Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus ir G. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41 ³ straipsnio l dalį dėl to, kad ji, būdama Lietuvos ir Vokietijos Uždarosios akcinės bendrovės "Toyteks" (toliau - UAB "Toyteks") generaline direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio l dalį, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, tačiau be darbo sutarties nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. jos vadovaujamoje įmonėje leido dirbti G. K. . Pažeidimas nustatytas pagal G. K. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ji dirbo UAB "Toyteks" vadybininke. Jai buvo nustatytas mėnesio darbo užmokestis 2000 litų, atskaičiavus mokesčius, tačiau viso atlyginimo ji negaudavo. G. K. teigimu, J. S. mėnesio pabaigoje paprastai jai mokėdavo po 200 Lt, kartais daugiau arba iš viso nemokėjo. Darbuotoja G. K. dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 18 val., kartais ir ilgiau, į jos pareigas įėjo siuvimo komplektacijos paieška, pirkimas bei išvežiojimas po gamyklas Vilniaus mieste ("Lelija", "Neleksa", 'Imgala", "Klasikinis fasonas"). Pirkdama siuvimo priemones, G. K. ant sąskaitų - faktūrų pasirašinėjo vietoje savo pavardės dažniausiai nurodydama UAB ''Toyteks" dirbančios R. M. pavardę. Taip pat į G. K. pareigas įeidavo darbas biure, siuntų išsiuntimas bei gavimas. Tarnybiniu automobiliu „Mazda 626“ G. K. oro uoste sutiktus užsakovus vežiodavo į Vilniaus gamyklas, Kauno gamyklą "Kauno Baltija", Alytaus gamyklą "Dainava", Ukmergės gamyklą "BVH", Širvintose esančios "Lelijos" padalinį. Savo darbo metu G. K. taip pat naudojosi įmonės mobiliuoju telefonu, kuris buvo išjungtas 2006 m. kovo 7 d.

G. K. nelegalaus darbo UAB "Toyteks" faktą patvirtina šie įrodymai:

1. J. B. (nuo 2004-02-02 iki 2005-05-09 įmonėje dirbusi vyriausiąja buhaltere) patvirtino, kad jai dirbant UAB "Toyteks", G. K. vykdė šias pareigas: darbas su siuvimo komponentais, atsiųstų iš Pentland Ltd komponentų apskaita, svečių iš Pentland sutikimas, jų apgyvendinimas bei vežiojimas į siuvimo fabrikus, darbas su Lietuvos tiekėjais. G. K. šį darbą dirbo visą dieną (8 valandas), o reikalui esant, ir po darbo bei poilsio dienomis.

2. UAB "Doklas" generalinė direktorė A. K. ir prekybos vadovė K. V. paaiškino, kad G. K. 2005 birželio mėnesį sprendė problemą dėl UAB "Toyteks" neteisingai užsakytų prekių.

3. UAB "Tolimojo keleivinio transporto kompanija" pateikti siuntų kvitai, kuriuose yra G. K. parašai, patvirtinantys, kad Vilniaus autobusų stoties skyriuje ji gaudavo smulkias siuntas, adresuotas UAB "Toyteks".

4. UAB ''Daily service" išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, pasirašytos G. K. 2005- 07-08, 2005-10-04, 2006-02-02 (pastaroji pasirašyta G. K. , tačiau nurodant R. M. pavardę).

5. UAB "Alnos biuro sistemos" 2005-03-22 išrašyta PVM sąskaita - faktūra, pasirašyta G. K. .

6. UAB "Doklas" išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2004-12-28, pasirašytos G. K. vardu; 2005-05-20, 2005-06-09, 2005-08-01, 2005-08-05, 2005-08-08, 2005-09-06, pasirašytos G. K. , tačiau nurodant R. M. pavardę.

7. UAB "Zova" išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, pasirašytos G. K. , tačiau nurodant R. M. pavardę: 2005-05-05, 2005-10-25, 2005-11-03, 2005-12-21, 2006-01-16, 2006-01-23, 2006-01-30, 2006-02-02, 2006-02-06, 2006-02-27.

8. UAB "Coats Lietuva" 2005-04-05 išrašyta PVM sąskaita • faktūra, pasirašyta G. K. , tačiau nurodant R. M. pavardę.

9. UAB "Laumetos prekyba" įmonei "Petland" išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, pasirašytos G. K. , tačiau nurodant R. M. pavardę: 2006-01-01, 2006-02-30.

10. Darbo sutarčių registracijos žurnalas, kurio 12 skiltyje yra G. K. parašas. Nustatyta, kad pagal darbo sutartį G. K. UAB "Toyteks" dirbo nuo 1996-12-01 iki 2001 -02- 01. 2002-06-08 įsigaliojo "Darbo sutarčių registravimo taisyklių", patvirtintų 1996-07-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 912, pakeitimai, pagal kuriuos darbo sutarčių registracijos žurnale turėjo būti įvesta 12 skiltis darbuotojo parašas ir antrojo darbo sutarties egzemplioriaus gavimo data. Patikrinimo UAB "Toyteks" metu nustatyta, kad visos darbuotojų darbo sutartys yra užregistruotos jau naujoje darbo sutarčių registravimo žurnalo formoje. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. atleidimo iš darbo dieną, 2001-02-01, dar negaliojo reikalavimas įvesti žurnale 12-ąją skiltį, o darbuotojos parašas yra, darytina išvada, kad G. K. pasirašė žurnale, dirbant įmonėje be darbo sutarties.

11. 2005-02-23 J. S. išrašytas G. K. įgaliojimas atstovauti UAB "Toyteks" Registrų centre, priduodant ir atsiimant dokumentus dėl įmonės duomenų perregistravimo.

Po bylos išnagrinėjimo teismas padarė išvadą, kad iš administracinėje teisės pažeidimo byloje pateiktų duomenų nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. S. , būdama UAB "Toyteks" direktore, leido nelegaliai dirbti bendrovėje vadybininke G. K. . Nesurinkta įrodymų apie tai, kad tarp J. S. ir G. K. buvo susitarimas, atitinkantis Darbo kodekso 93 straipsnyje apibrėžtus darbo sutarties požymius - susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo, t. y. tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos, darbo ar tam tikrų pareigų, nebuvo aptarti darbovietėje nustatyti darbo tvarkos reikalavimai, o taip pat nebuvo susitarta dėl sulygto darbo užmokesčio mokėjimo, darbo sąlygų užtikrinimo.

Akcentuota, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 ³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio l dalies l punktą, būtina konstatuoti esant šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis); nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, DK 98 straipsnyje apibrėždamas nelegalaus darbo sąvoką, pavartojo kalbinę konstrukciją „esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams". Aiškinant nurodytą teisės normos dalį, yra svarbios kelios aplinkybės: šia konstrukcija įstatymų leidėjas visų pirma siekė atriboti asmenų susitarimus darbo teisės reguliavimo srityje nuo susitarimų, reguliuojamų civilinės teisės ir kitų teisės šakų. Šis požymis reiškia tai, kad darbdavio ir darbuotojo faktiniai santykiai turi atitikti darbo sutarties požymius. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Dėl to DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių, leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos, ir taip tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41 ³ straipsnį, DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių turinys nustatinėtinas tiek, kiek būtina identifikuoti darbo teisinius santykius. Šioje administracinėje byloje teismui pateikti prieštaringi įrodymai, o teismas negali remtis abejonėmis ir samprotavimais.

Teismas pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių J. S. kaltę. Visi neaiškumai traktuojami apkaltintojo asmens naudai, teismas remiasi teisės principu, kad prielaidomis bei tikėtinomis išvadomis, abejonėmis ar dviprasmiškais samprotavimais negalima grįsti kaltinimo ir todėl iškilusias abejones traktavo asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas - J. S. naudai.

II.

Šie ir kiti požymiai leidžia daryti išvadą, kad G. K. atžvilgiu UAB „Toyteks“ buvo pažeidžiamos darbo įstatymų nuostatos dėl darbo santykių tinkamo įforminimo, todėl UAB „Toyteks“ generalinei direktorei J. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41 ³ straipsnyje. Šiame protokole buvo nurodyta visa eilė įrodymų, patvirtinančių G. K. darbinių santykių buvimo faktą. Tačiau teismas šių įrodymų tinkamai netyrė, dėl dalies iš jų visiškai nutarime nepasisakė. Nutarime tik išvardyti kai kurie iš šių įrodymų, teismui pasisakius, jog jie yra prieštaringi.

Teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė dėl nustatytų faktų, jog pagal visas sąskaitas - faktūras, pasirašytas G. K. bei sąskaitas - faktūras, kurias G. K. pasirašė ne savo pavarde, o nurodė savo ranka UAB „Toyteks“ darbuotojos R. M. pavardę ir pasirašė, UAB „Toyteks" apmokėjo.

Taip pat liko neįvertinta ir nepasisakyta dėl UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija" pateiktų siuntų kvitų, kuriuose yra G. K. parašai, patvirtinantys, kad Vilniaus autobusų stoties skyriuje ji gaudavo smulkias siuntas, adresuotas UAB „Toyteks". Pažymėta, kad nei dėl vienos PVM sąskaitos - faktūros, esančios administracinėje byloje, nei dėl Vilniaus autobusų stotyje G. K. gautų siuntų jokių nusiskundimų iš UAB „Toyteks“ nebuvo.

Taigi, apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino susitarimo dėl darbo funkcijų atlikimo sąvoką. Iš teismo nutarimo darytina išvada, kad susitarimo tarp G. K. ir J. S. įrodymui teismui reikėjo, kad J. S. žodžiu tai patvirtintų. Tačiau apie susitarimą dėl darbinių funkcijų atlikimo ir darbo užmokesčio byloja rašytiniai įrodymai.

Nesant susitarimui dėl darbo bei apmokėjimo už jį G. K. nebūtų išduotas įgaliojimas veikti UAB „Toyteks“ vardu, jai nebūtų pavesta ir leista gauti prekes, už kurias pagal G. K. pateiktas PVM sąskaitas - faktūras UAB „Toyteks“ apmokėjo bei įtraukė į bendrovės finansinę apyskaitą. Remiantis išdėstytu, manoma, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė administracinę bylą, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas bei neužtikrino visų įrodymų ir bylos aplinkybių viseto įvertinimo.

G. K. apeliaciniame skunde sakoma, kad šioje byloje ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. Po teismo nutarimo paskelbimo išgirdusi motyvus pasijuto pažeminta ir beteisė. Akivaizdžiai suprato, kad ją apgavo J. S. , kurios padorumu pasitikėjo ir kad teismas nagrinėjantis jos socialinėms garantijoms svarbius klausimus neteisingai ir šališkai išsprendė bylą, nors nutarimo tekste deklaravo, kad bylą nagrinėjo būdamas nešališkas proceso dalyvių atžvilgiu. Yra įsitikinusi, kad nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, šališkas ir naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

ATPK 41 ³ straipsnis (nelegalus darbas) yra blanketinė teisės norma, t. y. tokia teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte, todėl sprendžiant, ar yra nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, būtina vadovautis Darbo kodeksu, konkrečiai, 93 straipsniu, kuriame nurodyti darbo sutarties požymiai. Kad nustatyti, ar padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas, būtina konstatuoti, jog yra nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius. Šiomis nuostatomis reikia vadovautis ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškiamas kaltinimas. Pažymėtina, kad kaltinimas neatitinka įprasto kaltinimo darbdaviams dėl nelegalaus darbo. Labiau kalbama apie darbo įstatymų reikalavimų pažeidimą. Taigi, tokia situacija gali būti priežastimi nubausti darbdavį už nepakankamą darbuotojų kontrolę, tačiau tai nėra nelegalus darbas. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra nelegalaus darbo įvykio ir tuo pačiu apkaltintojo asmens veikoje nusižengimo sudėties.

Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. Protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas apylinkės teismo nutarimas. Byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Taigi, teismas, įvertinęs visus surinktus duomenis, pripažino, kad nėra pakankamai asmens kaltę įrodančiųjų duomenų, todėl padarė teisingą išvadą. Teismas pripažino, kad turi būti daroma neabejotina išvada, jog patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su apylinkės teismo nutarime padarytuoju įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė teismo pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, ištiriamos visos galimos versijos. Todėl konstatuoti nelegalaus darbo buvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais, kaip akcentuoja apeliantas. Kita vertus turi būti analizuoti įrodymai, kurie sietini su pareikštuoju kaltinimu, kur pirmiausia reikia įrodyti, tarp darbdavio ir darbuotojo buvo darbo teisiniai santykiai. Pagal apeliantą pakanka paskirų faktų, o darbuotojų parodymus, kurie prieštarauja administraciniam teisės pažeidimo protokolui, reikia vertinti kritiškai ir atmesti. Tai nesiderina su teise. Kaip matyti, apylinkės teismas visus ištirtus įrodymus išdėstė priimtame nutarime ir motyvavo padarytas išvadas. Teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka įstatymo nuostatas, o apelianto siūlymas besąlygiškai priimti tik apkaltinančius įrodymus, nežiūrint, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, tikrai pažeistų įrodymų vertinimo administraciniame procese taisykles. Reikia sutikti su apylinkės teismo pažymėjimu, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Kitaip tariant, J. S. neturi įrodinėti, kad ji nekalta. Teismo nutarime pagrįstai nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra duomenų, patvirtinančių tai, kada ir su kuo G. K. susitarė dėl darbo, kad darbas buvo dirbamas atlygintinai, kad buvo nustatyta darbo tvarka, kad valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai tyrė šias aplinkybes, nes nelegalaus darbo faktas nustatytas nebuvo, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik iš G. K. paaiškinimų, prie protokolo pridėti įrodymai, pateikti ar nurodyti pačios G. K. . Iš apeliacinių skundų neaišku ką iš naujo turėtų tirti teismas, nes apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, tačiau jų nereikalaujančiais vertinimo duomenimis nepaneigia. Nors G. K. teigia, kad teismo nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, šališkas, tačiau pateiktieji argumentai to nepatvirtina.

Todėl naikinti teismo priimtą dokumentą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. K. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas