Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-08-30 · Civilinė byla Nr. 2-319-847/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-30
Bylos Nr.
2-319-847/2013
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00229-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
D. G., A. P.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-319-847/2013Proceso Nr. 2-15-3-00229-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3; 78.2.1; 99.7; 113.8; 116.6.1 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 30 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei ir Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovams advokatams Laimučiui Zaukevičiui ir A. M., atsakovui R. P., jo atstovei advokatei M. L., trečiajam asmeniui D. G., Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2004-11-09 sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai G. P. ir priteistą sumą padidinti iki 600 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė jos dukros poreikiai, padidėjo tiek būsto išlaikymo, tiek maisto poreikiai, dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 1200 Lt.

A. A. į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad vaikui negali būti priteista išlaikymo daugiau negu objektyviai leidžia jo turtinė padėtis, šiai dienai jo turtinė padėtis neleidžia tekti didesnio išlaikymo, jo šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, jo finansinė padėtis yra nepakankama teikti didesnį išlaikymą.

Atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (toliau - Priešieškinis), teismui bylas sujungus ir apie tai informavus proceso šalis, ieškinys nagrinėjamas kaip priešieškinis šioje byloje, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nurodo, kad pastaruoju metu su dukra nesimato, nes susitikimai priklauso nuo dukros motinos pozicijos, ji daro dukrai psichologinį spaudimą, nors duomenų, kad jis darytų neigiamą įtaką mergaitei, nėra. Prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri leistų maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką ir nurodo detaliai, kokios bendravimo tvarkos pageidauja:

1. R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vieną savaitgalį – kas tris mėnesius, konkrečios mėnesio dienos nenurodant. Konkreti data bus suderinta su atsakove iš anksto. Arba dukrą pasiimant nuo penktadienio 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos iki sekmadienio 20.00 val., kur dukra bus pristatoma pas mamą į namus arba atsakovė A. G. iš anksto sutartu laiku įsodina dukrą G. P. į tarpmiestinį autobusą, važiuojantį į ieškovo R. P. gyvenamąjį miestą arba į kitą Lietuvos miestą, kur tuo metu gyvens ieškovas, o ieškovas įsipareigoja atsakovės nurodytu laiku paimti dukrą iš autobusų stoties.

2. R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra G. P. pusę visų kalendorinių atostogų metu. Nelyginiais metais R. P. bendrauja pirmąją atostogų dalį; lyginiais metais - antrąją atostogų dalį. Vasaros atostogų metu R. P. bendrauja su dukra tokia tvarka: nelyginiais metais nuo birželio 1 d. iki birželio 15 d.; nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d.; nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. Lyginiais metais - nuo birželio 15 d. iki 30 d.; nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d.; nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 31 d. Paėmimas ar dukros grąžinimas įvyksta nurodytomis dienomis iki 15 val. pagal Tvarkos 1 d. nurodytas sąlygas.

3. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes Nelyginiais metais dukra G praleidžia su tėvu nuo jos atostogų pradžios iki gruodžio 31 d. 15 val. Lyginiais metais dukra praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki atostogų paskutinės dienos 15 val. pagal Tvarkos 1 d. nurodytas sąlygas.

4. Velykų šventes nelyginiais metais dukra G. P. praleidžia su tėvu nuo velykinių atostogų pradžios iki pirmos Velykų dienos 20 val. Lyginiais metais dukra bendrauja su tėvu nuo pirmos Velykų dienos 20 val. iki paskutinės Velykų atostogų dienos 15 val. pagal Tvarkos 1 d. nurodytas sąlygas.

5. Mama A. G. yra atsakinga už dukters G aprangos turinį pagal sezoną, vykstant pas tėvą.

6. G. P. „Tėvo dieną“ praleidžia su tėvu R. P.. Dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos jos buvimo vietos tėvas pasiima Tėvo dieną iki 10 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. arba atsakovė A. G. iš anksto sutartu laiku įsodina dukrą G. P. į tarpmiestinį autobusą, važiuojantį į ieškovo R. P. gyvenamąjį miestą arba į kitą Lietuvos miestą, kur tuo metu gyvens ieškovas, o ieškovas įsipareigoja atsakovės nurodytu laiku paimti dukrą iš autobusų stoties. Ši tvarka galioja tik lyginiais metais, t.y. kai „Tėvo diena“ nesutampa su Tvarkos 2 d. nurodytomis atostogų datomis.

7. G. P. gimimo dieną - gruodžio 10 d., nelyginiais metais, švenčiama su mama A. G., o lyginiais metais su tėčiu R. P.. Arba dukrą pasiimant nuo penktadienio 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos iki sekmadienio 20.00 val., kur dukra bus pristatoma pas mamą į namus arba atsakovė A G iš anksto sutartu laiku įsodina dukrą G. P. į tarpmiestinį autobusą, važiuojantį į ieškovo R. P. gyvenamąjį miestą arba į kitą Lietuvos miestą, kur tuo metu gyvens ieškovas, o ieškovas įsipareigoja atsakovės nurodytu laiku paimti dukrą iš autobusų stoties.

8. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra išvykti į užsienį ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, informuojant kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką ir kelionės tikslą prieš 14 kalendorinių dienų. Vienas iš tėvų, su kuriuo dukra yra išvykusi į užsienį, kelionės metu privalo informuoti kitą tėvą apie jos sveikatos būklę, leisti dukrai netrukdomai bendrauti su kitu tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.

9. A. G. privalo neigiamai neįtakoti dukters bendravimo su tėvu, taip pat neskatinti dukters trumpinti bendravimo su tėvu laiką.

10. Šalys įsipareigoja per 2 kalendorines dienas arba telefonu, arba SMS žinutėmis, arba el. paštu informuoti viena kitą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie dukters ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimus. Taip pat šalys įsipareigoja per 2 kalendorines dienas arba telefonu, arba SMS žinutėmis, arba el. paštu nurodyti kitai šaliai pedagogų, papildomos veiklos ugdytojų bei gydytojų kontaktinius duomenis, t.y. telefoną ar el. paštą.

11. R. P. turi teisę laisvai bendrauti su dukra ir kitu metu, t.y. gali laisvai eiti į dukters mokyklą, į jos užklasinės veiklos būrelius ir t.t.

12. A. G., nedarydama psichologinio spaudimo, turi sudaryti sąlygas G P laisvai bendrauti su tėvu kiekvieną dieną telefonu, SMS žinutėmis bei bendrauti internetu, t.y. naudojantis programomis: skype, viber, facebook, gmail bei šiai dienai dar nežinomomis bendravimo priemonėmis bei programomis.

13. Teismo nustatytą Tvarką galima keisti tik dvišaliu susitarimu ir tik raštu.

14. Tvarka privaloma vykdyti nepažeidžiant kitos šalies teisių ir interesų. Jei vykdant Tvarką yra padaroma žala kitai šaliai, tai žalą padariusi šalis atsako įstatymų nustatyta tvarka.

15. Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) mama negali prižiūrėti ir rūpintis nepilnamete dukra minėtam laikotarpiui, tai jos priežiūra perduodama R. P..

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, nes jos dukra nenori bendrauti su tėvu, supranta, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra. Dukros nenoras bendrauti yra pagrindinis motyvas, dėl kurio nesutinka su priešieškiniu. Su tėvu bendrauti dukrai niekada nedraudė. Jei teismas tenkins priešieškinį, mergaitė su tėvu turėtų bendrauti močiutės A. P. namuose.

Tretysis asmuo A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nesutinka, nes jos sutuoktinio gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 792,17 Lt, jis vienas išlaiko keturių asmenų šeimą ir moka išlaikymą G. P.. Su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį . (duomenys neskelbtini)sklypas pirktas už dovanotas lėšas bei R. P. vardu yra registruotas menkavertis žemės sklypas N. M. k., Kauno r., turi vieną automobilį OPEL ASTRA. Po santuokos gyvena jai priklausančiame bute. Jos vyro finansinė padėtis nėra gera, todėl prašo ieškinį atmesti. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Posėdžio metu ieškovė A. G. ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Ji paaiškino, kad dukros poreikiai nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas padidėjo, ji mokysis 7 klasėje. Ieškovės sveikatos būklė bloga, ji negali susirasti darbo. Atsakovas dukrą pasiima 1-2 kartus per metus, visą kitą laiką dukra rūpinasi ji. Jis nekambina dukrai, nesveikina su gimtadieniu. Šeimoje dar auga 3 metų dukra, šeimą išlaiko jos sutuoktinis D. G.. Gyvena sutuoktinio iki santuokos pirktame name, moka paskolą. Iki mažosios dukros gimimo dirbo vaistinėje konsultante, po dukros gimimo netiko darbo sąlygos, todėl į darbą negrįžo. Gydytojai siūlo arba operaciją, arba invalido vežimėlį, darbdaviai negali pasiūlyti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą. Per mėnesį šeimos pajamos sudaro apie 4000 Lt, vyro sesuo turi ekologinį ūkį, aprūpina daržovėmis. Prašo priteisti 600 Lt per mėnesį išlaikymą, nes vaikui reikalingi vaistai, rūbai, vyko atostogauti, 3 asmenims kainavo 100 Lt, šeima maistui išleidžia apie 1500 Lt per mėnesį, dukrai rūbams per mėnesį apie 400 Lt. Vyras teikia išlaikymą savo dukrai iš pirmos santuokos po 400 Lt per mėnesį. Atsakovas gali teikti prašomą išlaikymą, kasdien dukrai duoda po 12 Lt, ji nusiperka pavalgyti, su draugėmis pramogauja. Šiuo metu negauna jokių pajamų. Dėl bendravimo tvarkos – dukra skundžiasi, kad jai tėtis nerodo jokio dėmesio, jis to negali daryti dėl per didelio užimtumo. Jis dukrą vadina stora, maitina bet kuo, negražiai kalba apie ieškovę. Su priešieškiniu nesutinka.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas Laimutis Zaukevičius ieškinį prašė tenkinti, nes dėl infliacijos 300 Lt yra nedideli pinigai, mergaitė paaugo, pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, ji nedirba, yra išlaikoma sutuoktinio, kurio pajamos gana didelės. Atsakovas turi pakankamai lėšų, už 50000 Lt įsigijo žemės sklypą, nors paaiškino, kad iš skolintų pinigų. Iš sąskaitų išklotinių matyti, kad verčiasi automobilių prekyba. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo priešieškinis turi būti atmestas, nes tarp tėvų nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovė leidžia mergaitei bendrauti su tėvu. Nebendraujama, nes vaikas nenori bendrauti. Prašo priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. P. posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį prašo tenkinti. Jo pajamos yra tik 791 Lt per mėnesį, dar augina du mažamečius vaikus, pervedus pinigus Gretai, šeimai nieko nelieka. Žmona prisiduria ūkininkaudama, turi daržus. Maistu pilnai apsirūpina, pinigai reikalingi apmokėti komunalinėms paslaugoms. Rūbus atsiunčia Airijoje gyvenanti žmonos sesuo. Padeda jo mama, kuri labai myli G. Dukra praeitų metų vasarą neatvažiavo atostogoms, nors iki to laiko G vasarą du mėnesius praleisdavo pas atsakovą Kaune. Kartu vykdavo į kaimą, tuos mėnesius G išlaikydavo ir iš jos motinos negaudavo nė lito. G buvo mokoma mokykloje dėstomų dalykų, kai jai nesisekė mokslas, mokslas pagerėjo, dabar ji pirmūnė, gal dėl to mergaitė pyko, kad reikėjo mokytis. Ji mokėsi abėcėlės, daugybos, dalybos. Buvo pakeisti keli automobiliai, šiuo metu turi vieną, kuriuo naudojasi. UAB (duomenys neskelbtini)pervedinėjo pinigus į jo sąskaitą, nes nurodytą automobilį turi jo draugas Anglijoje, kurį norėjo pirkti, o atsakovas buvo garantas, tarpininkas, kai draugas atsisakė pirkti automobilį, jis pinigus grąžino, pateikė teismui dokumentus. Butas priklauso žmonai, tai tas pats butas, kuris liko jam po ištuokos su ieškove, bet butą perleido dabartinei sutuoktinei dar iki santuokos, tik susipažinęs. Nori, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta tokia, kokia yra nurodyta. Iki dekreto žmona turėjo gerai apmokamą darbą, tačiau jau metai laiko išmokų negauna. Ji yra ūkininkė, įregistravusi ūkį, turi 3,5 ha žemės, augina daržoves, vaisius, yra tvenkinys, užtenka žuvies. Per mėnesį realizuodami produkciją prisiduria po 100-200 Lt. SNORO banke terminuoti indėliai buvo mamos, nes ji nenorėdavo laikyti pinigus namuose. Žmona yra gavusi dovanų 100 000 Lt. Parduotuvės jokios, kur prekiaujama rūbais neturi, netinkamus rūbus žmona parduoda paskelbus internete, veikla nėra įforminta, nes iki kelių tūkstančių litų to daryti nereikia. Automobiliais neprekiauja, tik domisi technika. Mama dirba Kauno klinikose, jam patikėdavo savo pinigus padėti terminuotam indėliui, vėliau jis juos grąžindavo. Dėl vaiko kelionės išlaidų, tai jis visada jas kompensuodavo, reikėtų apibrėžti, kad vieną kartą jis moka, kitą kartą ieškovė. Yra klubo (duomenys neskelbtini)steigėjas, darbiniai santykiai nesieja. Swedbanke tokia didelė pinigų apyvarta todėl, kad žmona tvarko buhalteriją, turėdama pinigų, juos įnešdavo, o jis išimdavo po 3000 ar 5000 Lt. Jei jam būtų uždėtas areštas, tų pinigų būtų reikėję atsisakyti. Praeitais metais rugsėjo mėnesį žmonai 100 000 Lt dovanojo mama.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė advokatė M. L. prašo ieškinį atmesti, nes to objektyviai neleidžia atsakovo turtinė padėtis, jo pajamos yra tik 792,17 Lt, kitų oficialių ir neoficialių pajamų jis neturi, jis dar išlaiko du mažamečius vaikus. Šeima neprekiauja rūbais, o parduoda tik tuos daiktus, kurie jiems yra netinkami, per metus parduodama tik po 10 vienetų, per metus susidaro po 500 Lt. Negalima atsakovui vienam užkrauti dukros išlaikymo, nes ieškovė pati negauna pajamų ir nededa pastangų, kad jų gautų. Ieškovės liga nėra tokia, dėl kurios ji negalėtų dirbti, o jei žmogus neįgalus, tai jis gauna kažkokias pajamas. Nėra įrodymų, kad mergaitei reikalingos papildomos išlaidos. Esminių pasikeitimų, dėl ko reikėtų keisti išlaikymo dydį, nepateikta. Atsakovas niekada nevengė išlaikyti dukros, kartais išlaikymą pervesdavo į priekį. Atsakovas neprivalo išlaikyti ieškovės namo, prie mergaitės išlaikymo prisideda ir močiutė iš tėvo pusės. Jos klientas sau negali leisti atostogauti Jūrmaloje. Tretysis asmuo norėjo susimažinti savo dukros išlaikymą, ten nepavykus, tai bando savo padėtį pagerinti jos kliento sąskaita. Palaiko ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo pilna apimtimi. Mergaitei daroma didelė įtaka namie, ji teisme papasakojo viską, apie ką kalbama namie. Tėtis bendraudavo su dukra taip, kaip leidžia jo gyvenimo ir darbo sąlygos, kartu važiuodavo į garažus pirkti padangų, kilimėlių. Nenustačius bendravimo tvarkos, ryšys su tėčiu nutrūks. Jei teismas manys, kad bendravimo tvarka reglamentuota per plačiai, ji gali būti siaurinama, tačiau turi būti nustatyta.

Tretysis asmuo D. G. ieškinį palaiko, jis paaiškino, kad šeima pragyvena iš jo uždirbamų pinigų., jis teikia išlaikymą savo dukrai iš pirmos santuokos po 400 Lt kas mėnesį, yra paėmęs paskolą namui, kuriame gyvena įsigyti, kas mėnesį atiduoda po 400-500 Lt paskolos. Turėjo sunkumų su finansais, šiuo metu finansinė padėtis stabili. Jis yra vežęs Gį kauną, tačiau praeitais metais dėl žmonos ligos mergaitė nenorėjo vykti į Kauną. Mano, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo turi būti tenkintinas.

Teismo posėdžio metu buvo išklausyta nepilnametė G. P.. Jo paaiškino, kad jai viskas sekasi gerai, mama ir mamos vyras D padeda mokytis. Mama kasdien duoda po 12 Lt, kad galėtų pavalgyti ir atsigerti nusipirkti. Su tėčiu bendrauja mažai, kai pas jį nuvažiuoja, ją palieka vieną su jo žmona ir vaikais, tėtis niekur nesiveža, apgyvendina kambaryje, kuriame kabo pardavinėjami rūbai, kuriuos internetu pardavinėja jo žmona. Kai buvo pradėję nesisekti mokslai, tėtis buvo prispaudęs, sakė, kad už tai nupirks kėdę, tačiau kėdę nupirko už visas šventes, gimtadienius. Buvo toks atvejis, kai nepasveikino su gimtadieniu. Kadangi pas tėtį nieko neveikia, mėgsta būti pas močiutę. Kai tėtis grįžta iš darbo, tai sėdi prie kompiuterio, pardavinėja mašinas. Paskutinę vasarą pas tėtį nevažiavo, nes nenorėjo palikti mamos vienos, ji vos paėjo, buvo problemų su sveikata. Kai ji nori važiuoti pas tėtį, jis negali pasiimti, o kai ji nenori, jis kviečia. Mama neparuošė prieš posėdį, ką sakyti, liepė sakyti tiesą. Mama nedirba, paruošia valgyti, kartu važiuoja į parduotuves. Anksčiau tėtis skyrė daugiau dėmesio, dabar niekur nesiveža. Mama už tai, kad ji bendrautų su tėčiu, tačiau ji pati nenori, nes tėtis grįžęs iš darbo eina pamiegoti, jai neįdomu ten. Visą dieną būna su broliu ir seserimi. Jis kažkokiuose garažuose tvarko mašinas, jas perka ir parduoda. Nenori pas tėtį švęsti švenčių, nes jų ten nešvenčia, gali nuvažiuoti savaitgaliais, kaip jis buvo parašęs, kas trys mėnesiai. Anksčiau pas tėtį praleisdavo po 3 mėn., dabar išbūna po savaitę. Su tėčio žmona skaitydavo, rašydavo diktantus.

Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pasisakė, kad neprieštarauja ieškovės ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, priteisus išlaikymą po 600 Lt per mėnesį, būtų patenkinami tiek bendrieji, tiek individualūs vaiko poreikiai. Dėl bendravimo tvarkos skyrius rekomenduoja, nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į vaiko nuomonę, nes pagal savo amžių ir brandą Greta gali išreikšti savo nuomonę, bendravimas turi vykti kiek galima natūraliau, atsižvelgiant į vaiko jausmus, neverčiant jo atlikti tam tikrų veiksmų (t. 1., b.l. 49, t.2, b.l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Pateikti duomenys rodo, kad ieškovei ir atsakovui 2000 metų gruodžio 10 dieną gimė dukra G. P. (t.1, b.l. 5). 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas bendru sutuoktinių sutikimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką ir patvirtino Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią R. P. įsipareigojo išlaikyti savo nepilnametę dukrą kas mėnesį mokėdamas po 300 Lt periodines išmokas iki dukros pilnametystės ir su dukra bendraus, dalyvaus jos auklėjime bendru su ieškove susitarimu (t. 1, b.l. 7). Ieškovė savo naujoje šeimoje augina dukrą A. G., gim. 2010-04-07 (t.1, b.l. 6). Ieškovė šiuo metu nedirba, ją ir visą šeimą, išlaiko sutuoktinis tretysis asmuo D. G., šeima gyvena iki santuokos jo įsigytame name. D. G. moka išlaikymą dukrai iš pirmos santuokos po 400 Lt per mėnesį. A. G. nuosavybės teise priklauso automobilis OPEL ZEFIRA, 2003 metų gamybos, nekilnojamojo turto, registruoto jos vardu nėra (t.1, b.l. 12-15). D. G. išlaikymui atsakovas moka kas mėnesį po 300 Lt. Ieškovės ir trečiojo asmens D. G. paaiškinimais nustatyta, kad šeima gauna nemokamai daržovių iš sesers ekologinio ūkio. Ieškovė serga, jai diagnozuota stuburo disko paramedialinė išvarža, paūmėjusi deš.S1 radikulopatija, rekomenduota reguliari mankšta (t.1, b.l. 60-61).

Atsakovas naujoje šeimoje augina sūnų A. P., gim. 2010-03-02 ir dukrą G. P., gim. 2007-10-08 (t.1, b.l. 35-36). Sutuoktinė tretysis asmuo A. P. šiuo metu augina vaiką iki 3 metų, išmokų negauna (t.1, b.l. 38) , atsakovo darbo užmokestis . (duomenys neskelbtini)“ sudaro 847 Lt (t.1, b.l. 37). Atsakovo R. P. paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktinė yra įregistravusi ūkininko ūkį, turi 3,5 ha žemės, augina daržoves, žuvis, maistu šeima apsirūpina, reikia susimokėti tik komunalinius patarnavimus. Šeima gyvena sutuoktinei A. P. priklausančiame bute, esančiame adresu . (duomenys neskelbtini), kurį jai ieškovas perleido iki santuokos. 2012-08-24 sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 3,6032 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą . (duomenys neskelbtini)atsakovo R. P. paaiškinimu, sklypą nusipirko už 50 000 Lt. Toje pat vietovėje, . (duomenys neskelbtini)esantį 0,01133 ha žemės sklypą, kurio paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba - atsakovas įsigijo 2006-05-04 (t.1, b.l. 16-17). Iš Swedbank, AB pateikto R. P. sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-05-01 sąskaitoje vyko lėšų judėjimas: UAB „Turtingi ir garsūs“ į atsakovo sąskaitą įvairiais laikotarpiais pervedė įvairias pinigų sumas – 2012-04-10 7350 Lt pagal automobilio pirkimo-pardavimo 2012-03-01 sutartį, 2012-05-16 - 3000 Lt, 2012-11-14 5000 Lt už automobilį PORSCHE CAYANE pagal pirkimo-pardavimo sutartį, 2012-11-28 - 5000 Lt už tokį pat automobilį, 2012-12-11 - 4500 Lt už tokį pat automobilį, 2013-01-15 - 2000 Lt už tokį pat automobilį, 2013-01-17 – 3000 Lt, 2013-01-28 - 1700 Lt, 2013-02-05 - 4000 Lt, iš viso pervesta 35550 Lt. Atsakovas posėdžio metu pateikė 2013-07-23 susitarimą su UAB . (duomenys neskelbtini)pagal kurį nutraukė tarp šalių sudarytą 2012-08-10 sutartį dėl automobilio pirkimo – pardavimo ir R. P. įsipareigojo grąžinti gautus 30200 Lt, o taip pat pateikė kvitą, kad ši pinigų suma buvo įnešta į bendrovės kasą. Tačiau 2012-04-10 R. P. gavo 7300 Lt už parduotą pagal 2012-03-01 sutartį, o nuo 2012-08-10 jam buvo pervesta 25200 Lt. R. P. nepateikė sutarties, kuri buvo nutraukta ir grąžinti pinigai, jo versija, kad pinigai jam buvo pervedami kaip garantui, o tokio automobilio jis pats neturėjo, laikytina kaip gynybinė, niekuo nepagrįsta. Šie pinigų pervedimai patvirtina, kad atsakovas gauna pinigus už parduodamus automobilius. Be to, į tą pačią sąskaitą atsakovui pervedamos įvairios sumos už rūbus – tunikas, sukneles, bridžus, bliuzeles. Nors atsakovas teigė, kad tai vienkartiniai pardavimai, tačiau 2012 metų balandžio mėnesį gauta už 8 vnt. rūbų pardavimą 135 Lt, 2012 metų gegužės mėnesį už 18 vnt. rūbų gauta 734 Lt, 2012 metų liepos mėn. už 19 vnt. rūbų gauta 781 Lt ir pan. Taip pat į šią sąskaitą pervedami pinigai už parduotas automobilių detales – 2012-05-15- 400 Lt, 2012-11-01-1500 Lt, 2013-03-14 - 400 Lt. Iš šios sąskaitos grynais pinigais pastoviai buvo išimamos įvairios pinigų sumos, siekiančios kelis tūkstančius litų, o taip pat įnešami gryni pinigai (2012-06-06 dvi pinigų įnešimo operacijos po 5000 Lt) (t. 1., b.l. 132-135). Iš bankrutavusios akcinės bendrovės „Snoras“ pateiktos pažymos matyti, kad R. P. sąskaitose nuo 2010-01-01 iki 2013-05-01 buvo laikomi terminuoti indėliai įvairia valiuta – 12725,60 Lt indėlis, grąžintas į sąskaitą 2010-07-20, 12426,35 USD (29887,86 Lt) grąžintas į sąskaitą 2010-01-02; 4428,92 USD (10555,03 Lt) indėlis, grąžintas į sąskaitą 2010-01-21; 6500 USD (17971,20 Lt) indėlis, grąžintas į sąskaitą 2010-07-07 ir kt. 10 000 EUR (34528,00 Lt) indėlis, grąžintas į sąskaitą 2010-07-01 (t. 1, b.l. 146-161).

Teismas vertindamas ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybę atsakovui teikti didesnį išlaikymą G. P. vadovaujasi tuo, kad kiekvienas iš tėvų turi teikti tokį išlaikymą, kuris užtikrintų vaiko poreikius, išlaikymas priteisiamas atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, kitų šeimoje esančių išlaikytinių skaičių, jų turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas. Pagrindas pakeisti išlaikymą yra aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pasikeitimą, jų materialinę padėtį. Abi šalys sukūrė kitas šeimas, ieškovės šeima augina vieną nepilnametį vaiką ir teikia išlaikymą jos sutuoktinio dukrai iš ankstesnės santuokos po 400 Lt per mėnesį. Ieškovė nedirba, pajamų negauna jokių. Teismas konstatuoja, kad ieškovė deda mažai pastangų, kad galėtų gauti pajamas, visą šeimą išlaiko jos sutuoktinis. Jo pajamos yra pakankamos, kad užtikrintų šeimai pragyvenimą. Tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą Gretai tokio dydžio, kuris leistų patenkinti jos ne tik būtiniausius, bet ir kitus poreikius. Atsakovo turtinę padėtį teismas vertina atsižvelgdamas į jau anksčiau aptartus įrodymus. Atsakovo šeimos pajamas sudaro ne tik jo gaunamas darbo užmokestis, bet ir kitos pajamos - iš žemės ūkio veiklos, rūbų pardavimo, automobilių pardavimo, jis įsigijo nekilnojamojo turto. Atsakovo pateiktas susitarimas nutraukti sutartį bei paaiškinimai, kad terminuotose indėlių sąskaitose buvo laikomi motinos pinigai, vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Tačiau ieškovė neįrodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia 1200 Lt, jokių papildomų poreikių nenustatyta. Todėl išlaikymo dydis keistinas, priteisiant iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

Nors ieškovė, jos atstovas, tretysis asmuo D. G. prašė atmesti priešieškinį dėl bendravimo tvarkos, nes ieškovė netrukdo bendrauti dukrai su tėvu, tačiau teismas ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies, nustatydamas bendravimo tvarką. Išklausius G. P., ieškovės, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad mergaitė anksčiau pas tėvą praleisdavo vasarą po 2-3 mėnesius, praeitais ir šiais metais ji nebenori važiuoti pas tėtį, posėdžio metu sakydama, kad jei teismas nustatys, ji „gali važiuoti“. Vadinasi, tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo tarp dukros ir tėvo.

LR CK 3.161 str. 3 d. įtvirtinta vaiko teisė gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamu ir aprūpinamu savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar jie gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaiko teisei būti auklėjamam savo tėvų užtikrinti nustatyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, šie gyvena kartu ar skyrium. Taigi teisė auklėti vaiką neatskiriama nuo kitų tėvų teisių ir gali būti užtikrinama tik kai nėra pažeidžiamos kitos tėvų teisės. Vaikas gali būti auklėjamas tik tėvams su juo tiesiogiai bendraujant. Taigi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Minėta nuostata įtvirtinta LR CK 3.170 str. 1 d., kur nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi tėvai turi tokią pačią teisę bendrauti su savo vaiku. Tėvams nutraukus santuoką, būtina sudaryti sąlygas vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, bendrauti su vaiku, o kitas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, privalo sudaryti sąlygas antrajam bendrauti su vaiku ir taip užtikrinti kitos teisės – auklėti savo vaiką, įgyvendinimą. Pažeidus tėvų teisę bendrauti su vaiku, būtų pažeidžiama ir jų teisė auklėti savo vaiką. Minėtos teisės ir pareigos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir dažnai yra priešpriešinės, t.y. tėvų pareiga atitinka atitinkamai vaikų teisę, o vaikų teisė atitinka tėvų pareigą. Taigi ir šiuo atveju tėvų pareiga auklėti vaikus ir su jais bendrauti atitinka vaikų teisę būti auklėjamiems savo tėvų bei su jais bendrauti. Minėtos tėvų teisės ir pareigos yra lygios, užtikrina tėvų valdžios lygybės principą, tačiau turi būti įgyvendinamos ir vykdomos vadovaujantis vaiko teisių prioriteto principu. Vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvais, nesvarbu kur jie gyventų, išskyrus, jei bendravimas su jais gali pakenkti vaikui. Taip pat ir tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi imtis visų priemonių užtikrinti kito tėvo bendravimą su vaiku, nekliudyti tam, nes, priešingu atveju, taip būtų pažeistos ne tik skyrium gyvenančio tėvo, bet ir vaiko teisės. LR CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju motinai ar tėvui, gyvenančiam skyrium, būtina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir bendrauti su juo, tačiau toks bendravimas jokiu būdu neturi atimti ar sumažinti galimybių bendrauti su vaiku ar auklėti jį to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.

Teismo nuomone, tokia nustatyta bendravimo tvarka leis R. P. daugiau bendrauti su vaiku, daryti įtaką jo savybėms, auklėjimui, ugdyti darbinius įgūdžius ir lavinimąsi, kartu leisti laisvalaikį, rūpintis dukros pažangumu, sveikata. Tačiau jis turi, atsižvelgiant į dabartinį jo ir dukros santykių pobūdį, jam suteiktomis galimybėmis bendrauti su dukra, naudotis teise auklėti dukrą ir bendrauti su ja atsižvelgdamas ne į išimtinai savo, o į dukros teisėtus interesus, jų nepažeidžiant. Jų bendravimas, grįžtant į ankstesnę bendravimo apimtį, turi vykti palaipsniui. Teismo sprendimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o vaiko interesams reikalaujant, nepasiimti jo, nors tokia teisė yra numatyta teismo sprendime. R. P. bendrauja su dukra G. P. vieną savaitgalį kas ketvirtį, suderinant konkretų laiką ir vaiko atvykimo būdą pas tėvą su A. G. nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Dukra su tėčiu praleidžia kiekvienais metais pusę savo vasaros, pavasario ir žiemos atostogų, konkretų laiką suderinant iš anksto, atsižvelgiant į abiejų tėvų užimtumą, atostogų planus, išvykas bei kitas aplinkybes, tokiu būdu švenčiant su tėvu šventes, patenkančias į šias atostogas. Dukra su tėvu kasmet praleidžia Tėvo dieną, o kas antri metai – mergaitės gimimo dieną. Tėvas turi teisę išvykti su dukra atostogauti į užsienį ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui per metus, informuojant apie tai motiną prieš 14 kalendorinių dienų, kelionės metu tėvas turi informuoti motiną apie dukros sveikatos būklę, leisti netrukdomai bendrauti su tėvu telefonu. R. P. turi teisę bendrauti su dukra bet kuriuo metu, atvykęs į jos gyvenamąją vietą, A. G. privalo informuoti R. P. apie dukros sveikatos būklę, leisti netrukdomai bendrauti su ja telefonu, internetu, kitomis susisiekimo priemonėmis.

Atsižvelgiant į mergaitės amžių, jos sugebėjimą išreikšti savo nuomonę, teismas nemato galimybių nustatyti bendravimo tvarką, kuri būtų apibrėžta valandų ir minučių tikslumu, atvykimo ir nuvykimo būdus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad mergaitės kasdienė priežiūra tenka A. G., R. P. nustatoma prievolė pasirūpinti mergaitės atvykimu pas jį.

Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriama A. G..

Šalių turėto atstovavimo išlaidos lieka šalims, nes ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš R. P. priteistinas žyminis mokestis dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, A. G. nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, nes jai suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, tačiau A. G. nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 282 str. 2 d. 1 p., teismas

Nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2004-11-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą G. P. iš R. P. ir nustatyti, kad R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą G. P., gim. 2000-12-10, a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-03-27 iki mergaitės pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. A. G. skiriama dukros išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti tokią R. P. ir G. P. bendravimo tvarką:

R. P. bendrauja su dukra G. P. vieną savaitgalį kas ketvirtį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, suderinant konkretų laiką ir vaiko atvykimo būdą pas tėvą su A. G.. Dukra su tėčiu praleidžia kiekvienais metais pusę savo vasaros, pavasario ir žiemos atostogų, konkretų laiką suderinant iš anksto, atsižvelgiant į abiejų tėvų užimtumą, atostogų planus, išvykas bei kitas aplinkybes, tokiu būdu švenčiant su tėvu šventes, patenkančias į šias atostogas. Dukra su tėvu kasmet praleidžia Tėvo dieną, o kas antri metai – mergaitės gimimo dieną. Tėvas turi teisę išvykti su dukra atostogauti į užsienį ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui per metus, informuojant apie tai motiną prieš 14 kalendorinių dienų, kelionės metu tėvas turi informuoti motiną apie dukros sveikatos būklę, leisti netrukdomai bendrauti su mama telefonu. R. P. turi teisę bendrauti su dukra bet kuriuo metu, atvykęs į jos gyvenamąją vietą. A. G. privalo informuoti R. P. apie dukros sveikatos būklę, leisti netrukdomai bendrauti su ja telefonu, internetu, kitomis susisiekimo priemonėmis.

Priteisti iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt žyminio mokesčio ir 32,14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.

Teisėja Valentina Paliulionienė