Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. B. paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Civilinio ieškovo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. B. šios bendrovės naudai priteista 395 eurai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015-05-04 20.30 val. iki 2015-05-05 8 val., prie pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 7500 Eurų vertės automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundo netenkinti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes. E. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau jis teistas 5 kartus, taip pat už turtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, kas teisingai buvo įvertinta ir konstatuota, kad jis yra recidyvistas ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas.

Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino, E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nebuvimą, jo asmenybę - kad nedirbantis, vedęs ir paskyrė jam sankcijos vidurkiui artimą tokios rūšies bausmę. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Aukštesnysis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai motyvavo sprendimą netaikyti kaltinamajam bausmės vykdymo aidėjimo instituto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.

E. B. anksčiau yra teistas už iš esmės tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, kad toks jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, be to, atlikinėdamas pagal ankstesnį nuosprendį jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo paleistas lygtinai, tačiau vėliau grąžintas į pataisos namus atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, po ko vėliau buvo dar kartą nuteistas. Pažymėtina, kad jis paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, praėjus keliems mėnesiams ir vėl padarė tyrinį turtinį nusikaltimą. Visos šios aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad E. B. padarė nusikaltimą ne atsitiktinai, kad yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, ir bausmės tikslų E. B. atžvilgiu jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo pasiekti nebus įmanoma.

Šios aplinkybės rodo, kad nors apeliantas ir pripažino savo kaltę, gailisi dėl padaryto, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį E. B. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.