Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-988-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-29
Bylos Nr.
1S-988-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00353-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-988-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00353-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2015 m. balandžio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, 256 straipsnį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, taikant BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė jam paskirta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 12 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 10 d.Komisijos 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. LK-128 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes jokių procedūrinių pažeidimų, priimant komisijos nutarimą nustatyta nebuvo, taip pat nenustatyta, kad Komisija būtų netinkamai įvertinus faktinius duomenis, o teismas, atsisakydamas tvirtinti nutarimą, išsakė savo asmeninę nuomonę priešpastatydamas ją Komisijos nutarimui. Skunde teigia, kad įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kam negali ir gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o jis atitinka VBVK 157 straipsnyje numatytus formaliuosius reikalavimus. Nuteistojo vertinimu, teismas neteisingai išaiškino jo vaidmenį priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nes vienintelis organas, turintis tam teisę, yra Lygtinio paleidimo komisija. Skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai, nesilaikant įstatymų, vertino aplinkybes, kurios pagal BVK 157 straipsnį negali būti vertinamuoju kriterijumi. Teismo nutartyje yra išreiškiama tik nuomone, o ne aiškios ir argumentuotos išvados, vertinant ne lygtinio paleidimo sprendimui svarbius klausimus, o nuteistojo biografijos faktus. Nuteistojo R. K. vertinimu apylinkės teismo nutartis neteisėta ir turi būti panaikinta, o Komisijos nutarimas patvirtintas. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti R. K. skundo ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. K. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 64 . Kaip matyti iš ankstesniojo jo vertinimo, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo 68 balų, taigi, rizika sumažėjo nežymiai, tik 4 balais ir toks pasikeitimas negali leisti spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad ji sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis skunde teigia, jog teismas nepagrįstai interpretavo konkrečias BVK 157 ir 158 straipsniuose numatytas taisykles. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, kad teismas apskritai neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas , t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus. Nesutiktina su skundo teiginiu, kad Komisija tinkamai vertino visus pagrindus ir teismas neturėjo teisės juos vertinti pagal asmeninę nuomonę. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis savo skunde nurodė, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t.y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualusAbejonių dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kelia ir nuteistojo R. K. asmenybės ypatumai, jo nuostatos, požiūris. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, iki bausmės atlikimo nuteistais nedirbo, pragyveni iš artimųjų pajamų, gaunamų pašalpų, gali būti, kad ir išėjęs į laisvę neturės pajamų šaltinio. Medžiagoje nėra duomenų, kaip laisvės atėmimo vietoje jis lavino savo darbo įgūdžius, kaip šalino finansinius sunkumus, nuteistojo nuostatos darbo atžvilgiu nėra geros, jis teigia, kad dirbtų pataisos namuose, tačiau ne bet kokį darbą. Jis buvo teistas už vagystes, sukčiavimu, šių nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad pragyvenimui lėšų nuteistais gaudavo nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Įvertinus menką darbinę patirtį ir jo požiūrį į darbą iki bausmės atlikimo bei bausmės metu, mažai tikėtina, kad laisvėje pastovus ir nuolatinis darbas sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesni teistumai bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nėra vertinamas svarstant lygtinio paleidimo galimybę, tačiau šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, kuri taip pat turi būti įvertinta svarstant šį klausimą, todėl kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad R. K. jau buvo teistas už įvairias nusikalstamas veikas, kad jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau sąlygų nesilaikė, buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, kad jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau po jo taikymo jis vis tiek padarė eilę įvairių nusikaltimų, rodo, kad nuteistajam nėra priimta laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką ir nusikalsti asmuo. ir suponuoja pareigą teismui nuteistojo asmenybę bei jo daromą pažangą vertinti itin kruopščiai. Kolegija pažymi, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir kitose programose bei kituose pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis R. K. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasR. Š.