- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 2YT-820-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00525-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, L. K., V. K.
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Sopromadze,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. K., L. K., V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V. K., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajai priklausiusi teisė pirkti iš valstybės 3,00 ha asmeninio ūkio žemę, atsiradusį po savo motinos P. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji – I. B. priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajam priklausiusi teisė pirkti iš valstybės 3,00 ha asmeninio ūkio žemę, atsiradusį po jos tėvo V. K. mirties, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Šių faktų nustatymas turės jai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą. Ji po V. K. mirties per 3 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo ir jam priklausančio turto paveldėjimo dokumentai iki šiol nesutvarkyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje ji bei jos atstovas papildomai paaiškino, kad jos seneliui G. K. Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. kovo 27 d. sprendimu buvo skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės. Vilkaviškio rajono valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu jos seneliui G. K. buvo suteikta teisė pirkti iš valstybės 3,00 ha asmeninio ūkio žemės. Jos močiutė P. K. 1995 m. sausio 18 d. sumokėjo už 3,00 ha 148,00 investicinių čekių. G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. K. mirties palikimą priėmė močiutė P. K. 2004 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) rajono antrajame notarų biure buvo patvirtintas P. K. testamentas. Pagal šio testamento 1 punktą, jos močiutė po savo mirties jai priklausančią žemę arba įmokas, įmokėtas už žemę, esančią (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui, jos tėvui, V. K. P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas V. K. po P. K. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą nesikreipė, tačiau pagal testamentą paveldimą turtą paveldėjo, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. Po savo motinos mirties V. K. naudojosi jai priklausiusiu žemės sklypu kaip savu, taip pat pasiėmė kai kuriuos motinos daiktus, likusius po jos mirties, palaidojo motiną. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po savo tėvo V. K. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Po jo mirties pasiėmė tėvui V. K. priklausančius daiktus ir naudojosi jais kaip savais, taip pat rūpinosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriuo iki mirties rūpinosi jos tėvas V. K. (b. l. 3-4). V. K. dėl motinos palikimo į notarą nesikreipė. Jam buvo išnuomota 3,00 ha asmeninio ūkio žemė, suteikta jo motinai. Močiutė žemę pati dirbo, kol galėjo. Kai nepajėgė – paliko tėčiui. Tėtis dirbo ją, o kai nebegalėjo – prižiūrėjo žemę, išnuomavo, bet vis tiek prižiūrėjo, kad būtų apdirbta, nupjauta. Kai tėvas numirė, niekas nenorėjo priimti, todėl ji pareiškė norą, susisiekė su tuo žmogumi, kuris nuomavo žemę, susitarė, kad jis dirbs, neapleis žemės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, sutinka, kad būtų patenkintas, paaiškino, kad su tėvu ir močiute nebendravo. Žino, kad tėvas žemę valdė, naudojo. Tėvas su kaimynu buvo sutaręs dėl žemės naudojimo, po tėvo mirties žemę priėmė sesuo I. B. Nežino, ar sesuo su tuo kaimynu sutarė dėl tolimesnio žemės tvarkymo.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepime nurodė, jog neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jeigu pareiškėja tokį faktą pagrįs liudytojų parodymais (b. l. 32-34). Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, jog dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kas su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 43).
Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodytas pareiškime jai ir jos tėvui palikimų atsiradimo bei jų faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai – Č. K. ir J. R.. Be to, šie nenurodė, kad girdėję, jog dėl P. K. bei V. K. palikimų priėmimo tarp įpėdinių, būtų buvęs koks tai ginčas. Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.
Pareiškėjos I. B. tėvo V. K. palikimo bei V. K. motinos P. K. palikimo atsiradimo ir jų faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: mirties liudijimais (b. l. 6-8), kad P. K. mirė (duomenys neskelbtini), G. K. mirė (duomenys neskelbtini), V. K. mirė (duomenys neskelbtini); santuokos sudarymo įrašu (b. l. 9), kad G. K. ir P. K. susituokė (duomenys neskelbtini); gimimo įrašu (b. l. 10), kad V. K. motina – P. K., tėvas – G. K.; gimimo ir santuokos liudijimais (b. l. 11-12), kad I. B. tėvas – V. K.; išrašu apie asmenį (b. l. 13), kad E. K., L. K. ir V. K. – V. K. vaikai; testamentu (b. l. 14), kad P. K. testamentu paliko V. K. jai priklausančią žemę arba įmokas, įmokėtas už žemę, esančią (duomenys neskelbtini); notaro liudijimu (b. l. 15), kad dėl V. K. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta; notarės liudijimu (b. l. 16), kad P. K. turtą – butą, pagal testamentą paveldėjo I. A.; notarės liudijimu (b. l. 17), kad G. K. palikimą priėmė P. K.; pažyma dėl teisės į asmeninio ūkio žemę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus raštu (b. l. 18-19), kad G. K. buvo skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, kurią jis turėjo teisę pirkti ir už kurią P. K. sumokėjo įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50-51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju V. K. laikomas priėmęs P. K. palikimą bei I. B. laikoma priėmusia V. K. palikimą, kai jie faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pateikta rašytinė medžiaga, jos, suinteresuotų asmenų, minėtų liudytojų teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad V. K. savo motinos P. K. bei I. B. savo tėvo V. K. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Ginčų dėl minėtų palikimų priėmimo tarp įpėdinių. Todėl teismas sprendžia, kad V. K. savo motinos P. K. bei I. B. savo tėvo V. K. minėtus palikimus faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytini juridiniai faktai teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 ir 448 straipsniai).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškimas turėjo būti apmokėtas 41,00 Eur žyminiu mokesčiu. Pagal pareiškėjos pateiktą mokėjimo nurodymo išrašą nustatyta, kad už pareiškimą buvo sumokėta 42,00 Eur žyminis mokestis, t. y. 1,00 Eur daugiau, negu numato įstatymas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 87, 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), palikimą po savo motinos P. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) palikimą po savo tėvo V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimams gauti.
Grąžinti pareiškėjai I. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 1,00 Eur (vieną eurą).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.