- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-84-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.)
- Pareiškėjas
- O.K.
- Suinteresuotas asmuo
- VSDFV Rokiškio skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-84-544/2009
Teisėja Ledina Šinkūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 92; 106.8.1; 122.3; 128.2;
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O.K. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 06 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-91-504/2009 pagal pareiškėjos O.K. pareiškimą, esant suinteresuotam asmeniui VSDFV Rokiškio skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, O.K. ir V.K. gim. 1952-05-27, po ištuokos buvo faktiniais sutuoktiniais (sugyventiniais), gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o po jo mirties augino bendrą nepilnametį vaiką. Nurodė, kad jie santuoką sudarė 1975-02-21, santuokoje jiems gimė du vaikai. Dėl to, kad vyras turėjo skolų, dėl kurių anstoliai galėjo areštuoti jų turtą bei iš baimės netekti gyvenamųjų patalpų, ji inicijavo šalių santuokos nutraukimą. 1994-06-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-338/1994 jų santuoką nutraukė. Ištuoka įregistruota 1994-11-22. V.K. mirė 2004-11-29. Po teismo sprendimo iki mirties su buvusiu sutuoktiniu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Gyvena su neįgaliu sūnumi, po buvusio sutuoktinio mirties naujos santuokos nesudarė, todėl turi teisę gauti našlės pensiją. Kreipiantis dėl našlės pensijos skyrimo būtina nustatyti juridinį faktą, kad V.K. po santuokos nutraukimo liko jos faktinis sutuoktinis.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009-01-06 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 str. 1d. pagrindais. Nurodė, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tame tarpe nagrinėja bylas dėl giminystės (kraujo ryšio tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.) santykių nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 1 p.), kai nėra dokumentų, patvirtinančių giminystę. Pripažino, kad CPK 444 str. 2 d. 1 p. pagrindu negalima nustatyti negimininių santykių – santuokinių, sugyventinių ir kt. Kadangi Valstybinių socialinio draudimų pensijų įstatymo 34 str. 1 d. numato, jog teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi įstatymo 35 str. nurodytas mirusiojo sutuoktinis, o pareiškėja santuoką su V.K. nutraukė ir ištuoką įregistravo iki jo mirties, pripažino, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-06 nutartį panaikinti, įpareigoti priimti pareiškimą nagrinėjimui. Nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais, dėl kurių atsisakyta priimti jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas netinkamai vertino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Mano, kad vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimų pensijų įstatymo 34 str. 1 d. jai, kaip faktinei mirusiojo sutuoktinei, gali būti skirta našlės pensija, kadangi ji su mirusiuoju turėjo vaikų, iki jo mirties kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Mano, kad nustačius, jog pareiškėja ir V.K. po ištuokos įforminimo buvo faktiniais sutuoktiniais, tai turės teisinių pasekmių sprendžiant pensijos skyrimo klausimą.
Atskirais skundas netenkintinas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p., 444 straipsnių nuostatas, tinkamai savo procesinį sprendimą motyvavo. Todėl skundžiamoji nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atskirojo skundo argumentai iš esmės atitinka pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą motyvus ir argumentus, kuriems teisinį įvertinimą davė pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
Vertinant atskirojo skundo argumentus, papildomai pažymėtina, kad skundžiamosios nutarties teismo išvados atitinka teismų formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2005-12-29 nutarimo Nr.56 “Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje” 1.2 punktu teismams išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik kai yra visos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Be to, teismas nagrinėja tik tokias bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurios numatytos CPK 444 str. 2 d. Teismas gali spręsti dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Santuoka turi juridinę reikšmę tada, kai jos sudarymas buvo įregistruotas pagal santuokos sudarymo metu galiojusius įstatymus. Taigi teismas sutuoktinių santykių negalėjo nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus, santuoka buvo laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įregistravimo civilinės metrikacijos skyriuje dienos, šiuo atveju – nuo 1994-11-22 (b. l. 5). V.K. mirė už 7 dienų 2004-11-29, o pareiškėja pareiškime teigia, kad per minėtas 7 dienas jie tapo faktiniais sutuoktiniais, kartu vedusiais bendrą ūkį (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jai teisinių pasekmių, kadangi Valstybinių socialinio draudimų pensijų įstatyme (aktuali įstatymo redakcija Nr. XI-93, 2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019) nėra numatyti atvejai, kad faktiniam sutuoktiniui būtų skiriama ir išmokama valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. Vadovaujantis minėto įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi mirusiojo asmens sutuoktinis, jeigu asmuo mirties dieną atitiko įstatymo numatytas sąlygas. Teisę gauti našlių pensiją turi šie asmenys: 1) sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu; 2) pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) našlė arba našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų: a) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 - invalidais) iki sutuoktinio mirties arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties; b) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005-07-01 - 1 invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų.
Iki 2006-12-12 galiojusios minėto Įstatymo redakcijos 35 str. 1 d. 4 p. buvo numatyta, jog teisę gauti valstybinę socialinio darudimo našlių pensiją turi faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų) arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jiems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005-07-01 – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų ir jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija, taip pat jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija. Tačiau skiriant našlių pensijas už mirusius iki 1995-01-01 asmenis vadovaujamasi Įstatymo 47 straipsniu, kur buvo numatyta, jog teisę gauti pensiją turėjo tik mirusiojo sutuoktinis. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis mirė 1994-11-29, pripažintina, pareiškėja nėra įstatymo numatyta pretendentė gauti našlių pensiją. Teismas nenagrinėja bylų dėl faktų, nuo kurių nepriklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad CPK 444 str. 2 d. 1 p., kuriame numatyta, kad bylos dėl giminystės (kraujo ryšio tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.) santykių nustatymo nagrinėjamos, kai nėra dokumentų, patvirtinančių giminystę, tačiau šiuo pagrindu negalima nustatyti negimininių santykių, pvz. santuokinių, sugyventinių santykių. Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2005-12-29 nutarimu Nr.56 “Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje”.
Dėl išdėstyto teismo išvada, kad pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas teisme, teisėta ir pagrįsta (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 06 d. nutartį palikti nepakeistą.