- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- eB2-58-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01224-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei V. M. įmonei, bendraatsakovas V. M., trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei V. M. įmonei. Nurodo, kad atsakovės skola ieškovei 2019-07-04 sudarė 3793,01 Eur, iš jų: 396,20 Eur VSD įmokų ir 33,22 Eur delspinigių; 3191,16 Eur PSD įmokų ir 172,43 Eur delspinigių.
Atsakovė atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog įsiskolinimo trečiajam asmeniui atsakovė neturi, todėl sprendimą byloje prašė priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Ieškovo pateiktais duomenimis, V. M., kaip individualios įmonės savininkas, privalėjo mokėti už save privalomas VSD ir PSD įmokas, tačiau nuo 2010-01-01 jis šios prievolės nevykdo. V. M. įmonė iki šiol nesumokėjo VSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30, o PSD įmokų nesumokėjo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2019-06-30, todėl įmonės įsiskolinimas 2019-07-04 sudarė 3793,01 Eur, iš jų: 396,20 Eur VSD įmokų ir 33,22 Eur delspinigių; 3191,16 Eur PSD įmokų ir 172,43 Eur delspinigių. Nuo 2015-01-01 ieškovas sustabdė V. M. įmonės VSD įmokų skaičiavimą už įmonės savininką dėl realiai nevykdomos veiklos.
Siekdamas išieškoti skolą ieškovas nuo 2010-10-13 iki 2019-06-12 nuolat teikė mokėjimo nurodymus į savininko asmeninę sąskaitą, tačiau jie iki šiol neįvykdyti. Paskutinį kartą lėšos buvo nurašytos debeto mokėjimu 2008-08-04. Fondo valdybos Vilniaus skyrius nuo 2010-10-13 iki 2012-10-11 teikė sprendimus antstoliui dėl V. M. įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka (viso 8 sprendimai), kuriuos antstolis R. V. 2015-03-26 patvarkymais grąžino su skolos išieškojimo negalimumo aktais. Išieškojimo negalimumo akte nurodė, kad skolininkas nedirba, lėšų bankuose neturi, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, kitų skolininko pajamų, turtinių teisių ar pas trečiuosius asmenis esančio skolininko turto nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovės V. M. įmonės bendraatsakovas V. M. buvo įpareigotas per teismo nustatytą terminą pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose turi būti nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos bei atsiskaitymo terminai (išskiriant pradelstus įsipareigojimus), praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, informaciją apie įmonės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės dokumentus. Procesiniai dokumentai atsakovei grįžo neįteikti. Atsakovei nepateikus teismui atsiliepimo bei reikalaujamų aktualių duomenų, teismas neturi galimybės įvertinti įmonės finansinę padėtį pagal finansinės atskaitomybės dokumentus.
Remiantis viešaisiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovės įmonėje dirbančių asmenų nėra.
Byloje nustatyta, kad atsakovė registruoto nekilnojamo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių.
Teismo vertinimu, atsakovė turi pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio finansinių sunkumų, kadangi įsiskolinimas biudžetui nedengiamas, ieškovui nepavyko išieškoti iš atsakovės skolų pagal ieškovo sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per antstolius, įmonėje nėra dirbančių asmenų, teismui nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog veiklą bendrovė vykdo ir turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tikėtis, jog tokia įmonė ateityje pajėgtų atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Pastarąja atrinktas bankroto administratorius V. Š., kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
iškelti atsakovei V. M. įmonei (į. k. 125043163, adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Jočionių g. 53) bankroto bylą.
Įmonės administratoriumi paskirti V. Š. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA270).
Areštuoti visą V. M. įmonės (į. k. 125043163, adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Jočionių g. 53) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;
2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;
3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;
Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.