Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-20 · Administracinė byla Nr. I-1097-244/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-20
Bylos Nr.
I-1097-244/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Pareiškėjas
D. K.
Trečiasis asmuo
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Rimgaudas Černius
Kategorijos
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442 - 60/2011Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,atsakovo atstovei Raimondai Juodkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. birželio 19 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 13/08 patvirtino nurodymus pareiškėjai sumokėti 65986 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau - ir GPM), 18181 Lt GPM delspinigių ir 19796 Lt GPM baudos.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 68-201 nusprendė: 1) panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 13/08 dalį, kuria pareiškėjai papildomai apskaičiuota 2782 Lt GPM suma už 2004 metus bei 1059 Lt GPM delspinigių suma; 2) patvirtinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 13/08 dalį, kuria pareiškėjai papildomai apskaičiuota 63204 Lt GPM suma už 2005 metus bei 17122 Lt GPM delspinigių suma; 3) pakeisti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 13/08 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 19796 Lt GPM baudos, nurodant sumokėti 18961 Lt GPM baudos.

Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. S-251(7-218/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 68-201.

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. S-251(7-218/2008); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 68-201; 3) panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 13/08, kuriuo patvirtinti 2008 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. A4-26 nurodymai sumokėti 63204 Lt GPM, 17122 Lt GPM delspinigių bei 18961 Lt GPM baudos.

Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratoriai papildomą mokėtiną GPM sumą jai šiuo atveju apskaičiavo nuo A. S. 2005 m. vasario 23 d. į jos sąskaitą pervestų 193000 Lt, šią pinigų sumą laikydami pareiškėjos pajamomis. Tačiau tokia mokesčių administratorių pozicija yra nepagrįsta. A. S., pervesdamas pinigus, nurodė, jog tai yra paskola buto pirkimui. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog A. S. pareiškėjai pinigus būtų pervedęs kokiais nors tikslais, su kuriais būtų galima sieti jos naudą. A. S. pervesti pinigai buvo paskola ir pareiškėja jais disponavo A. S. naudai, juos pervesdama jų gavimo dieną (2005 m. vasario 23 d.) J. P. S. pagal A. S. nurodymus. Pinigai, patikėti saugoti ar duoti (paskolinti) tam tikram tikslui, netampa saugotojo (gavėjo) turtu (pajamomis).

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju pagrįstai buvo konstatuota, jog iš A. S. gauta 193000 Lt suma buvo pareiškėjos pajamos. Pareiškėja paskolos sutarties, pagrindžiančios gautą pinigų sumą, nepateikė. Pareiškėjos aiškinimas, jog į jos sąskaitą pervestos lėšos yra ne jos pajamos, o A. S. kitiems asmenims paskolintos lėšos, yra tik jos nepagrįsta gynybinė pozicija.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. S-251(7-218/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 68-201, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 13/08, kuriuo patvirtinti 2008 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. A4-26 nurodymai pareiškėjai sumokėti 63204 Lt GPM, 17122 Lt GPM delspinigių bei 18961 Lt GPM baudos.

Teismas nurodė, kad iš byloje ginčijamų sprendimų matyti, jog išvados dėl ginčo pinigų sumos priskyrimo pareiškėjos pajamoms yra grindžiamos O. L., S. B., N. K., A. S. ir kitų asmenų parodymais bei duomenimis apie gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pirkimo - pardavimo operacijas. Liudytojų parodymai buvo gauti juos apklausus parengtinio tyrimo, kuris buvo vykdomas dėl pareiškėjos veiksmų, metu. Teismas nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėja yra kaltinamoji. Šioje administracinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinimas baudžiamojoje byloje yra susijęs su nagrinėjamu ginču, todėl ši administracinė byla nagrinėtina, nelaukiant teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Teismas nurodė, kad A. S. 2005 m. vasario 23 d. dviem mokėjimo nurodymais pervedė į pareiškėjos sąskaitą 193000 Lt; banko pateiktame sąskaitos išraše nurodyta, kad ši suma pervesta kaip paskola buto pirkimui. 2005 m. vasario 23 d. pareiškėja 193000 Lt pervedė J. P. S.; banko pateiktame sąskaitos išraše nurodyta, kad ši suma pervesta kaip sąskaitos papildymas. Pareiškėja neginčija fakto, kad ji gavo iš A. S. 193000 Lt, tačiau ji tvirtina, jog šie pinigai nebuvo jos pajamos, pinigus ji gavo kaip tarpininkė, kad juos perduotų butų pardavėjui J. P. S. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Pinigai buvo pervesti J. P. S. tą pačią dieną, kai juos gavo pareiškėja. Teismas nurodė, kad vien faktas, jog tam tikros lėšos buvo pervestos į asmens sąskaitą, nėra pakankamas pagrindas tas lėšas pripažinti pajamomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme. Būtina nustatyti, jog pinigai tapo sąskaitos savininko nuosavybe. Teismas nurodė, kad liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, jog į pareiškėjos sąskaitą pervestos lėšos yra ne jos pajamos, o A. S. kitiems asmenims paskolintos lėšos, kurios buvo pervestos namo pardavėjui J. P. S.. Jokių paskolos sutarčių nebuvo sudaryta, nes A. S. ir kitus pirkėjus siejo pasitikėjimo santykiai. Teismas nurodė, kad pareiškėja, gaudama iš A. S. pinigus ir jos pervesdama J. P. S., veikė pagal A. S. pavedimą, todėl faktiniai pareiškėjos ir A. S. santykiai kvalifikuotini kaip pavedimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.756 straipsnis), t. y. pareiškėja veikė jo interesais. Nors pavedimas nebuvo raštu įformintas, tačiau, įstatymui įsakmiai nenurodant, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, šis susitarimas galioja (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, jog mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių mokesčių administratorių sprendimų pagrįstumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp J. P. S., kuriam pinigus pareiškėja pervedė, ir asmenų, kuriems J. P. S. pardavė butus viename ir tame pačiame name Druskininkuose, buvo susiklostę sutartiniai ir tuo pačiu atsiskaitymo santykiai pagal pirkimo - pardavimo sutartis, kuriuose pareiškėja visiems žinomai ir visų sutikimu atliko tarpininko vaidmenį. A. S. pareiškėjai pervedė 193000 Lt, pavesdamas šią sumą pervesti butų pardavėjui J. P. S., ką pareiškėja ir padarė. Faktas, kad pareiškėja pervedė J. P. S. tokią pačią pinigų sumą, kaip ir gavo iš A. S., rodo, kad nėra pagrindo laikyti, jog 193000 Lt buvo jos pajamos. Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad 193000 Lt buvo pareiškėjos pajamos ar tapo jos nuosavybe. Teismas nurodė, kad pareiškėjai buvo nepagrįstai apskaičiuotas 63204 Lt GPM, 17122 Lt GPM delspinigiai bei skirta 18961 Lt GPM bauda.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik A. S. parodymais, jog į pareiškėjos sąskaitą pervestos lėšos yra ne jos pajamos, o A. S. kitiems asmenims paskolintos lėšos, tačiau nevertino kitų byloje esančių įrodymų. Atsakovas nurodo, kad nei pareiškėja, nei A. S. nepateikė paskolos sutarčių, patvirtinančių jų paaiškinimuose išdėstytus teiginius, jog 193000 Lt, pervesti į pareiškėjos sąskaitą, yra ne jos pajamos, o A. S. kitiems asmenims paskolintos lėšos. Tuo tarpu, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalimi, 6.871 straipsniu, 6.875 straipsnio 2 dalimi, nesant paskolos sutarčių, negalima remtis liudytojų parodymais įrodinėjant paskolos sutarčių sudarymo faktą. Be to, A. S. negalėjo nurodyti, nei kam, nei kiek tiksliai paskolino pinigų. Tuo tarpu yra nelogiška, jog A. S., būdamas verslininkas ir riziką įvertinantis žmogus, pinigus skolino, nesudarinėdamas paskolos sutarčių bei nežinodamas, nei kam, nei kiek tiksliai skolino. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų, surinktų Bensheimo apylinkės teisme atliktos J. P. S. apklausos metu. J. P. S. parodė, kad jo pavedimu butus pardavė nekilnojamojo turto firma „Naujasis būstas“, kai tuo tarpu A. S. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su šia įmone, o, priešingai, teigė organizavęs nekilnojamojo turto pardavimą kartu su N. ir R. K.. J. P. S. parodė, kad už parduodamus butus buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais, ir per banką, tačiau visuomet sutarties sudarymo metu. Mokant per banką, buvo pateikiamas atitinkamo banko atsiskaitymo patvirtinimas. Dėl A. S. J. P. S. parodė, kad pirmą kartą jį pamatė vieno buto pirkimo metu ir jis pervedė pinigus už perkamą butą, o pareiškėja pati pirko du butus ir pervedė pinigus kaip pirkėja, šiaip ji jokių pinigų nepervedinėjo. Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu buvo atliktas pareiškėjos įsigyto turto vertinimas ir buvo nustatyta, kad jo vertė įsigijimo dieną buvo 143000 Lt. Vadinasi, 10000 Lt vertė, nurodyta pareiškėjos, kaip pirkėjos, sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje, už 99,8 kv. m ploto būstą yra akivaizdžiai per maža. Todėl patikrinimo metu nustatyta pareiškėjos iš J. P. S. įsigyto turto vertė yra kaip netiesioginis įrodymas, jog pinigai iš pareiškėjos sąskaitos į J. P. S. sąskaitą buvo pervesti ne kaip įmokos už kitus parduodamus butus, o kaip jos asmeninė įmoka už perkamą butą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Atsakovas nurodo, kad kiti asmenys, be A. S. įvardintų, pirkę butus iš J. P. S., atsiskaitymų per jokį tarpininką nevykdė. Pareiškėjos pateiktame 2005 m. vasario 22 d. pakvitavime, kuriame A. S. tvirtina, kad J. P. S. prašymu jis pervedė į pareiškėjos sąskaitą 193000 Lt už parduodamus butus, kuriuos ji turi pervesti į pastarojo sąskaitą, nėra J. P. S. parašo, nors pakvitavime nurodyta, kad jį pasirašo A. S., pareiškėja ir J. P. S.. Atsakovas nurodo, kad 2007 m. lapkričio 28 d. O. L. liudytojo apklausos protokole, 2007 m. gruodžio 10 d. S. B. liudytojo apklausos protokole bei 2007 m. lapkričio 16 d. A. Z. K. liudytojo apklausos protokole esantys duomenys paneigia A. S. teiginius apie pinigų skolinimo fiziniams asmenims faktą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių apklausos protokolų duomenų nevertino. Atsakovas nurodo, kad mokesčių administratoriai pagrindė pareiškėjai apskaičiuotas GPM ir su juo susijusias sumas. Pareiškėja, nesutikdama su apskaičiuotomis GPM ir su juo susijusiomis sumomis, privalėjo pagrįsti tokią savo poziciją, tačiau, be savo pačios paaiškinimų, ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad 193000 Lt nėra jos pajamos. Kadangi byloje nėra jokių teisėtų dokumentų, galinčių pagrįsti A. S. skolinimo fiziniams asmenims faktą; dokumentų, patvirtinančių A. S. įsipareigojimus pardavėjui bei pareiškėjos susitarimą su pardavėju, kad bus atsiskaitoma per jos sąskaitą, o visose sutartyse nurodyta, kad pinigai už įsigytus butus sumokėti pardavėjams sutarties pasirašymo metu (šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais), todėl mokesčių administratoriai padarė pagrįstą išvadą, kad 193000 Lt suma yra pareiškėjos pajamos, ir pagrįstai ją apmokestino GPM.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad ji atliko tarpininko vaidmenį ir jai buvo patikėti (paskolinti) pinigai tam tikram tikslui - perduoti juos kitam asmeniui pagal tų pinigų savininko instrukcijas, t. y. A. S. nurodymu perduoti J. P. S.. Jei tam tikri rašytinės paskolos sutarties elementai nėra aiškiai užfiksuoti ar iš viso neužfiksuoti raštu, tai ši aplinkybė pačios sutarties nedaro negaliojančia ir tuos elementus galima įrodinėti kitomis priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymus (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2, 6 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3722), o faktas, kad šalys nėra sudarę sutarties dėl tarpininkavimo paslaugų raštu, nereiškia tokios sutarties negaliojimo. Be to, šalys savo santykius gali pripažinti ir vėliau, o tai prilyginama tinkamai sandorio formai (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.189 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nurodo, kad, pagal Civilinio kodekso 1.73, 6.192 straipsnius, rašytinės formos dokumentai laikomi sudarytais tiek surašant vieną dokumentą, tiek apsikeičiant dokumentais. Jiems prilyginamos ir sąskaitos bankuose, nes jų turėtojas aiškiai identifikuojamas, o gautais pinigais gali disponuoti išimtinai sąskaitos savininkas. Jei savininkas negrąžina gautų pinigų, laikoma, kad jis juos priėmė pagal jų mokėjime nurodytą paskirtį (Mokėjimų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis). Kadangi A. S. pervestus pinigus pareiškėja panaudojo pagal jo nurodymus, jo interesais, todėl šiuo atveju nėra jokios jos naudos (pajamų). Mokėjimo paskirtyje A. S. nurodė, jog pervedami pinigai yra „paskola buto pirkimui“, ir nurodė tuos pinigus pervesti į pardavėjo J. P. S. sąskaitą jų tarpusavio įsipareigojimams, kurių pareiškėja net nežinojo, įvykdyti. Pinigų pervedimo metu pareiškėja buvo notarė, o pagal Notariato įstatymo 20 straipsnį, ji ir negalėjo gauti kitų pajamų, išskyrus pajamas už savo, kaip notarės, veiklą. Pareiškėja nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojų apklausos duomenys vertintini tik kaip vienas iš įrodymų, tačiau bet kuriuo atveju jie neturi didesnės įrodomosios galios nei liudytojų apklausos, atliktos bylą nagrinėjančiame teisme, duomenys. Liudijant teisme, asmenys ne tik įspėjami apie atsakomybę už neteisingus parodymus, bet ir apklausiami dėl su byla susijusių aplinkybių, jie gali būti klausinėjami ir jau visų surinktų įrodymų kontekste, todėl tokie parodymai turi didesnę įrodomąją galią nei netiesiogiai užfiksuoti liudijimai. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami dėl visai kitokio tyrimo, liudijo dėl kitų priežasčių, jiems negalėjo užduoti klausimų nei bylos dalyviai, nei teismas, o užfiksuoti liudijimai aiškiai yra dviprasmiški, neapimantys visų aplinkybių, prieštaraujantys tarpusavyje ir byloje surinktiems kitiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kyla dėl to, ar į pareiškėjos sąskaitą A. S. 2005 m. vasario 23 d. pervesta 193000 Lt suma buvo pareiškėjos pajamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme, nuo kurių pareiškėja turėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Minėtos pinigų sumos pervedimo į pareiškėjos sąskaitą faktas yra nustatytas ir pareiškėja to neginčija. Tačiau pareiškėja tvirtina, jog šie pinigai nebuvo skirti jai ir nebuvo jos pajamos. Pareiškėjos aiškinimu, ji šiuo atveju atliko tik tarpininkės vaidmenį, o į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo A. S. paskola kitiems asmenims, kurie pirko butus iš J. P. S.; pareiškėja, kaip tarpininkė, šiuos pinigus turėjo pervesti pardavėjui J. P. S., ką ji tą pačią dieną ir padarė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, tokią pareiškėjos nurodytą versiją atmeta.

Mokėjimo nurodymuose, kuriais buvo pervedama ginčo pinigų suma, nurodyta mokėjimų paskirtis atliktų mokėjimų pagrindo aiškiai neatskleidžia, todėl nėra pakankamas įrodymas pareiškėjos versijai patvirtinti. A. S. mokėjimo nurodymuose nurodyta, jog pervedami pinigai yra paskola buto pirkimui, tačiau vėliau A. S. aiškino, jog paskolą jis teikė ne vieno buto pirkimui, kaip nurodyta minėtoje mokėjimo paskirtyje, o keliems asmenims kelių butų pirkimui. Pareiškėja, pervesdama pinigus J. P. S., mokėjimo nurodyme savo, kaip tarpininkės, vaidmens niekaip nepažymėjo ir mokėjimo paskirtį apibūdino bendra fraze „sąskaitos papildymas“.

Taip pat pareiškėjos nurodytos versijos nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai. A. S., tiek teikdamas paaiškinimus mokesčių administratoriui, tiek duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime bei šią bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo posėdyje, ginčo pinigų sumos pervedimo aplinkybes ir savo dalyvavimą butų pirkimo procese iš esmės aiškino abstrakčiai, negalėjo tiksliai ir aiškiai nurodyti asmenų, kuriems skolino pinigus. Pagal jo paaiškinimus, jokiais raštiškais dokumentais paskolos santykių jis nebuvo įforminęs. Tačiau toks asmens elgesys, kai jis, visiškai nepaisydamas pinigų praradimo rizikos, be jokių rašytinių paskolos įforminimo dokumentų skolina nemažą pinigų sumą kitiems asmenims, yra nelogiškas. Todėl A. S. duoti paaiškinimai bei parodymai yra neįtikinami ir nėra pakankami pareiškėjos versijai pagrįsti.

Pažymėtina, jog ginčo pinigų sumą A. S. jo nurodytai paskolai butų pirkimui pervedė praėjus dviem dienom po butų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo. Tačiau pačiose pirkimo - pardavimo sutartyse pažymėta, jog su pardavėju J. P. S. už butus buvo atsiskaityta pačių sutarčių sudarymo metu, t. y. iki ginčo sumos pervedimo. Vadinasi, ginčo pinigų suma negalėjo būti susijusi su pagal pareiškėjos versiją nurodytu atsiskaitymu su butų pardavėju. Be to, aplinkybę, kad buvo atsiskaitoma su butų pardavėju pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu, o ne kokiais nors vėlesniais pavedimais, patvirtino ir pats J. P. S., apklaustas Vokietijos teisme, bei ikiteisminio tyrimo metu liudytojomis apklaustos pirkėjos O. L. ir S. B..

Mokestinio ginčo metu pareiškėja savo versiją taip pat įrodinėjo 2005 m. vasario 22 d. pakvitavimu, kuriame nurodyta, kad J. P. S. sutinka, jog A. S. pervestų ginčo pinigų sumą į pareiškėjos, kaip tarpininkės, sąskaitą už butų pirkėjus, kuriems A. S. skolina šią sumą. Tačiau šis pakvitavimas nėra pakankamas tarpininkavimo santykių buvimo įrodymas, nes jis yra pasirašytas tik pareiškėjos bei A. S. ir tokiu būdu nepatvirtina trečiosios nurodomų tarpininkavimo santykių šalies (J. P. S.) valios dėl tokių santykių atsiradimo. Juolab, kad pakvitavimo turinys neatitinka sudarytų butų pirkimo - pardavimo sutarčių, kuriose aiškiai nurodyta, kad už butus yra atsiskaityta šių sutarčių sudarymo metu, t. y. 2005 m. vasario 21 d..

Taigi, nesant pakankamų rašytinių įrodymų (dokumentų), patvirtinančių pareiškėjos, kaip tarpininkės, statusą pervedinėjant ginčo 193000 Lt sumą, esant neįtikinamiems bei tarpusavyje prieštaraujantiems su pareiškėjos nurodytais tarpininkavimo santykiais turėjusių būti susijusių asmenų paaiškinimams, pareiškėjos nurodyta versija dėl jos tarpininkavimo laikytina neįrodyta. Tuo tarpu, esant nustatytam pinigų pervedimo į pareiškėjos asmeninę sąskaitą faktui, esant neįrodytai jos versijai dėl tarpininkavimo bei nesant įrodymų apie kokį nors kitą ginčo pinigų sumos patekimo į pareiškėjos asmeninę sąskaitą pagrindą, teisėjų kolegija neturi pagrindo ginčo 193000 Lt sumą traktuoti kaip nors kitaip, nei laikydama ją pareiškėjos pajamomis. Tai, jog pareiškėja tokią pačią pinigų sumą tą pačią dieną iš savo sąskaitos pervedė kitam asmeniui, neturi reikšmės, nes atitinkama pinigų suma buvo tapusi pareiškėjos pajamomis ir nėra svarbu, kiek laiko atitinkamas pajamas pareiškėja turėjo savo žinioje.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai ginčo 193000 Lt sumą laikė pareiškėjos pajamomis bei teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjai nuo šios sumos sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei su juo susijusias sumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai patenkino pareiškėjos skundą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė