- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 1-894-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00125-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas ten pat, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. Ž. kaltinamas tuo, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 16 d. iki 2010 m. gegužės 27 d., tiksliau nenustatytu laiku, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: sriegiklį „Roller central iki 2“, 1359,30 Lt vertės, grandinės stropą 693,00 Lt vertės, pjoviklių ir degiklių rinkinį „K17“, 950 Lt vertės, multimetrą „MY 64“, 52,53 Lt vertės, srovės matavimo prietaisą, 29,74 Lt vertės, akumuliatorinį grąžtą „6271 DWPETC“, 424,87 Lt vertės, plastikinę kelio užtvarą „Ecobar“, 705,00 Lt vertės, reduktorių acetilenui, 126,00 Lt vertės, dujų nuotėkio matuoklį, 560,00 Lt vertės, reduktorių acetilenui, 134,45 Lt vertės, pjovimo antgalį „Rotenberg 65 mm“, 277,73 Lt vertės, pjovimo galvą „Rotenberg 45 mm“, 280,20 Lt vertės, perduodamas šį bendros 5592,82 Lt vertės svetimą turtą nenustatytiems asmenims, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. l d.
Kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis nei pranešime apie įtarimus nurodytos, nei jokios kitos nusikalstamos veikos nepadarė. Paaiškino, kad 2009 m. antroje pusėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė jį dirbti specialistu. Iš pradžių pasiūlė būti valdybos nariu. Rinko komandą žmonių. Valdyba sprendė klausimą dėl direktoriaus paskyrimo. Tuo metu ėjęs pareigas direktorius nusprendė išeiti iš darbo. Po to apie mėnesį laiko direktoriaus pareigose dirbo A.. O jau nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. gegužės mėn. jis dirbo įmonės direktoriumi. Buvo atsakingas už viską, todėl viską kontroliavo. Kontrolė buvo darbinė, ne parašais. Objektų buvo daug. Daug kas galėjo paimti įrankį ir jo negrąžinti. Buvo savitarpio pasitikėjimas. Akcininkai pasiūlė tapti valdybos pirmininku ir technikos direktoriumi. Išėjo iš direktoriaus pareigų. Turto perdavimas vyko ilgai. Direktoriumi išrinko T.. Jam turėjo perduoti viską. Paaiškino, kad jam nustojus eiti direktoriaus pareigas, kaltinime išvardinti įrankiai, buvo. Jo į inventorizacijos komisiją neįtraukė. T. pats minėjo, kad jam sunkiai sekėsi susiorientuoti. Buvo paskirtos patalpos, kur buvo sudėti įrankiai. Kai T. pradėjo eiti pareigas, jis nenorėjo perimti įrankių. Jokių aktų, kad jis nepriima įrankių nerašė. Tiesiog paskyrė patalpas ir ten sudėjo visus įrankius. Gana trumpą laiką dirbdamas įmonės vadovu nurodytus darbo įrankius, kaip ir visą kitą materialųjį įmonės turtą atleidžiant jį iš įmonės paliko, perdavė bendrovei. Tai, kad naujasis įmonės vadovas ir kiti atsakingi bendrovės asmenys nepasirašinėjo perdavimo dokumentų, nėra jo kaltė. Paaiškino, kad nors trumpai vadovavo įmonei, tačiau matė, kad nelabai galima pasitikėti akcininkais. Nori pareikšti ir tai, kad jam buvo grasinama susitvarkyti su juo „per bylas“, „įrašant teistumus“ ir pan. Šiai dienai vyksta civiliniai ginčai. Jį įtraukia bylose trečiuoju asmeniu. Jie padarė tai, ką žadėjo. Su akcininkais nesipyko. Jis jiems sakė, kad arba jis dirba normaliai, arba iš viso nedirba. Buvo konfliktas su administracija. Gal po metų laiko jam pradėjo reikšti pretenzijas. Kai išėjo iš direktoriaus pareigų, jam jokių pretenzijų niekas nereiškė. Jo atžvilgiu policijai ir prokuratūrai parašyti skundai yra nepagrįsti, tame tarpe ir dėl įrankių iššvaistymo. Jo manymu, bendrovė, esant pagrindui, galėjo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, dėl tariamai dingusių įrankių, kadangi jį su bendrove trumpą laiko tarpą siejo darbiniai, o per tai ir civiliniai - teisiniai santykiai, tad civilinėje byloje būtų galima viską civilizuotai išspręsti. Skaito, kad su juo siekiama susidoroti, tad ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas, kaip nepagrįstas. Jau būdamas atleistas iš pareigų, praėjus didokam laiko tarpui, kilus konfliktui tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl visai kitų priežasčių, į bendrovės elektroniniu paštu siunčiamus laiškus, jis tokiu pačiu būdu nurodė, kur randasi minėtieji įrankiai, po tų laiškų jam nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl kokio nors tų įrankių tariamo dingimo, buvo klausiama tik, kur yra jų įsigijimo dokumentai (pasai ir pan.), nors ir pastarieji buvo įmonėje. Darbas įmonėje vyksta nuolat. Vieni įrankiai yra naudojami kasdien, kiti kas savaitę. Todėl negali būti, kad įrankių įmonėje nebuvo pasigesta metus laiko. Jis su įrankiais nedirbo. Jei tie įrankiai po jo atleidimo yra kokiu nors būdu prarasti, tai nėra jo kaltė. Kadangi jis šiuo metu neprieina prie įmonės dokumentacijos, jam sunku ką nors konkretizuoti. Jam einant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, įmonėje buvo apie 30 darbuotojų, įmonė turėjo apie 10 objektų, vienu metu nenutrūkstamai ir vykdavo darbas visuose objektuose. Darbuotojams baigus darbus viename objekte, jie išsyk būdavo siunčiami į kitą objektą. Patvirtina tai, kad jei tuomet būtų trūkę įrankių, jų tuomet ir būtų pasigesta. Kada, kur ir kam tiksliai jis perdavė pranešime apie įtarimą nurodytus įrankius, konkretizuoti negali, nes to atsiminti neįmanoma, be to, tai buvo darbų vadovų pareiga. Kaip jau buvo minėjęs atskirame pareiškime, visus įrankius paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tai patvirtinti gali P. L., to dokumentaliai niekas nefiksavo, o tai ne jo kaltė. Jau kai jis buvo atleistas iš bendrovės, elektroniniu paštu jo buvo klausiama tik įrankių dokumentacijos ( pasų, ir pan.), bet ne pačių įrankių, kurie buvo naudojami įmonės darbuotojų nuolat, visuose objektuose. Papildo, kad jam žinoma, kad po jo paties pasitraukimo iš įmonės, joje bent jau kurį laiką tikrai trūko tvarkos, dėl ko tų įrankių ir buvo pasigesta. Visas aplinkybes gali paliudyti P. L., dirbęs direktoriaus pavaduotoju, tame tarpe atsakingu už gamybą. Pabrėžia esantis giliai įsitikinęs, kad jokie įrankiai įmonėje nėra dingę, jau ir taip vyksta civiliniai procesai bylose, pati bendrovė yra skolinga dideles sumas asmenims, bendrovė jam kerštauja, daro spaudimą dėl buvusių pateiktų oficialių reikalavimų atlyginti jam buvusį įsiskolintą darbo užmokestį. Negavo iš įmonės atlyginimo už tris mėnesius. Prašė, kad sumokėtų pinigus. Surašė pretenziją. Mano, kad tai galėjo juos įžeisti.
Liudytojo D. R. parodymais, kad D. Ž. nuo 2010-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo technikos direktoriaus pareigas. D. Ž. su pareigų pažeminimu nesutiko, todėl ant darbo sutarties pakeitimo jis nepasirašė. Nuo 2010-05-28 direktoriaus pareigas ėjo V. T.. 2010-08-31 direktoriaus V. T. iniciatyva buvo sudaryta inventorizacijos komisija, kuri inventorizavo bendrovės pirktus įrankius ir nustatė jų trūkumą už 58102,99 Lt. Peržiūrėjus trūkstamo turto įsigijimo dokumentus išaiškėjo, kad minėtas turtas buvo įsigytas 2010 laikotarpiu nuo kovo iki rugsėjo 30 dienos, D. Ž. asmenine iniciatyva, tai yra, kad užsakymus darė jis vienas, savo nuožiūra. Trūkstamų įrankių sąrašas pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. D. Ž. iki 2010-05-27 dienos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir turėjo visus (pagal vidaus taisykles) įgaliojimus, kaip direktorius, disponuoti bendrovės pinigais ir turtu, o nuo 2010-05-28, kuomet buvo atleistas iš pareigų, neturėjo jokio pagrindo savarankiškai veikti bendrovės vardu. 2010-05-27 įvykusi valdyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 4 dalies nuostatomis, įpareigojo D. Ž., apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas, iki 2010-05-31 17.00 val. perduoti naujai paskirtam direktoriui V. T.. Ar tame valdybos susirinkime dalyvavo Ž. Ž., jis nežino, kadangi jis (D. R.) tik nuo 2010-09-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. Ž. žinioje buvęs turtas bei dokumentai neperduoti iki šiol. D. Ž. buvo ne kartą raginamas grąžinti dokumentus bei turtą, tačiau jis to nepadarė. 2010-11-10 valdybos posėdžio metu, D. Ž. paraginus grąžinti įrankius bendrovei, jis pasižadėjo juos grąžinti. Valdybos posėdžio metu jis kalbėjo, kad dalis medžiagų ir įrankių yra bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi niekur kitur nebuvo kur sandėliuoti, ir pažadėjo minėtą turtą suvežti į Lazdijų g. 20 sandėlius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi dvejas patalpas, tai yra Lazdijų g. 20, ir Gedimino g., kur gali sandėliuoti įmonės įrankius, turtą. D. Ž. įrankių sandėliavimą „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, galėtų traktuoti tik kaip savanaudiškas paskatas, kadangi tuometinis „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. N. yra jo pusbrolis, dabartinis direktorius D. M., D. Ž. geras draugas. 2011-02-03 Nr. 2011/02/03-03 registruotu laišku D. Ž. buvo dar kartą paragintas grąžinti jo žinioje esantį bendrovės turtą ir dokumentus. Šiuo raštu jis buvo įspėtas, kad negrąžinus dokumentų ir turto, įmonė bus priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas. 2011-02-14 D. Ž. grąžino bendrovei dalį jo žinioje buvusių įrankių. D. Ž. elektroniniu paštu atsiuntė raštą su išvardintais pateiktais įrankiais. Su juo buvo sutarta, kad jie sutikrins pateiktus įrankius, surašys perdavimo aktą, tada jis atvažiuos pasirašyti. Parengus įrankių ir įrengimų perdavimo priėmimo aktą, D. Ž. buvo kviečiamas šį aktą pasirašyti, tačiau jis neatvyko. D. Ž. grąžinus dalį įrankių, buvusių jo žinioje, bendrovėje buvo atlikta 2010 m. pirktų įrankių inventorizacija. Inventorizacijos metu rastas įrankių trūkumas už 58102.99 Lt. Paklausus D. Ž., kur yra bendrovės likęs turtas, jis paaiškino, kad viską grąžino, o jei ko trūksta, vadinasi yra pas darbų vadovus. Atliekant inventorizaciją buvo tikrinami bendrai visi sandėliai ir visi įrankiai, tiek esantys sandėliuose, tiek pas pačius vadovus, ir tik tada nustatytas galutinis įrankių trūkumas. Tai matosi 2010 metų inventorizacijos ilgalaikio turto apraše. D. Ž. nuo 2010-05-28 neturėjo jokios teisės savo iniciatyva pirkti įrankių, tai galėjo daryti nebent direktoriaus, tuo metu V. T. liepimu, tačiau pirmiausia V. T. turėjo išleisti raštišką įsakymą, tokio įsakymo įmonėje jis nėra matęs. Pagal sąskaitas faktūras matė, kad D. Ž. įrankius pirko nuo 2010 kovo iki 2010 rugsėjo mėnesio, tai yra nuo gegužės mėnesio jis įrankius pirko jau nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai yra ir neturėdamas teisės tai daryti. Materialinės atsakomybės sutarčių, pasirašytų D. Ž. vardu, įmonėje nėra. Įmonėje materialinės atsakomybės sutartys pradėtos pasirašinėti tik nuo 2011-06-15 dienos. Nurodė, kad šiuo metu įmonėje yra sandėlininkas, kuris išduoda įrankius pagal įrankių inventorizacijos numerį. Tokia tvarka įmonėje įsigaliojo nuo 2011 m. Iki 2011 m. įmonėje nebuvo tokios tvarkos.
Liudytojo P. L. parodymais, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 metų iki 2010 liepos mėnesio, direktoriaus pavaduotoju statybai pareigose. Į pareigas įėjo objektų statyba, remontas, tiksliau, kontroliavo darbus atliekančius darbininkus. D. Ž. pažįsta, jis nuo 2010 m. sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo direktoriaus pareigose, o nuo 2010-05-28 ėjo technikos direktoriaus pareigas. Ūkinius reikalus tvarkė direktorius. Jis turėjo teisę pirkti įrankius, medžiagas, išmokėti atlyginimus. Įrankiai, su kuriais dirbo darbininkai, buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sandėliuke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sandėlininko pareigų, t.y. asmens, kuris kontroliuotų kada, kas pasiima įrankius ir kada, kas juos gražina. Tiesiog patys darbuotojai atėję į sandėlį pasiimdavo reikiamą įrankį, o baigę darbus, jį grąžindavo, būdavo ir taip, kad tas pats įrankis per dieną praeidavo per tris darbininkų grupes. Nuo sandėliuko, kuriame buvo sudėti įrankiai, raktus turėjo nedaug darbuotojų, juos turėjo keli darbų vadovai, bei vairuotojas. D. Ž. pats įrankių darbuotojams neišduodavo ir įrankių nekontroliuodavo. Iki kol jis (P. L.) dirbo įmonėje, tai yra iki 2010 m. liepos mėnesio, įrankiai dingę nebuvo, neteko girdėti, kad kas būtų kalbėjęs, kad trūksta įrankių. Jeigu būtų dingęs nors vienas įrankis, jo būtų pasigesta iškart, todėl, kad įrankiai naudojami nuolatos, ir be jų negalėtų vykti darbai. Jo darbo laikotarpį, tai yra nuo 2008 m. iki 2010 m. liepos mėnesio, įrankis - sriegiklis „Roller central iki 2“ (skirtas drenažo sistemos valymui), tikrai buvo. Minėti įrankiai buvo du, su jais nuolatos buvo dirbama ir niekas iš darbuotojų neminėjo, kad jų trūksta. Minėtas įrankis, kaip ir kiti įrankiai, buvo laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančiame sandėliuke. „Grandinės stropa“- tai įrankis, naudojamas suvirinimo darbams, toks įrankis buvo ne vienas, jis taip pat buvo laikomas sandėliuke ir jo pasigesta taip pat nebuvo. Pjoviklių ir degiklių rinkinys (jie buvo naudojami pjovimui ir suvirinimui), tikrai buvo minėtame sandėliuke. Multimetras „MY 64“, oficialus įrankio pavadinimas jam nieko nesako, todėl apie jį nieko pasakyti negali, nežino, kas tai per įrankis. Srovės matavimo prietaisas, akumuliatorinis grąžtas „6271 DWPETC“, plastikinė kelio užtvara „Ecobar“, reduktorius acetilenui, dujų nuotėkio matuoklis, pjovimo antgalis „Rotenberg 65 mm“, pjovimo galva „Rotenberg 45 mm“- visi šie įrankiai tikrai buvo įmonėje, jie, kaip ir kiti įrankiai, buvo laikomi UAB „Energijos technika“ sandėliuke, esančiame Gedimino gatvėje, Kaune. Minėtas patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo, iš ko tiksliai nuomojo patalpas, neatsimena, ten buvo limuzinų nuomos firma. Visus minėtus įrankius įmonėje tikrai matė, jie buvo sandėliuke, su jais darbuotojai dirbo nuolatos ir jų pasigesta nebuvo. 2010 m. liepos mėnesį, jam išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. Ž. dar dirbo ir su niekuo nekonfliktavo. Kas įvyko vėliau, nežino. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai parodė, kad įmonė buvo registruota R. Kalantos gatvėje, o sandėliukai buvo Gedimino gatvėje. Ten patalpos buvo rakinamos. Į tas patalpas patekdavo vairuotojai, darbų vykdytojai. Buvo tik 3 to sandėlio raktai. Patys darbuotojai galėjo pasiimti įrankius. Darbininkai sandėlio raktą perduodavo vienas kitam. Jokios įrankių išdavimo apskaitos nebuvo. Sandėlininko nebuvo. Kol jis dirbo, klausimų dėl įrankių nekilo. Kaltinamasis įrankių neišdavinėjo.
Liudytojo V. J. T. parodymais, kad kaltinamąjį pažįsta. 2010-05-25 buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Dirbo apie 4 mėnesius. Prieš tai kaltinamasis buvo įmonės direktorius. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iš darbuotojų sulaukdavo pretenzijų, kad trūksta įrankių, su kuriais galėtų dirbti, kad reikalinga nupirkti naujų įrankių. Prieš nuperkant reikiamų darbo įrankių, nutarė atlikti inventorizaciją, ir tokiu būdu sutikrinti, kokie įrankiai yra įmonėje ir kokių reikia nupirkti. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai parodė, kad turto perėmimo akto nepasirašė, nes turtas kėlė abejonių. Dėl ko buvo sudaryta inventorizavimo komisija. 2010-08-31 atlikus inventorizaciją paaiškėjo, kad trūksta daug įrankių, tai yra buhalteriškai tie įrankiai apskaitoje buvo, tačiau realiai įmonė jų neturėjo. Atliekant inventorizaciją buvo tikrinami ne tik įmonės sandėliai, bet ir įrankiai, esantys pas darbų vadovus. Paties inventorizacijos akto jis negavo. Kas užsakė įrankius, ar D. Ž., ar prieš jį buvęs direktorius, jis nežino ir nesigilino. Kur buvo trūkstami įrankiai, jis išsiaiškinti nespėjo, kadangi 2010-11-15 iš darbo išėjo. Nei žodiniu, nei rašytiniu įsakymu D. Ž. nupirkti įmonei įrankių nėra nurodęs. Su D. Ž. kalbos apie tai, kad įmonei reikia nupirkti darbo įrankių, taip pat nebuvo. Laikotarpyje nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugsėjo D. Ž. įrankius pirko be jo žinios, to jis neturėjo teisės daryti, kadangi įmonės direktoriumi buvo jis (V. J. T.) ir už viską buvo atsakingas jis pats, o D. Ž. tuo metu ėjo technikos direktoriaus pareigas ir neturėjo teisės priiminėti sprendimų savavališkai. Teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad neturint pilnos apskaitos, neįvedus atsakingo asmens už įrankius, negalima buvo įvesti tvarkos. Jis nespėjo pakeisti tvarkos įmonėje. Parodė, kad materialiai atsakingi už įrankius buvo darbų vadovai, o už bendrą turtą - direktorius. Jis nurodė, kad buvo atsakingas už įmonės turtą. Inventorizacijos komisija nustatė, kada įrankis buvo įsigytas ir kur tas įrankis yra šiuo metu. Komisijos darbo apimtis buvo didelė dėl betvarkės. Rudenį komisija baigė darbą. Nurodė, kad priėmė pareigas be inventorizacijos. Jam išėjus iš darbo, buvo baigta inventorizacija. Iš darbo išėjo, nes pamatė, kad įvertinus amžių jam įmonėje dirbti yra per didelis krūvis. Paaiškino, kad įmonėje darbų vadovai susitardavo kam kokio įrankio reikia ir patys pasiimdavo. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įgyti nauji įrankiai, nes dar jam dirbant UAB „Debra“ įrankiai buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo pirktos medžiagos, tačiau nepamena kokios.Medžiagų pirkimą organizuodavo darbų vadovai.
Liudytojo L. V. parodymais, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-04-22. Pradėjo dirbti šaltkalvio izoliuotojo pareigose, o nuo 2010-09-10 dirbo darbų vadovu. Jam pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pareigas ėjo V. A., jį pakeitė R. A., o pastarąjį nuo 2010 m. sausio pakeitė D. Ž.. 2010-05-28 D. Ž. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, vietoj jo direktoriaus pareigas pradėjo eiti V. T.. D. Ž. buvo paskirtas eiti technikos direktoriaus pareigas. V. T. išleido įsakymą surinkti inventorizacijos komisiją, kuri sutikrintų įmonėje esančius įrankius. Komisijai priklausė ir jis (L. V.). 2010-08-31 buvo atliekama inventorizacija, iš buhalterijos gavo sąrašus, kurie buvo sudaryti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančias sąskaitas, kokie įrankiai turėtų būti įmonėje ir pagal juos pradėjo tikrinti ir surašinėti įrankius. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvažiavo visi darbuotojai, tiek darbų vadovai, tiek darbininkai ir buvo sutikrinti visi įrankiai. Atlikus inventorizaciją paaiškėjo, kad trūksta dalies įrankių. Peržiūrėjus sąskaitas faktūras, paaiškėjo, kad trūkstamus įrankius pirko D. Ž., ant sąskaitų visur buvo pasirašyta D. Ž.. Toliau visais klausimais dėl įrankių rūpinosi D. R., todėl kas vyko toliau, nežino. Žino tik tai, kad D. Ž., išeidamas iš darbo, grąžino dalį įrankių iš tos dalies, dalis įrankių buvo sugedusių, neveikiančių. Peržiūrėjęs D. Ž. pasirašytas sąskaitas – faktūras, jose matė išvardintus įrankius, iš kurių dalies neteko matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, bei neteko matyti jais dirbančių įmonės darbuotojų, tai yra, kad jie net nebuvo atkeliavę iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vieša paslaptis tai, kad dalis, ar dauguma UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių įrankių buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kodėl jie ten buvo laikomi, jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo sandėlius ir juose tikrai buvo vietos įrankiams. Dar iki inventorizacijos jis asmeniškai buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš jų patalpų parsivežė įrankių. Kiek būtent, neatsimena, tai buvo iki dešimt. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias Urmo bazės teritorijoje vyko su tikslu pasiimti reikalingiausius įrankius. Ar ten likę įrankiai buvo sugrąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovai ir jie dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagomis ir įrankiais, nes taip darbą buvo suorganizavęs D. Ž.. D. Ž. buvo artimai susijęs su UAB „Miesto paslaugomis“, minėtos įmonės direktorius R. N. yra jo ( D. Ž.) pusbrolis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad Gedimino gatvėje buvo įmonės sandėlis, kuriame buvo laikomi įrankiai ir kuriame darbininkai persirenginėdavo. Sandėlininko nebuvo. Nebuvo ir įrankių išdavimo žurnalo. Nebuvo instrumentų apskaitos. Buvo galimybė pasiimti įrankį sau į namus. Būdavo, kad įrankiai iš vieno objekto perduodami kitam objektui ir tai niekur nefiksuodavo. Paaiškino, kad ir jis dirbdamas naudojosi įrankiais. Naujo sriegiklio„Roller central“ nematė, tačiau yra dirbęs su tokiu įrankiu. Gal jis buvo išnuomotas. Grandinės „Stropa“ nematė. Nedirbo su plovikliais. Naujo srovės matavimo prietaiso nematė. Naujo akumuliatorinio grąžto nematė. Naudojo tik metalines tvoras, plastikinių nematė. Naujo reduktoriaus acetilenui nematė. Nematė dujų nuotėkio matuoklio. Taip pat nematė pjovimo įrankio „Rotenberg“.
Liudytojo V. U. parodymais, kad nuo 2007 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Darbų vadovas yra atsakingas už objektų remontą, medžiagų pristatymą. Paaiškino, kad jis turėjo organizuoti šilumos tinklų avarijų likvidavimo darbus. Kaltinamąjį pažįsta - jis nuo 2010 m. sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo direktoriaus pareigose, o nuo 2010-05-28 ėjo technikos direktoriaus pareigas. Nors D. Ž. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriaus pareigas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo V. T., bet jautėsi, kad įmonei vadovavo D. Ž., tai yra jis vykdė objektų kontrolę. Medžiagų, įrankių pirkimus darydavo D. Ž.. D. Ž. nurodydavo, kokius įrankius pirkti, kur juos pirkti. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas papildomai nurodė, kad įrankius pirkdavo ir D. Ž., ir darbų vadovai. Reikėdavo paaiškinti vadovams kokiems darbams reikalingi įrankiai. Be to, daug įrankių nuomodavosi. Įmonėje dirbo keli darbų vadovai. Jų visada būdavo 3. Suderinęs ir jis pirkdavo įrankius. Dujų matuoklio nepirko, nes jis yra brangus. Perkamą įrankį įtraukdavo į asmens lapą ir pasirašydavo. O sąskaitos – faktūros su direktoriaus parašu buvo nunešamos į buhalteriją. Jei įrankis dingdavo, darbininkai pranešdavo. Už įrankį atsako žmogus, kuris pasirašė jį gaudamas (jei pasirašė). Jis turėjo įrankių sąrašą, todėl išduodamas įrankį, liepdavo pasirašyti darbininkui. Įrankius pasiimdavo iš nuomojamų patalpų, ne iš Ž. Brangius įrankius išduodavo darbų vadovai. Vadovavo D. Ž., bet atsakomybę nešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. T.. Ar tai, kad realiai įmonei vadovauja D. Ž., akcininkai žinojo, jis nežino. Prieš paskiriant D. R. į direktoriaus pavaduotojo pareigas, V. T. nusprendė atlikti inventorizaciją. 2010-08-31 buvo atlikta inventorizacija, kurios metu paaiškėjo, kad trūksta įmonės įrankių už 58102.99 litus. Šiuo klausimu dirbo D. R. ir L. V.. Peržiūrėjus įmonėje esančias sąskaitas-faktūras, paaiškėjo, kad įrankius pirko D. Ž., savo iniciatyva. Peržiūrėjęs sąskaitas-faktūras, pamatė jose išvardintus įrankius, su kuriais ne tik dirbti, bet ir jų matyti neteko. Teko matyti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo su naujais įrankiais, bet ar tai tie įrankiai, kurie buvo paminėti UAB “(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose, kategoriškai teigti negali, nes nežino. Pamena, kad kartą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas matė, kad įmonės yra nupirkti trys vienetai apsauginių tvorelių, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose jų nebuvo. Būtent tris vienetus apsauginių tvorelių teko matyti pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Šiuo metu apsaugines tvoreles yra atsiėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įrankiai, kuriuos turi darbų vadovai, yra paminėti inventorizacijos akte. Įrankių, kurie yra išvardinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose, nei darbininkai, nei darbų vadovai nėra matę, tai yra jie iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų net neatkeliavo. Kur D. Ž. nuvežė tuos įrankius ir kam jie buvo skirti, nežino. Dalį įrankių D. Ž. atvežė, dalis jų buvo sugadinti - neveikiantys, matėsi, kad su D. Ž. grąžintais įrankiais buvo dirbta. Kur yra likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankiai, nežino, bet įmonėje jų tikrai nėra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad traktoriaus neturėjo, grandinės nebuvo. Ploviklius naudojo, srovės matavimo prietaiso nenaudojo, akumuliatorinio grąžto nenaudojo, kelio užtvarą dažniausiai nuomoja, reduktorių acetilenui naudojo, pjovimo antgalius, galvas naudojo, dujų nuotėkio matuoklio, grandinės nebuvo matęs. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai parodė, kad Gedimino gatvėje buvo patalpos, kuriose buvo laikomi įrankiai. Ten ryte rinkdavosi darbininkai persirengti. Tada matydavo, kur kas važiuoja, kokius įrankius vežasi. Vėliau L. V. buvo paskirtas sandėlininku. Net nakties metu gali būti iškvietimas likviduoti avarijos padarinius. Tų patalpų (sandėlio) raktai buvo pas darbų vadovus, t.y. pas jį, L. V., P. L.. Daugiau niekas raktų neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip subranga. Jie padėjo atlikti darbus. Mano, kad būtų išsivertę ir be jų. Žino, kad D. Ž. ši įmonė buvo artima. Prisimena, kad sriegiklis buvo pirktas gal 2008 m. Kartą D. Ž. liepė jam duoti šį įrankį. Vėliau, kai prireikė jo, darbuotojas pasiėmė sriegiklį iš L.
Liudytojos FNTT specialistės A. D. parodymais, kuri atsakydama į klausimus: ar atliekamo tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. Ž. faktiškai buvo priėmęs turtą; jei taip, kokios vertės turtas buvo priimtas, ar nustatyta, kad D. Ž., būdamas atleistas iš užimamų pareigų, faktiškai perdavė turtą, jei taip, kokios būtent vertės turtas buvo perduotas, parodė, kad UAB ”(duomenys neskelbtini)” dokumentų ir turto perdavimui buvo sudaryta komisija, susidedanti iš bendrovės darbuotojų: L. P., I. K. ir V. P.. UAB ”(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikė Pinigų, dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo 2010-01-15 aktą, kurį pasirašė komisijos nariai ir buvęs direktorius R. A.. Akto grafoje “Priėmė” nurodyta D. Ž., parašas yra. Akte nurodyta, kad D. Ž. priima ne tik dokumentus, bet ir dalį materialinių vertybių: pinigines lėšas – 321,33 Lt; DnB Nord banko kortelę; kuro korteles; materialinių vertybių sandėlio Lazdijų g. 20 raktus; seifo raktus; automobilių MB 208 ((duomenys neskelbtini) MB 260 ((duomenys neskelbtini) AUDI ((duomenys neskelbtini) raktus ir dokumentus; naudotus 7 mobilius telefonus ir 3 SIM korteles; bendrovės anspaudą; nešiojamą kompiuterį; stacionarius telefonus – 2 vnt. Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo 2010-01-15 aktu direktorius R. A., dalyvaujant komisijai, valdybos nariui L. P., perduoda, o naujai paskirtas direktorius D. Ž. priima 40 segtuvų bendrovės dokumentų, tame skaičiuje ir segtuvą su užrašu “Ilgalaikis turtas”. Aktą pasirašė komisijos nariai. Tyrimui pateiktuose UAB ”(duomenys neskelbtini)” Ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašuose Nr.MET 01, 02, 03 ir 04 2009 m. gruodžio 31 d., nėra įrašo, kad turtą perėmė naujai paskirtas direktorius D. Ž.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 4 dalies reikalavimo, kad, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, nes naujai paskirtas bendrovės direktorius V. J. T. neperėmė iš buvusio direktoriaus D. Ž. apskaitos dokumentų ir registrų, finansines ataskaitų ir metinių pranešimų arba veiklos ataskaitų. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB “(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, kad naujai paskirtam direktoriui V. J. T. bendrovės turtas neperduotas.
Liudytoja, atsakydama į klausimą: ar nustatytas trūkumas turėjo reikšmės įmonės mokumui, parodė, kad pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą 2011 m. vasario 28 d. inventorizacijos apyrašą Nr.01/1, kuriame nurodyta turto pavadinimas „Įrankiai, pirkti 2010-01-01 – 2010-12-31“, nustatytas 2010 m. pirktų įrankių trūkumas už 48 019 Lt be PVM: ilgalaikio saugojimo įrankių trūkumas – 33 007,57 Lt (be PVM); trumpalaikio saugojimo įrankių trūkumas – 15 011,43 Lt (be PVM). UAB “(duomenys neskelbtini)“ priskaičiavo 10 083,99 Lt PVM, todėl inventorizacijos metu nustatyta trūkstamų įrankių vertė padidėjo iki 58 102,99 Lt: ilgalaikio saugojimo įrankių trūkumas – 39 939,16 Lt; trumpalaikio saugojimo įrankių trūkumas – 18 163,83 Lt. UAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl ilgalaikio ir trumpalaikio saugojimo įrankių trūkumo patyrė 58 102,99 Lt (su PVM). Padaryti nuostoliai iki 2010m. gruodžio 31 d. buvo nepadengti. Nustatyti trūkumo įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui iš pateiktų dokumentų nėra galimybės.
Liudytoja, atsakydama į klausimą: koks įmonės balansas buvo nustatyto trūkumo dienai, parodė, kad pagal Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą UAB (duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balansą nustatyta, kad bendrovė 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo 187594 Lt vertės ilgalaikio turto, tame skaičiuje bendrovės materialaus ilgalaikio turto vertė 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 182330 Lt. Bendrovės trumpalaikio turto vertė 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 1874864 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavas kapitalas 2010 m. sausio 1 d. sudarė 1131043 Lt, o 2010 m. gruodžio 31 d. sumažėjo iki 876025 Lt (dėl nuostolių). UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2010 m. sausio 1 d. buvo 298 731 Lt. Šie įsipareigojimai 2010 m. gruodžio 31 d. padidėjo iki 1186433 Lt. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. D. papildomai parodė, kad tyrimo metu nustatė, kad 2590,52 Lt įmonei padaryta žala buvo tuo metu, Ž. Ž. dirbo direktoriumi, jis pasirašinėdavo už prekes. Tai trumpalaikio saugojimo įrankių trūkumai. Kita žala – ilgalaikio saugojimo įrankių trūkumai 3002,30 Lt. Tyrimas buvo atliktas pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos apyrašus ir buhalterinius duomenis. Jie patys buvo sutikrinę ir nustatę trūkumus. Buvo pateikti ir įrankių įsigijimo dokumentai. Nebuvo pateikti panaudojimo dokumentai. Tyrimas buvo atliekamas remiantis inventorizacinių aktų duomenimis. Įsigijimo dokumentai yra, bet realiai to turto nėra. Trūkumų sumos nurodytos Žolyno direktoriavimo metu. Visus dokumentus pateikė tyrėjas, pagal juos atrinko dokumentus iš laikotarpio, kai Ž. Ž.. Įrodymų klausimo nesprendė.
2011-09-16 daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas D. R. pateikė D. Ž. elektroninį laišką, kuriuo pastarasis 2011-01-25 atsiuntė papildytą įrankių sąrašą, nurodant, kurie įrankiai yra susandėliuoti PD patalpose, buvusiame Derbos sandėlyje, tuo pačiu klausdamas, kam atiduoti raktus, bei nurodydamas, kad pirkimo dokumentai buvo atiduoti į buhalteriją. Pridedamas įrankių sąrašas yra iš 30 pozicijų, su nuoroda „(duomenys neskelbtini) įrankiai. Požeminiai darbai patalpose“. (t.1, b.l.187-189) Be to, D. R. pateikė 2010-05-27 ir 2010-11-10 valdybos posėdžio protokolus. Iš 2010-05-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo matyti, jog nutarta valdybos pirmininku išrinkti D. Ž., jį nuo 2010-05-27 atleisti iš bendrovės direktoriaus pareigų, nuo 2010-05-28 skirti V. J. T. eiti bendrovės direktoriaus pareigas, tuo pačiu nutarta įpareigoti D. Ž. apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas iki 2010-05-31 17 val. perduoti naujai paskirtam direktoriui V. J. T., dalyvaujant komisijai. Iš 2010-11-10 „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolo matyti, jog nutarta D. Ž. pareiškus, kad atsistatydina iš Valdybos pirmininko pareigų, pirmininke išrinkti S. R.. (t.1, b.l.190-193)
2011-12-07 paklausimu Nr. 20-22-S-16784, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paprašytas nurodyti kokia tvarka ir kieno pavedimu ar nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo perkami įrankiai bei kitas turtas (pridedant tai patvirtinančius dokumentus). Taip pat prašyta informuoti, kas laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2010-09-30 buvo atsakingas už darbo įrankių saugojimą, sandėliavimą bei išdavimą kitiems asmenims, taip pat buvo prašoma pateikti įrankių naudojimo apskaitą (kada, kam, kokie įrankiai išduoti bei grąžinti). (t.2, b.l. 1)
2011-12-29 raštu Nr. 2011/12/29/1-01, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. T. informavo, kad vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 dalimi, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienašališkai sudaryti sandorius, mano, jog laikotarpyje nuo 2010-03-22 iki 2010-05-27 D. Ž., būdamas bendrovės direktoriumi, pats turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu, t.y. sudaryti sandorius, pirkti prekes ir nustatyti įrankių saugojimo tvarką be jokių įgaliojimų, tačiau laikotarpyje nuo 2010-05-28 iki 2010-09-30 mano, kad D. Ž. privalėjo turėti direktoriaus rašytinius įgaliojimus veikti bendrovės vardu sudarant sandorius, perkant prekes bei įrankius. Tame pačiame rašte direktorius informavo, kad laikotarpyje nuo 2010-05-28 iki 2010-09-30 D. Ž. nebuvo išduotas įgaliojimas veikti bendrovės vardu ( sudarinėti sandorius dėl įrankių įsigijimo, juos pirkti). Nurodoma ir tai, kad pagal daugiametę susiklosčiusią nerašytinę įmonės tvarką nupirkti įrankiai buvo perduodami statybos vadovams, kuriuos pastarieji ne darbo laiku sandėliuodavo Gedimino g. patalpose. Įrankių sandėliavimui nebuvo paskirti sandėlininkai, kadangi tais pačiais įrankiais ir tuo pačiu metu naudojosi ne vienas darbuotojas, todėl įrankio perdavimo dokumentų rašymas būtų tapęs beprasmiu reikalu. Išsiaiškinus, kad D. Ž. pirkti įrankiai nebuvo perduodami statybos vadovams, įmonėje buvo užvesta griežta įrankių apskaita, panaudojant įrankių apskaitos korteles. Cituojamame rašte nurodoma ir tai, kad bendrovėje nėra dokumentų, patvirtinančių faktą, kad D. Ž. pirkti įrankiai buvo perduoti statybos vadovams. Kartu pateikiamos sutartys, laikotarpyje nuo 2005 m. sausio iki 2011-08-02 (t.2, b.l.2-29).
2011-12-07 paklausimu Nr. 20-22-S-16783, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paprašytas nurodyti, kokį turtą turėjo bendrovė, kai jai vadovavo D. Ž., taip pat kokį būtent turtą perėmė D. Ž., tapdamas įmonės direktoriumi iš buvusio direktoriaus R. A., ar buvo sudarytas turto perdavimo-priėmimo aktas. Taip pat buvo prašoma pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę rangos darbo sutartį, informuoti, kokiuose objektuose bendrai dirbo šios įmonės (pateikiant tai patvirtinančius dokumentus), taip pat atsiųsti D. Ž., kaip technikos direktoriaus, pareigybių aprašymą. (t.1,b.l.30)
2011-12-29 raštu Nr. 2011/12/29/1-01, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. T. nurodė, kad keičiantis bendrovės direktoriams, D. Ž. privalėjo būti pats suinteresuotas ir perimti iš buvusio direktoriaus visą turtą ir dokumentus, kadangi nuo 2010-01-16 tapo atsakingu už visą bendrovės veiklą bei turtą. Nurodoma, kad keičiantis bendrovės direktoriams, bendrovės turto perdavimui buvo sudaryta komisija. Pateiktas 2010-01-15 pinigų, dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo perdavimo aktas, 2009-12-31 ilgalaikio turto inventorizacijos aprašai. Minėtame rašte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai nedirbo ir nebuvo pasirašę jokios metinės rangos darbo sutarties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos pagrindu dirbo kartu su UAB „Energijos servisu“ tik viename Vievio objekte, kuriame „Miesto šilumos“, kaip „(duomenys neskelbtini)“ subrangovo darbas nebuvo fiksuotas jokia sutartimi. (t.2, b.l.31-50)
2012-03-27 užduotimi atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, iš kurios matyti, kad tyrimą atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui. (t.2, b.l.85-87)
2012-05-22 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. laikėsi Lietuvos Respublikos 2001 lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 ir kitų teisės aktų reikalavimų, kuriais vadovaujantis patvirtinta bendrovės apskaitos politika, kurioje nustatyti reikalavimai dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto registravimo apskaitoje, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, trumpalaikio turto (atsargų) sunaudojimo (nurašymo) apskaitoje registravimo. LR Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 str. 10 d. nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ nustatyta, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. (t.3, b.l. 6-29)
LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo D. Ž. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad būtent D. Ž. Ž. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatyta, jog baudžiamas asmuo, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimas turtas - tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Iššvaistymas gali būti padaromas aktyviais kaltininko veiksmais. Šiam procesui būdinga tai, kad kaltininkas pirmiausia duoda neteisėtus patikėto ar esančio jo žinioje turto atžvilgiu potvarkius, o paskui – perduodamas turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 pabrėžė, jog kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo išeikvojimo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t.y. neužvaldžius jo bent trumpam laikui. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo, perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio jo praradimo momento. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui reikšmės neturi kam kaltininkas perleidžia svetimą turtą ir kas su tuo turtu vėliau atsitiko.
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko veika yra būtina materialinės žalos atsiradimo sąlyga. Asmuo tyčia ar neatsargiai tretiesiems asmenims neteisėtai perleidęs jam patikėtą ar esantį jo žinioje patikėtojo turtą, padaro pastarajam asmeniui žalą, kuri lygi iššvaistyto turto vertei. Tačiau, teismo nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų, kad D. Ž. savo veiksmais ar neveikimu siekė padaryti ir padarė turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius. Svetimo turto iššvaistymo subjektu gali būti fizinis asmuo, kuriam savininkas ar teisėtas turto valdytojas juridinę reikšmę turinčių dokumentų pagrindu ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu būdu perdavė turtą ar turtinę teisę ir suteikė tam tikrus įgaliojimus. Įgaliojimų suteikimo forma esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Praktikoje paprastai šios veikos subjektu būna asmenys, kurių darbas yra susijęs su materialinių vertybių apskaita ir apsauga, priėmimu, išdavimu ar transportavimu.
Nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė dažniausiai pasireiškia tyčios forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ nurodė, kad patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, o iššvaistymas galimas ir esant netiesioginei tyčiai. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai švaisto jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą arba neleistinai elgiasi su jam suteikta turtine teise ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalą ir nori numatytų padarinių. Kitu atveju - asmuo savo tyčine veika tiesiogiai nesiekia šių padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Kaltė apjungia du tarpusavyje glaudžiai susijusius procesus - intelektualinį ir valinį. Intelektualinis tyčios elementas yra bendras tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Jis susijęs su veikos pavojingumo suvokimu, supratimu aplinkybių, sudarančių nusikaltimo objektyviąją pusę. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388, 2K-192/2011, 2K-210/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba 2010-01-15 sprendimu Nr.10-01/DV-01 (2 t., b.l. 33-36) nuo 2010-01-15 atleido R. A. iš bendrovės direktoriaus pareigų ir bendrovės direktoriumi nuo 2010-01-16 paskyrė D. Ž.. R. A. buvo įpareigotas perduoti apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas iki 2010-01-15 17 val. naujai paskirtam direktoriui D. Ž.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimui buvo sudaryta komisija, susidedanti iš bendrovės darbuotojų: L. P., I. K. ir V. P.. Iš 2010-01-15 pinigų, dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo - perdavimo akto, kurį pasirašė komisijos nariai ir buvęs direktorius R. A. matyti, kad akto grafoje "Priėmė" yra nurodytas D. Ž., kuris ten pasirašė. Šiuo aktu D. Ž. priėmė ne tik dokumentus, bet ir dalį materialinių vertybių: pinigines lėšas, banko kortelę, kuro korteles, materialinių vertybių sandėlio Lazdijų g. 20 raktus, seifo raktus, automobilių MB 208 ((duomenys neskelbtini) MB 260 ((duomenys neskelbtini) AUDI ((duomenys neskelbtini) raktus ir dokumentus, naudotus 7 mobilius telefonus ir 3 SIM korteles, bendrovės antspaudą, nešiojamą kompiuterį ir 2 stacionarius telefonus. R. A. perdavė, o D. Ž. priėmė 40 segtuvų bendrovės dokumentų, tame skaičiuje ir segtuvą su užrašu "Ilgalaikis turtas". Aktą pasirašė komisijos nariai. D. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose pradėjęs dirbti nuo 2010 m. sausio 16 d. (1 t., b.l. 182-184). 2010-05-28 tarp D. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 197 (papildymas), pagal kurią D. Ž. pradėjo eiti technikos direktoriaus pareigas. (1 t., b.l. 185-186). Pažymėtina, kad toje pačioje sutartyje 2010-11-01 yra padarytas pakeitimas, kur D. Ž. pervestas darbui projektų vadybininko pareigose. Kadangi D. Ž. parašo, patvirtinančio jo sutikimą su sutarties sąlygų pakeitimais, nėra, laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai pakeitė darbo sutarties sąlygas. Be to, nėra sutarties punkto apie darbuotojo materialinę atsakomybę. Be to, liudytojas L. V. parodė, kad materialinės atsakomybės sutarčių, pasirašytų D. Ž. vardu, įmonėje apskritai nėra, nes jos pradėtos pasirašinėti tik nuo 2011-06-15.
Iš 2010-05-27 valdybos posėdžio protokolo Nr.10-05/DV-01 matyti, kad S. R. atsistatydina iš vadybos pirmininko pareigų, ir pasiūlė valdybos pirmininku išrinkti D. Ž.. Nutarta išrinkti valdybos pirmininku D. Ž.. Nuo 2010-05-27 atleisti D. Ž. iš bendrovės direktoriaus pareigų (1 t., b.l. 190-191). Nutarta nuo 2010-05-28 skirti V. J. T. eiti bendrovės direktoriaus pareigas. D. Ž. buvo įpareigotas perduoti naujai išrinktam direktoriui V. J. T. apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas, metinius pranešimus ar veiklos ataskaitas iki 2010-05-27 17 val. Nustatyta, kad naujai paskirtas bendrovės vadovas V. J. T. neperėmė iš buvusio direktoriaus D. Ž. apskaitos dokumentų ir registrų, finansinių ataskaitų ir metinių pranešimų arba veiklos ataskaitų. Taigi, šiuo atveju teismas konstatuoja, kad V. J. T. neperėmė ir bendrovės turto.
Iš 2010-11-10 valdybos posėdžio protokolo Nr. 10-11/DV-01 (1 t., b.l. 192-193) matyti, kad D. Ž. atsistatydino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko pareigų. Valdybos pirmininke išrinkta S. R.. 2011-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta inventorizacija (1 t., b.l. 111-117). Inventorizacijos aprašuose nurodyta, kad ji atlikta pagal 2010-12-31 apskaitos duomenis, kad materialiai atsakingas asmuo – technikos direktorius D. Ž.. Atlikus inventorizaciją, komisija nustatė, kad įrankių apraše saugomo ilgalaikio turto vertė be PVM 63 215,81 Lt, faktiškai rasto turto vertė be PVM 30 208,24 Lt. Trumpalaikio turto vertė be PVM 21859,10 be PVM, faktiškai rasto turto vertė be PVM 6847,67 Lt. Vadinasi, buvo nustatytas 33 007,57 Lt be PVM ilgalaikio saugojimo įrankių trūkumas ir 15 011,43 Lt be PVM trumpalaikio saugojimo įrankių trūkumas. Nors inventorizacijos aprašuose ir buvo nurodytas D. Ž., kaip asmuo, materialiai atsakingas už turtą, tačiau jo parašo nėra. Specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad D. Ž. iki 2010 m. gegužės 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir šiuo laikotarpiu įsigytų ilgalaikio saugojimo įrankių, inventorizacijos metu nustatytas trūkumas sudarė - 3002,3 Lt, trumpalaikio saugojimo įrankių - 2590,52 Lt (3 t., b.l. 6-29).
Be to, buvo nustatyta, kad trūkstamus ilgalaikio saugojimo įrankius laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 pagal 22 sąskaitas, išrašytas UAB "(duomenys neskelbtini)", pasirašė, kad gavo bendrovės darbuotojas D. Ž.. O trūkstamus trumpalaikio saugojimo įrankius laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-05-27 pagal 6 sąskaitas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius D. Ž., nuo 2010-05-27 iki 2010-09-30 pagal 30 sąskaitų apmokėjo ar pasirašė, kad gavo trumpalaikio saugojimo įrankius technikos direktorius D. Ž.. (1 t., b.l. 118-177). Byloje apklaustas liudytojas V. U. patvirtino, kad suderinę su direktoriumi, įrankius pirkdavo ir darbų vadovai, tame tarpe ir jis, t.y. perkamą įrankį įtraukdavo į asmens lapą ir pasirašydavo, o sąskaitą – faktūrą su direktoriaus parašu nunešdavo į buhalteriją. Nors iš bylos duomenų matyti, kad ant visų sąskaitų – faktūrų, kur buvo pirkti įrankiai, pasirašė D. Ž., tačiau iš bylos duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad jis pirko visus šiuos įrankius.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 buvo atskaitingi: direktorius R. A. (nuo 2010-01-01 iki 2010-01-27), direktorius D. Ž. (nuo 2010-01-16 iki 2010-05-28), direktorius V. J. T. (nuo 2010-05-28 iki 2010-11-10). Esant tokiai direktorių kaitai, bendrovė savininkai privalėjo organizuoti materialinių vertybių patikrinimą, įpareigoti kontroliuoti jų judėjimą ir pan.
Tai, kad įmonėje nebuvo vedama jokia įrankių apskaita, kad įrankiai buvo perduodami statybos vadovams, kurie juos pasiimdavo kada nori, kad įrankiai buvo sandėliuojami sandėlyje, esančiame Gedimino g., kad įrankių sandėliavimui nebuvo priskirtas sandėlininkas, kad tais pačiais įrankiais ir tuo pačiu metu naudojosi ne vienas darbuotojas, kad įrankius buvo galimybė pasiimti ir į namus, patvirtino raštu ir įmonės direktorius J. T. (2 t., b.l. 2), ir byloje apklausti liudytojai. Liudytojas P. L. patvirtino, kad iki 2010 m. liepos mėn. jokių įrankių trūkumų nebuvo. Jeigu būtų dingęs nors vienas įrankis, jo būtų pasigęsta iškart, nes jie naudojami nuolatos ir be jų negalėtų vykti darbai. Liudytojas D. R. parodė, kad D. Ž. įrankių sandėliavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose galėtų būtų vertinamas kaip savanaudiškos paskatos. Teismas, vertindamas minėto liudytojo parodymus, pabrėžia, kad aplinkybė, jog turtas saugomas kitoje vietoje, nėra pagrindas teigti, kad jis iššvaistytas. Taigi, nei liudytojų parodymai, nei byloje surinkta medžiaga nepatvirtina kaltinime nurodytų teiginių apie tai, kad D. Ž. atliko priešingus teisei – neteisėtus ir tyčinius veiksmus, t.y. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad D. Ž. atliko kokius nors tyčinius veiksmus, nukreiptus sumenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes. Atvirkščiai – byloje neginčijamai nustatyta, kad dalies įrankių trūkumas susidarė dėl to, kad jis dirbo pasitikėjimo pagrindu, siekė, kad įmonėje darbas vyktų nepertraukiamai ir efektyviai. Be to, nustačius įrankių trūkumą, jis pats jų ieškojo ir perdavė įmonei pagal sąrašą (1 t., b.l. 178-179, 189).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pasisakyta, kad patikėto ar kaltininko žinioje buvusio svetimo tuno iššvaistymą reikėtų atskirti nuo civilinių deliktų, pavyzdžiui, vien patikėto turto trūkumas dar nereiškia, kad šis yra iššvaistytas. Jis galėjo būti pavogtas, pamestas, paskolintas, galėjo sugesti, išsilieti ir kt. Šiuo atveju iššvaistytu gali būti laikomas tik toks turto trūkumas, kuris atsiranda dėl to, kad kaltininkas neteisėtai jį dovanojo arba kitaip neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims arba jo elgesys neatitiko įprastus atidaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio kriterijus, kurių reikalavo konkreti situacija. Byloje nenustatyta jokių konkrečių duomenų, kad kaltinamasis D. Ž. būtų dovanojęs ar perleidęs tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (įrankius). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo elgesys neatitiko įprastus atidaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio kriterijus.
Teismas pabrėžia, kad baudžiamosios teisės priemonės yra „ultima ratio“ (kraštutinės priemonės), kai kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos savininko ar teisėto valdytojo teisės arba kai dėl tyčinių neteisėto valdytojo veiksmų (dokumentų klastojimo, turto paslėpimo, pačiam pasislepiant ar piktybiškai vengiant grąžinti turtą) civilinės teisės priemonės išsireikalauti turtą yra neefektyvios ir jų pritaikymas yra apsunkintas. Šios bylos proceso metu tokių duomenų nebuvo nustatyta.
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus konstatuoja, kad negalima nustatyti, ar D. Ž. patikėtas turtas prarastas, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai negali neginčijamai patvirtinti kaltinamojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. Šiuo atveju neįrodytas būtinas jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, sudėties požymis - turto išvaistymas, todėl D. Ž. išteisintinas, nesant jo veiksmuose subjektyviųjų ir objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių (LR BPK 5 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamąjį išteisinus, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d.2 p., 304 str., 305 str. 3 d., , 307 str. 4 d., 308 str., 115 str. 3 d. 2 p.,
nusprendžia:
D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.