veiksmai kertant mišką neatitiko jame nurodytų sąlygų. Tai, kad liudytojas R. J. išdavė leidimą miškui kirsti pažeisdamas procedūras, nepaneigia ir nesumažina apelianto civilinės atsakomybės neteisėtai iškirtus mišką. Apeliantas nurodo, kad inicijavo 88 kvartalo 4 sklype esančio medyno kirtimą dėl tariamai blogesnės jo sanitarinės būklės ir pateikė Kaišiadorių rajono agentūrai tam būtinus dokumentus. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 88 kvartalo 4 sklype esančio medyno sanitarinė būklė nebuvo bloga: miško valdos inventorizacija atlikta 2008 m., patvirtinto miškotvarkos projekto taksoraštyje aiškiai nurodyta, kad tik 88 kvartalo 5 sklype bloga medyno būklė - išdžiuvę net 60 proc. uosių, išplitusios šaknų ligos, o 88 kvartalo 4 sklype augantis eglynas yra normalus 0,7 skalsumo medynas. Kaišiadorių rajono agentūrai 2009 m. rugpjūčio 31d. pateiktuose dokumentuose (biržės charakteristika ir apmatavimas) nurodytas plynas kirtimo būdas. Jei 88 kvartalo 4 sklypo medyno būklė buvo bloga, tai ruošiant biržės charakteristiką ir atliekant apmatavimus, būtų buvęs nurodytas kitas kirtimo būdas - sanitarinis plynas. Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38.3 punktu numatytą kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyną pagal miško savininko pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių reikalavimus, apžiūri Miško sanitarinės apsaugos tarnybos įgaliotas specialistas. Kadangi miško savininkas UAB „Rugienojas“ pateikė biržių atrėžimo medžiagą plynam kirtimui (o ne sanitariniam), tai nebuvo pagrindo 88 kvartalo 4 sklype atlikti sanitarinius kirtimus, leidimo kirsti mišką sanitariniu plynu kirtimu neišdavė ir Kaišiadorių rajono agentūra. Liudytojas R. J. paaiškino, kad leidimą kirsti mišką 88 kvartalo 5 sklype, o ne 4 sklype išdavė per klaidą. Tačiau leidimas kirsti mišką serija A Nr. 066660 išduotas tiksliai pagal miškotvarkos projekto duomenis, t.y. jame nurodyta tikslūs 88 kvartalo 5 sklypo taksaciniai duomenys (plynas kirtimas 1,4 ha ploto, kirstinų medžių rūšys U, Bt, J, E (uosis, baltalksnis, juodalksnis, eglė), iškertamas tūris pagal kiekvieną medžių rūšį, iš viso 162 ktm). Tuo tarpu 88 kvartalo 4 sklype yra kitoks (1,5 ha) biržės plotas, kita medyno rūšinė sudėtis E, Ą, U (eglė, ąžuolas, uosis) ir daug didesnis iškertamas tūris (419 ktm). Taigi, leidimas miškui kirsti išrašytas aiškiai 88 kvartalo 5 sklypo medynui kirsti, net neabejojant, kad tik tokio leidimo ir galėjo miško savininkas prašyti. Tarp ieškovo kaltės (išduotas leidimas miškui kirsti pažeidžiant nustatytas procedūras) ir įvykdyto neteisėto miško kirtimo bei žalos miškui nėra priežastinio ryšio. Leidimas išduotas būtent tam kirtimui, kuris ir galėjo būti vykdomas pirmoje eilėje. Pats atsakovas, kaip leidimo turėtojas, nesilaikė leidime nurodytų sąlygų, atliko kirtimus ne leidime nurodytame 88 kvartalo 5 sklype, o iškirto kito ploto biržę, ne tos rūšinės sudėties medyną bei kitą likvidinį tūrį 88 kvartalo 4 sklype. UAB „Rugienojas“ direktorius pasinaudojo susiklosčiusia situacija ir savavališkai įvykdė kirtimą bendrovei ekonominiu požiūriu naudingesniame medyne, kurio didesnis tūris ir geresnė medžių rūšinė sudėtis, nei leidime nurodytame 88 kvartalo 5 sklype. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnį ir atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės, nes UAB „Rugienojas“ savavališkai įvykdė kirtimus Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos 88 kvartalo 4 sklype, 0,9 ha plote ir padarė žalą miškui. Bylos duomenimis nustatyta, kad brandus miškas buvo iškirstas šešiais metais anksčiau nei buvo numatyta, tuo suardant brandaus miško ekosistemą, pabloginus miško atsikūrimo sąlygas, sumažinant miško našumą (turėjo būti iškirstas 88 kvartalo 5 sklypo blogesnės būklės medynas, kuriame jau buvo 60 proc. išdžiūvusių uosių, išplitusios šaknų ligos). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neabejotinai neteisėtu miško kirtimu UAB „Rugienojas“ padarė žalą miško ekosistemai. Žalos atlyginimas natūra - atsodinant mišką - šioje byloje negali būti laikomas pilnu žalos atlyginimu, tuo labiau atkuriančiu iki pažeidimo buvusią miško būklę. Neteisėtai iškirstas miškas buvo brandus medynas (jame augo 80 metų eglės, 160 metų ąžuolai, 80 metų uosiai), atliekantis ypač svarbias rekreacines funkcijas, saugantis biologinę įvairovę, būdingą tik brandiems miškams. UAB „Rugienojas“ iki šiol nėra atkūręs neteisėtai iškirsto miško, nors tai padaryti įpareigoja Miškų įstatymas. Todėl žalos, padarytos neteisėtai iškirtus brandų mišką, atlyginimas natūra nėra galimas, tai pažeistų teisingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo ir trečiojo asmens atstovas prašė atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, ieškovo atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Rugienojas“ ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui 12.998,23 Lt atlyginimą už miškui padarytą žalą.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas savo veiksmais jokio neigiamo poveikio gamtai nesukėlė, t.y. žala nepadaryta, kad teismas nesiaiškino aplinkybių ar sumažėjo kitų medynų našumas bei jų aplinkosauginės funkcijos pirmiau iškirtus medžius Žiežmarių girininkijos 88 kvartalo 4 sklype.

Nurodytus apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ūkio subjektams įtvirtinta griežtoji atsakomybė (be kaltės) už žalą aplinkai, padarytą bet kokia ūkine veikla. Miškų apsaugą, naudojimą ir racionalų miškų išteklių tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo gavimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimus plyniems kirtimams leidimas privalomas. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose, kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo numeris, sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšis, numatomas iškirsti likvidinis medienos tūris. Tai reiškia, kad miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai yra organizuojami pagal sudarytą miškotvarkos projektą (Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 14 straipsnis). Byloje pateiktame Miškotvarkos projekte 2008-2017 metams 4 sklypo, 1,5 ha biržės plynas kirtimas numatytas po 6 metų, iškirtus I eilę (b.l. 45-51). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, įvykdė plyną kirtimą Žiežmarių girininkijos 88 kvartalo 4 sklype, 0,9 ha plote, kurio (4 sklypo) kirtimas Miškotvarkos projekte numatytas tik po 6 mėtų, laikytina, jog atsakovas savo veiksmais padarė žalą. Neteisėtų veiksmų konstatavimas, reiškia, kad atsakovas pažeidė įstatymus, reglamentuojančius miško išteklių naudojimą, o tuo pačiu ir apsaugą. Miškas yra specifinis objektas, kurį iškirtus ar sunaikinus, jo atkūrimui reikalingas pakankami ilgas laikas, dėl ko įstatymais ir reglamentuojamas miško naudojimas, apsauga bei atkūrimas. Todėl atsakovui iškirtus brandų mišką, pabloginus miško atsikūrimo sąlygas, neabejotinai buvo padaryta žalos gamtai, jos ekosistemai.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Rugienojas“ kirto tą miško sklypą, dėl kurio buvo paduoti visi reikalingi dokumentai leidimui kirsti mišką gauti, tačiau netikslus (neteisingas) leidimas išduotas dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl Kaišiadorių rajono agentūros kaltės.

Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tiek trečiojo asmens S. M. paaiškinimus, tiek liudytojo R. J. parodymus, jog leidimas išduotas neteisingai (suklydus) nurodžius sklypo numerį, byloje nėra pateikta. Byloje esantis leidimas kirsti mišką serija A Nr. 066660 išduotas tiksliai pagal miškotvarkos projekto duomenis, t.y. jame nurodyta tikslūs 88 kvartalo 5 sklypo taksaciniai duomenys (plynas kirtimas 1,4 ha ploto, kirstinų medžių rūšys U, Bt, J, E (uosis, baltalksnis, juodalksnis, eglė), iškertamas tūris pagal kiekvieną medžių rūšį, iš viso 162 ktm). Tuo tarpu 88 kvartalo 4 sklype yra kitoks (1,5 ha) biržės plotas, kita medyno rūšinė sudėtis E, Ą, U (eglė, ąžuolas, uosis) ir daug didesnis iškertamas tūris (419 ktm). Leidimas miškui kirsti išrašytas aiškiai 88 kvartalo 5 sklypo medynui kirsti ir, kuris galėjo būti vykdomas pirmoje eilėje. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad buvo iškirtas tas miško sklypas, dėl kurio buvo kreiptasi. Be to leidimas kirsti mišką išduotas 2009-07-31 dienai, kai tuo tarpu Biržės charakteristika ir apmatavimai Kaišiadorių rajono agentūrai buvo pateikti 2009-08-30 (b.l. 42).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnį ir atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo veiksmų. Nagrinėjamuoju atveju ieškovo kaltė nenustatyta, nes kaip jau buvo minėta, leidimas kirsti mišką 88 kvartalo 5 sklype buvo išduotas tiksliai pagal miškotvarkos projekto duomenis. Todėl pats atsakovas, kaip leidimo turėtojas, nesilaikė leidime nurodytų sąlygų, atliko kirtimus ne leidime nurodytame 88 kvartalo 5 sklype, o iškirto kito ploto biržę, ne tos rūšinės sudėties medyną bei kitą likvidinį tūrį 88 kvartalo 4 sklype.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog žalos atlyginimas natūra – atsodinant mišką – šioje situacijoje negali būti laikomas pilnu žalos atlyginimu, tuo labiau atkuriančiu iki pažeidimo buvusią miško būklę, nes buvo iškirstas brandus medynas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Izolda NėnienėArūnas Rudzinskas