Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, nuteistajam A. L., jo gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 24 str. 6 d. 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d. 215 str. 1 d. ir BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Šią bausmę BK 63 str. 1, 4, 6 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 1 d., 214 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2007-02-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. už tai, kad 2010-05-20, apie 10 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, davus sutartinį ženklą, nufilmavo mobiliuoju telefonu jo automobilyje „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomą ir kompromituojančiai vaizdo medžiagai gauti specialiai suorganizuotą intymią sceną tarp asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir A. N., po ko iš karto su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, grasindamas A. N. paskelbti šią kompromituojančią vaizdo medžiagą ir neturėdamas jokio teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusįjį A. N. perduoti turtą ir atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, tai yra perduoti 5000 litų, tęsiant nusikalstamą veiką ir nuvežus savo automobiliu A. N. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie AB „(duomenys neskelbtini)“, kur A. N. perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 700 litų ir paaiškino, kad daugiau pinigų neturi, reikalavo nupirkti prekių lizingu, po ko tą pačią dieną A. N. nuvežus A. L. vairuojamu automobiliu iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur A. N. pasiėmė savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuris buvo reikalingas pirkti prekes lizingu, tą pačią dieną Šakių mieste parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), A. N. savo vardu banko „Snoras“ lizingu vykdydamas reikalavimą nupirko navigacinę sistemą „TOM TOM XL 2“ 599,99 Lt vertės, mobilųjį telefoną „Nokia 2700“ IMEI 351994046540182 - 289,99 Lt vertės, automobilinį maitinimo bloką nešiojamam kompiuteriui MW2173CE 15-24 V 5A - 79,99 Lt vertės, viso už 969,97 Lt, kuriuos perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir A. L., o UAB „Gulbelės prekyba“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), banko „Snoras“ lizingu nupirko mikrobangų krosnelę „Scarlett“ modelis SC 2000 - 275 Lt vertės, pripučiamą čiužinį „Aksom“ 114 Lt vertės, pompą 29,50 Lt vertės, miegmaišį „QUAN“ 125 Lt vertės, viso už 543,50 Lt, kuriuos taip pat perdavė A. L. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, tęsiant nusikalstamą veiką, 2010-05-21, apie 10 val., Kauno mieste, Aleksoto mikrorajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, A. N., vykdydamas bendrininkų reikalavimą, perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 600 litų, ir Kaune, prekybos centro „Senukai“ parduotuvėje Nr. 8, esančioje Draugystės 8C, Kaune, „Snoro“ banko lizingu nupirko navigacinę sistemą „TOM TOM START EU42“ 389 Lt vertės, kurią taip pat perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, tokiu būdu nukentėjusiam A. N. padarydami bendrą 3202,47 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas pagal BK 214 str. 1 d. už tai, kad 2010-05-20, apie 10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie AB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra grasinant nukentėjusiam A. N. paskelbti kompromituojančią informaciją - asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, nurodymu jo telefonu nufilmuotą vaizdo medžiagą, kurioje A. N. užfiksuotas intymioje scenoje, reikalavo jo perduoti turtą, tokiu būdu privertė A. N. atiduoti asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, AB SEB banko A. N. jo vardu išduotas mokėjimo korteles Nr. 4797094105449732 ir Nr. 4874480547624402 bei šių kortelių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė pas save asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, iki 2010-05-20, 11 val., kad neteisėtai pasinaudotų jais inicijuojant bankomate finansines operacijas.

Be to, jis nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. 215 str. 1 d. už tai, kad 2010-05-20, laikotarpyje nuo 10.51 val. iki 10.54 val., savo automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir A. N. iki prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pats liko saugoti A. N., o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, nuėjus iki SEB banko, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančiame AB SEB banko bankomate, panaudojant neteisėtai įgytą svetimą, AB SEB banko A. N. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. 4797094105449732 ir šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės - mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, tai yra įdėjus kortelę į bankomatą, surinkus PIN kodą ir nurodžius bankomatui per keturis kartus išmokėti 800 litų, padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, neteisėtai inicijuoti ir atlikti keturias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone - mokėjimo kortele ir neteisėtai panaudoti šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės - mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, po ko tame pačiame bankomate asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, panaudojant neteisėtai įgytą svetimą, AB SEB banko A. N. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr. 4874480547624402 ir šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės - mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, tai yra įdėjus kortelę į bankomatą, surinkus PIN kodą ir nurodžius bankomatui per šešis kartus išmokėti 390 litų, padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, neteisėtai inicijuoti ir atlikti šešias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone - mokėjimo kortele ir neteisėtai panaudoti šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės - mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą.

Be to, jis nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. už tai, kad 2010-05-20, laikotarpyje nuo 10.51 val. iki 10.52 val., savo automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir A. N. iki prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pats liko automobilyje saugoti A. N., o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, nuėjus iki SEB banko, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančiame AB SEB banko bankomate neteisėtai inicijuojant ir atliekant keturias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone - AB SEB banko A. N. išduota mokėjimo kortele Nr. 4797094105449732 ir neteisėtai panaudojant šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės - mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, tai yra įdėjus kortelę į bankomatą ir nurodžius bankomatui per keturis kartus išmokėti 800 litų, o bankomatui išmokėjus 600 litų, nes didesnei sumai nepakako lėšų, padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - A. N. priklausančius 600 litų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnis).

Nors nuteistasis neigia prievartavęs turtą nukentėjusiojo atžvilgiu, sukčiavęs, neteisėtai disponavęs ir pasinaudojęs elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, iš bylos medžiagos matyti, jog jis suvokė, kad be teisėto pagrindo verčia A. N. įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją (duoti pinigus, nupirkti prekių, atiduoti elektronines mokėjimo korteles ir jų duomenis) panaudodamas psichinę prievartą (grasinimus, jog slapta nufilmuota kompromituojanti nukentėjusįjį medžiaga bus paviešinta), apgaulę, paėmė nukentėjusiajam priklausantį turtą ir norėjo taip veikti. Tokios A. L. nusikalstamos veikos pilnai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje požymius, todėl kvalifikuotos tinkamai, A. L. išteisinti ar švelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, ko jis prašo apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Byloje pagrįstai nustatyta, kad A. L. kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos, paties nuteistojo parodymais ir kitais, byloje esančiais įrodymais, kuriuos išsamiai išanalizavo ir dėl kurių motyvuotai pasisakė nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas.

Vienas esminių turto prievartavimo požymių yra reiškiamų turtinių pretenzijų teisinis nepagrįstumas, kurį suvokia ir pats kaltininkas. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. L., žinodamas, kad bus specialiai sukurta kompromituojančiai informacijai gauti intymi scena tarp asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ir A. N., ir, kurią jis turės nufilmuoti, po ko nukentėjęs turės sumokėti, kad ta informacija nebūtų paskleista, suprasdamas svetimo turto prievartavimo tikslą ir reiškiamų pretenzijų nepagrįstumą, neprieštaraudamas tam buvo aktyvus šių veiksmų dalyvis, t. y., nufilmavo specialiai suorganizuotą intymią sceną, buvo kartu ir girdėjo reikalavimą perduoti 5000 Lt ir nupirkti prekių lizingu, vežė nukentėjusįjį ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, į banką, į parduotuves, kur lydėjo nukentėjusįjį ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, pats rinkosi prekes, žinodamas, kad lizingu jas perka nukentėjęs A. N., taip pat gavo pinigų ir prekių, tokiais savo bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, t. y., bendrininkų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas, jog bus paskleista nukentėjusįjį kompromituojanti informacija, atvirai vertė nukentėjusįjį A. N. perduoti jam savo turtą ir atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus – perduoti 5000 litų ir nupirkti prekių lizingu. Tokio pobūdžio psichologinis smurtas A. N. atžvilgiu buvo naudojamas tol, kol pastarasis perdavė savo turtą – pinigus, elektronines mokėjimo korteles, nupirko įvairių prekių. Apeliacinės instancijos teismas laiko A. L. grasinimus realiais, kadangi nukentėjusysis, bijodamas išsakytų grasinimų dėl nufilmuotos intymios scenos, kuriame užfiksuotas jis, paviešinimo, klausė nuteistojo bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, nurodymų, pats laisva valia nebūtų jiems perdavęs savo turto, lizingo būdu nebūtų pirkęs ir perdavęs jiems prekių. Visos šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusysis buvo įbaugintas, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įvykdyti neteisėtus nuteistojo bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, reikalavimus, kadangi bijojo jų grasinimų. Todėl A. L. nusikalstama veika visiškai teisingai pirmosios instancijos teismo kvalifikuota kaip turto prievartavimas, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Taip pat, A. L. neteisėtai turto prievartavimo būdu įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones bei šių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (šie jo veiksmai išanalizuoti aptariant turto prievartavimą), todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Be to, minėtais savo (turto prievartavimo) veiksmais A. L. padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – mokėjimo kortelėmis ir neteisėtai panaudoti šių svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodus, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Taip pat buvo įrodyta, kad nuteistasis ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, turėjo bendrą tikslą ir apgaule (t. y., sukčiaujant) įgijo svetimą (aukščiau paminėtą), nukentėjusiajam priklausantį, turtą, kas pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį.

Šios, byloje esančios ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės visiškai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, neva jis nežinojo, kokiu tikslu viskas vyksta, nebendrininkavo sąmoningai, o filmavo nenorėdamas to daryti, taip pat manydamas, kad nukentėjusysis su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, turi kažkokių neišspręstų turtinių reikalų. Byloje aiškiai nustatytas susitarimas tarp nuteistojo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, visi atlikti nuteistojo veiksmai (slėpimasis automobilio bagažinėje, slaptas filmavimas, buvimas kartu kitam asmeniui išsakant nepagrįstas pretenzijas į nukentėjusiojo turtą, šio asmens ir nukentėjusiojo vežiojimas į parduotuves, banką, nukentėjusiojo saugojimas automobilyje, ėmimas jo turto ir kt.) rodo apie jo žinojimą ir pritarimą, bendrą dalyvavimą vykdant nusikalstamas veikas. Minėtais nuteistojo teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja, laiko juos tik gynybine versija, sukurta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigta virš aptartais įrodymais. Be to, nuteistojo versiją dėl jo kaltės nebuvimo paneigia ir tai, kad nuteistasis prašo apeliacinės instancijos teismo arba jį išteisinti, arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Neesant jo veiksmuose jokios kaltės, kaip teigiama apeliaciniame skunde, prašyti sušvelninti paskirtą bausmę, nebūtų tikslo. Vadinasi, A. L. pats pripažįsta, jog nukentėjusysis vykdė neteisėtus reikalavimus paveiktas, įbaugintas, supranta, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, tačiau tikisi lengvesnės bausmės ar jos aplamai išvengti. Niekuo nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai, neva nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs ir melagingi. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino liudytojos E. P. parodymai, bei kiti, byloje esantys, įrodymai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iš jo konfiskavo 2737,5 Lt. Šis motyvas yra deklaratyvaus pobūdžio, teisiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad minėta pinigų suma yra iš A. L. nusikalstamos veikos gautas rezultatas, todėl buvo konfiskuota pagrįstai, nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, padarytomis išvadomis dėl A. L. kaltumo ir todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodomais motyvais pagrindo nėra. Paskirtoji bausmė laikytina teisinga ir ne per griežta, todėl šiuo atveju keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagrindo taip pat nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsniu, 321 straipsniu, 324 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.