Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. (toliau – Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, buvo nubaustas 800 eurų bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių ir paskirtas daikto konfiskavimas, tai yra konfiskuota transporto priemonė Mopedas BE NUMERIO, savininkas – G. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 1 vnt. Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo mėn. 26 d. 17 val. 10 min., vairavo mopedą Joyor S10-S-Z, kuris varomas elektros varikliu ir kurio galingumas 2000 kw, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, kai ši yra atimta. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14, 226 punktus.

Pareiškėjo atstovė teismui pateikė papildomus duomenis – viešus VVTAT, LTSA, „Transeksta“ atstovų pasisakymus spaudoje apie ginčo situaciją, portalo „Kas vyksta Kaune“ publikaciją. Pateiktoje publikacijoje aptarta Pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija bei įvykio metu buvusi situacija.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija atsakydama į teismo siųstą paklausimą, pateikė rekomendacinio pobūdžio informaciją. Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 31¹ ir 34 dalis atitinkamai elektrine mikrojudumo priemone laikytina „vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h <...>“, o motociklu – „dviratė motorinė transporto priemonė <...>, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h“. Pažymėtina, kad mopedas – „dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios <...> didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui) <...>“ (SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalis). Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos nuomone, elektroninis paspirtukas negali būti priskirtinas elektrinėms mikrojudumo priemonėms, atsižvelgiant į jo deklaruojamus techninius parametrus aptariamas elektrinis paspirtukas turėtų būti priskirtinas motociklų kategorijai. SEAKĮ 25 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme“. Pagal SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalį „dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja <...> ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...>. Teisę vairuoti mopedus suteikia AM arba aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 23 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be to, pagal SEAKĮ 17¹ straipsnio 5 dalį „Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus“. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos nuomone, viešojoje erdvėje informacijos apie elektrines mikrojudumo priemones ir jų naudojimą yra pakankamai. Didesnė problema yra ne informacijos trūkumas, o atsakomybės stoka tiek iš vairuotojų, tiek iš ūkio subjektų, prekiaujančių šiomis ar panašiomis transporto priemonėmis.

Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras atsakydamas į teismo pateiktą paklausimą, pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – TPVCAPD) įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, tokios transporto priemonės, kaip paklausime nurodyta transporto priemonė Joyor S10-S-Z, kurios projektinis greitis yra 65 km/h turi būti draudžiamos TPVCAPD draudimu. Institucijos turimais duomenimis, transporto priemonės, turinčios panašius techninius parametrus (projektinis greitis virš 25 km/h), yra draudžiamos TPVCAPD draudimu. Jos priskiriamos neregistruotinų motorinių transporto priemonių kategorijai, kaip numatyta TPVCAPD įstatyme. Vadovaujantis standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 03-34, 3 skyriaus 20.1. dalyje nurodyta, kad draudimo sutarčiai sudaryti už ją atsakingas asmuo turi pateikti: „transporto priemonės registracijos liudijimą, o jei transporto priemonė neįregistruota arba neregistruotina – transporto priemonės, nurodomos draudimo sutartyje ir (arba) draudimo liudijime, techninius duomenis (variklio galią, bendrąją masę, keliamąją galią ar sėdimųjų vietų skaičių ir pan.);“, todėl kliūčių sudaryti TPVCAPD sutartį nėra. Minėta transporto priemonė, atsižvelgiant į nustatytus teisinius reikalavimus, gali būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. TPVCAPD sutartis yra viena iš būtinų sąlygų transporto priemonių dalyvavimui viešajame eisme. Informacija apie TPVCAPD draudimo reikalavimus yra viešai skelbiama mūsų tinklalapyje www.cab.lt, skiltyse „Teisės aktai“ ir „Pranešimai“. Minėta informacija yra prieinama nuo 2023 m. gruodžio mėn., kai įsigaliojo TPVCAPD įstatymo pakeitimai (Nr. XIV-2388).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas nesutinka su šiais Pareiškėjo ir jo atstovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais sekančiai.

Transporto priemonių sąvokos yra pateiktos specialiajame įstatyme – SEAKĮ, kurio 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad dviratis yra ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas; 40 punkte – motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h; 33 punkte, kad mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). To paties straipsnio 34 punkte nurodyta, kad motociklas yra dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Taigi, atribojant nurodytas transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-43-495/2023).

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija atsakydama į teismo siųstą paklausimą, pateikė rekomendacinio pobūdžio informaciją. Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 31¹ ir 34 dalis atitinkamai elektrine mikrojudumo priemone laikytina „vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h <...>“, o motociklu – „dviratė motorinė transporto priemonė <...>, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h“. Pažymėtina, kad mopedas – „dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios <...> didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui) <...>“ (SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalis). Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos nuomone, elektroninis paspirtukas negali būti priskirtinas elektrinėms mikrojudumo priemonėms, atsižvelgiant į jo deklaruojamus techninius parametrus aptariamas elektrinis paspirtukas turėtų būti priskirtinas motociklų kategorijai. SEAKĮ 25 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme“. Pagal SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalį „dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja <...> ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...>. Teisę vairuoti mopedus suteikia AM arba aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 23 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be to, pagal SEAKĮ 17¹ straipsnio 5 dalį „Su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus“. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos nuomone, viešojoje erdvėje informacijos apie elektrines mikrojudumo priemones ir jų naudojimą yra pakankamai. Didesnė problema yra ne informacijos trūkumas, o atsakomybės stoka tiek iš vairuotojų, tiek iš ūkio subjektų, prekiaujančių šiomis ar panašiomis transporto priemonėmis.

Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras atsakydamas į teismo pateiktą paklausimą, pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, tokios transporto priemonės, kaip paklausime nurodyta transporto priemonė Joyor S10-S-Z, kurios projektinis greitis yra 65 km/h turi būti draudžiamos TPVCAPD draudimu. Institucijos turimais duomenimis, transporto priemonės, turinčios panašius techninius parametrus (projektinis greitis virš 25 km/h), yra draudžiamos TPVCAPD draudimu. Jos priskiriamos neregistruotinų motorinių transporto priemonių kategorijai, kaip numatyta TPVCAPD įstatyme. Vadovaujantis standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 03-34, 3 skyriaus 20.1. dalyje nurodyta, kad draudimo sutarčiai sudaryti už ją atsakingas asmuo turi pateikti: „transporto priemonės registracijos liudijimą, o jei transporto priemonė neįregistruota arba neregistruotina – transporto priemonės, nurodomos draudimo sutartyje ir (arba) draudimo liudijime, techninius duomenis (variklio galią, bendrąją masę, keliamąją galią ar sėdimųjų vietų skaičių ir pan.);“, todėl kliūčių sudaryti TPVCAPD sutartį nėra. Minėta transporto priemonė, atsižvelgiant į nustatytus teisinius reikalavimus, gali būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. TPVCAPD sutartis yra viena iš būtinų sąlygų transporto priemonių dalyvavimui viešajame eisme. Informacija apie TPVCAPD draudimo reikalavimus yra viešai skelbiama mūsų tinklalapyje www.cab.lt, skiltyse „Teisės aktai“ ir „Pranešimai“. Minėta informacija yra prieinama nuo 2023 m. gruodžio mėn., kai įsigaliojo TPVCAPD įstatymo pakeitimai (Nr. XIV-2388).

AB „Regitra“ atsakydama į teismui pateiktą paklausimą, pateikė informaciją, kurioje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos KTPR priskirtinos priemonės valdytojas privalo turėti ir pateikti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nurodytus transporto priemonės kilmės ir patvirtinimo dokumentus ir atlikti kitas Taisyklėse nustatytas procedūras (deklaruoti priemonės nuosavybę, apdrausti ir pan.). Europos Sąjungos rinkai pagaminta ir skirta registruojama motorinė transporto priemonė ar jos priekaba privalo turėti patvirtinimo dokumentą - gamintojo išduotą atitikties liudijimą, kuriame nurodytas europinis patvirtinimo numeris, transporto priemonės identifikavimo duomenys, klasė ir kategorija ir pan. Negalint pateikti reikiamų dokumentų, jokia transporto priemonė KTPR neregistruojama. Saugaus eismo automobilių kelių įstatyme https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.111999/asr yra apibrėžta elektrinė mikrojudumo priemonė, į kurios sąvoka patenka ir tam tikri elektriniai paspirtukai, tačiau elektrinės mikrojudumo priemonės nėra registruojamos KTPR. KTPR nėra įregistruota jokių priemonių su nurodytais ar panašiais duomenimis ar techniniais parametrais. Įregistruoti transporto priemonių negali tik tie asmenys, kurie negali pateikti Taisyklėse nurodytų turimos transporto priemonės kilmės ir patvirtinimo dokumentų. AB „Regitra“ tinklapyje pateikiama detali informacija tik apie tas transporto priemones, kurios yra registruojamos KTPR. Apie elektrines mikrojudumo priemones ar kitas panašias priemones informacijos nėra pateikta.

Šiuo atveju pareiškėjo vairuotas elektrinis paspirtukas pagal techninius parametrus gali būti lyginamas su SEAKĮ apibrėžtomis transporto priemonėmis – motoriniu dviračiu, mopedu bei motociklu.

Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad transporto priemonė – Joyor S10-S-Z yra varoma elektros varikliu, o jos galingumas 2x1000 W, maksimalus projektinis greitis 65 km/val. Tai patvirtino ir Pareiškėjas, kuris nurodė, jog prieš įsigydamas šią transporto priemonę, jis matė pardavėjo nurodytus techninius duomenis bei pateikė teismui fotonuotrauką, kurioje tai yra užfiksuota. Ši transporto priemonė varoma dviem elektriniais motorais, kurių kiekvieno galia yra 1 000 W (bendrasis galingumas 2 000 W arba 2 kW). Tai, jog Pareiškėjo vairuota transporto priemonė, įvertinus jos techninius parametrus negali būti priskirtina elektroninėms mikrojudumo priemonėms, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos atsiųstas raštas, kuriame nurodoma, kad transporto priemonė „Joyor S10-S-Z“ negali būti priskiriama elektrinėms mikrojudumo priemonėms. Vietoj to, ji turėtų būti klasifikuojama kaip motociklas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kurios variklio maksimali galia (didžiausioji naudingoji galia) – 2 kW, didžiausiasis projektinis greitis – 65 km/h. Tokie nustatyti techniniai šios transporto priemonės parametrai atitinka SEAKĮ apibrėžtą mopedo sąvoką. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reguliavimą, pateiktus kompetentingų institucijų išsamius atsakymus bei į byloje nustatytus Pareiškėjo vairuotos transporto priemonės techninius parametrus, teismas pritaria Institucijos išvadoms dėl transporto priemonės priskyrimo mopedams. Vadovaujantis SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mopedai priskiriami motorinių transporto priemonių AM kategorijai, norint vairuoti šios kategorijos motorines transporto priemones, reikia įgyti tokią teisę (teisę vairuoti AM kategorijai priskirtas transporto priemones galima įgyti sulaukus 15 metų ir AB „Regitra“ išlaikius teorijos egzaminą) arba turėti teisę vairuoti aukštesnės kategorijos transporto priemones (asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti kitas motorines transporto priemones, gali vairuoti ir mopedą). Tokios transporto priemonės turi būti įregistruotos nustatyta tvarka, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o jų vairuotojai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą su AM ar bet kuria kita atitinkama kategorija.

Taigi, Pareiškėjui pritaikyta administracinė atsakomybė, nes Pareiškėjas viešame eisme dalyvavo su transporto priemone, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta jos privalomoji techninė apžiūra, ji neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo asmuo pažeidė KET 14, 226 punktų reikalavimus ir už tai teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis. Pareiškėjas privalėjo būti susipažinęs su SEAKĮ, KET reikalavimais, o jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už padarytus pažeidimus. Nors teismas sutinka su Pareiškėjo atstovės vertinimu, kad įstatyme reikalaujamos teisinės procedūros, įregistruojant transporto priemonę, kuri neatitinka mikrojudumo priemonės techninių charakteristikų yra techniškai sudėtingos, teismas negali daryti išvados, kad tokia situacija gali suteikti Pareiškėjui ar kitam tokio tipo transporto priemonės vairuotojui teisę su tokia transporto priemone dalyvauti viešame eisme. Dėl Pareiškėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus pažymėtina, kad Pareiškėjas neturi ir niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti bet kokios rūšies transporto priemonės ir Pareiškėjo subjektyvus vertinimas apie jo paties vairavimo įgūdžius, taip pat Pareiškėjo pateiktas dokumentas, kad jis yra išlaikęs B kategorijos teorijos egzaminą 2023 metais, negali lemti administracinio nusižengimo pavojingumo įvertinimo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjo administracinių baustumų išrašas patvirtina, kad Pareiškėjas 5 metų laikotarpyje buvo penkis kartus baustas administracine tvarka dėl to, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, taigi nėra pagrindo nesutikti su Institucijos vertinimu, kad Pareiškėjas tokio tipo pažeidimus daro pakartotinai, nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju Pareiškėjas vairavo kitą transporto priemonę. Teismas negali daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas buvo pakankamai rūpestingas, kad išsiaiškintų, kad jo turima transporto priemonė be papildomų teisės aktuose numatytų procedūrų įvykdymo negali dalyvauti viešame eisme. Kaip ne kartą teismo posėdžių metu patvirtino Pareiškėjas, jis iš esmės kliovėsi pardavėjo pateikta informacija, kad transporto priemonė yra elektrinis paspirtukas, nors tokios sąvokos Lietuvos teisinėje sistemoje nėra, iš esmės nesidomėjo kokios transporto priemonės gali būti vertinamos kaip mikrojudumo priemonės, nors patvirtino, kad transporto priemonės technines specifikacijas matė ir be kita ko pats pateikė policijos pareigūnams. Nesutiktina su Pareiškėjo vertinimu, kad informacija apie priskyrimą mikrojudumo priemonėms atsirado tik pradėjus viešinti ir domėtis nagrinėjama tema po nustatyto administracinio nusižengimo. Kaip patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys institucijų atsakymai, informacija apie teisinius reikalavimus yra talpinama interneto svetainėse, taigi yra viešai prieinama jau nuo 2023 metų ir vertintina, kad būtent Pareiškėjas nedėjo būtinų pastangų, išsiaiškinti savo pareigas. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad, kaip Pareiškėjas patvirtino teismo posėdžių metu, jis nesiėmė visiškai jokių veiksmų, kad įgyvendintų teisės aktuose nustatytus reikalavimus turimai transporto priemonei.

Tačiau, tikrindamas paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Pareiškėjui paskirta administracinė atsakomybė už padarytus administracinius pažeidimus pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis – 800 Eur ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesiams bei daikto – transporto priemonės Mopedo BE NUMERIO, kurio savininkas – G. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 vnt. – yra neproporcingos jo padarytam pažeidimui, tinkamai neindividualizuotos dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, taip pat ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 424 straipsnio 5 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų padarymą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, būdamas automobilio savininku, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu turi elgtis taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Nesilaikant tokios pareigos, savininkas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, įskaitant ir nuosavybės teisių ribojimą. Asmens žinojimą apie neteisėtus pažeidėjo veiksmus gali patvirtinti padaryto nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pvz., važiavimas transporto priemonėje, kuomet buvo įvykdytas administracinis pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-267-898/2018).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Pareiškėjas transporto priemonę vairavo važiuodamas, šaligatviu nedideliu ir kitiems eismo dalyviams nepavojingu greičiu. Jau vien paskirta finansinė nuobauda Pareiškėjui sukelia finansinių sunkumų, dėl ko transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju tampa perteklinis, nes teismo vertinimu, ir paskirtoji nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Be to, teismas sutinka su Pareiškėjo argumentais, jog nekonfiskavus jo vairuotos transporto priemonės, jis būtų galėjęs pasinaudoti įsigytos prekės grąžinimo garantija, tokiu būdu, Pareiškėjas nepatirtų tokios finansinės naštos, ką sukelia jau ir paskirta nuobauda. Nors neigiamai vertintini Pareiškėjo padaryti pažeidimai, tačiau įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Pareiškėjas neturėjo piktybiškumo elgtis taip, kaip draudžia įstatymas, teismui nėra pagrindo nesutikti su Pareiškėjo teismo posėdžiu metu pateiktais paaiškinimais, kad transporto priemonę jis įsigijo dėl to, kadangi jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nuoširdžiai manė, jog perka elektrinį paspirtuką, tai yra elektrinę mikrojudumo priemonę, tačiau itin atidžiai nesidomėjo kokie įstatyminiai reikalavimai yra įtvirtinti įsigyjant tokią transporto priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo jam paskirta administracinio poveikio priemonė, pagal savo pobūdį nėra toks pavojingas, kad tokių teisinių pasekmių jam sukėlimas būtų vertintinas kaip adekvatus ir proporcingas, į tai, kad Pareiškėjas neturėjo piktybiškumo ir siekio padaryti jam inkriminuoto administracinio pažeidimo, sunkinančių aplinkybių jo atveju nenustatyta, teismo vertinimu byloje yra nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą neskirti Pareiškėjui daikto konfiskavimo ir šioje dalyje Nutarimas yra keistinas.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nuostatos. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo G. K. atstovė advokatė R. L. prašo atlyginti Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, tai yra skundžiamas Nutarimas yra keistinas tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo, o Institucija priėmusi skundžiamą Nutarimą Pareiškėjo teisei priešingus veiksmus kvalifikavo tinkamai, tai yra Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus administracinius pažeidimus, Pareiškėjui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės daikto konfiskavimo:

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. K. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės Mopedo BE NUMERIO, kurio savininkas – G. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 vnt. ir konfiskuotą grąžinti teisėtam jo savininkui.

Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.