Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-13 · Administracinė byla Nr. A-143-978-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-13
Bylos Nr.
A-143-978-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Trečiasis asmuo
M. L., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
J. P.
Advokatai
Aleksas Oleg
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 978/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens M. L. atstovui advokatui Aleksui Olegui Likui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M. L. (M. L.) dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. P. (toliau – pareiškėja, apeliantė) prašymu (b. l. 3 – 4), kurį patikslino (b. l. 69 – 70), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. L. žemę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas V. L. nuosavybės teise valdė 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ji yra neraštinga, neišsilavinusi, todėl buvo sutarusi su motina M. L. ir broliu trečiuoju suinteresuotu asmeniu M. L., kad jie tvarkys visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti. Teigė, jog visą laiką manė, kad jos vardu yra rengiami dokumentai nuosavybės teisėms atkurti į jai tenkančią žemės dalį. Tačiau neseniai sužinojo, kad jos brolio šeima nutylėjo, jog ji turėjo asmeniškai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prašymą (b. l. 74 – 75, 140 – 141) prašė prašymą spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad yra parengti Vilniaus apskrities viršininko sprendimai atkurti piliečiams nuosavybės teises į K. S., V. ir J. L. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą grąžinant jį natūra. Sprendimai šiuo metu yra derinami administracijos departamentų, jos struktūrinių padalinių vadovų ir specialistų. Pabrėžė, kad spendimai, kuriais nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą teisėtai atkuriamos kitiems asmenims, negali būti naikinami vien tuo pagrindu, jog pareiškėjai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais dėl to, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nepateikė įgaliotai institucijai atitinkamo prašymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepimu į prašymą (b. l. 135 – 136) prašė prašymo nepatenkinti.

Šalies argumentai

M. L. nurodė, kad pareiškėja yra baigusi 8 klases (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ji yra dirbusi paštininke bei kontroliere viešojo transporto sektoriuje. Pareiškėja nenorėjo ir neketino atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą, todėl buvo pasirašytas susitarimas tarp M. L. ir R. L. (R. L.), kad nuosavybės teisės bus atkuriamos M. L. ir R. L. lygiomis dalimis, t. y. po 1 ha, nes iš viso V. L. nuosavybės teise valdė ne 3 ha, o tik 2 ha žemės. Teigė, kad jo sūnus R. L. nuo 1999 m. renka ir tvarko dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti. Pažymėjo, jog pareiškėja visą laiką žinojo, kad nėra įrašyta į pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą sąrašą. Tik sužinojusi, kad baigiami tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, pareiškėja nutarė kreiptis į teismą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (b. l. 162 – 164) pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, o prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo nepatenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į tėvo V. L. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Tačiau ji praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises ir dokumentams pateikti. Teismas pažymėjo, jog piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 str. 1 d. (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija)). Atkreipė dėmesį, jog teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, nenustatė, kokios priežastys yra svarbios termino atnaujinimui. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina priežastis vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 5 d.). Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėja neneigė, kad žinojo apie pretenduojamą žemę, tačiau teigė, jog buvo įpareigojusi savo brolį M. L. rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. paaiškino, kad pareiškėja nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu į savo tėvo nuosavybės teise valdytą žemę, kadangi ji atkurti nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą nepretendavo. Liudytojai K. B. ir A. K. paliudijo, kad joms yra žinoma apie tai, kad pareiškėja nesiekė atkurti nuosavybės teisių į savo tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, o pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad nuo jos buvo nuslėptas faktas, jog prašymą atkurti nuosavybės teises turi paduoti asmeniškai, vertino kaip pareiškėjos aplaidumą, nesirūpinimą savo teisėmis. Ši aplinkybė negali būti teismo pripažinta objektyvia priežastimi, sukliudžiusia laiku pateikti prašymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja objektyvių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo laiku pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises, nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo atnaujinti terminą prašymui pateikti. Nepatenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į V. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, nėra pagrindo tenkinti ir kito pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės sklypo savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. Teismas, be to, nurodė, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti nuosavybės teisių bylos vykdymą, t. y. uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į V. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Teismas, atsižvelgęs, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktą uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus galima atsakovui, o Vilniaus apskrities viršininko administracija šioje byloje yra trečiasis suinteresuotas asmuo, konstatavo, kad įstatymas nenumato galimybės uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra atmestinas.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 170 – 171) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytina ir asmens valios trūkumas, nesuvokimas, suklydimas, pasitikėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2006).

2. Nuo 1992 m., kuomet su šeimos nariais susitarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstai tikėjosi, kad yra pretendentė, ir net nesuvokė, jog jos teisės į nuosavybės atkūrimą nėra įgyvendinamos. Sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, iš karto kreipėsi į teismą.

3. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino visas faktines aplinkybes, netinkamai įvertino visų liudytojų parodymus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 176 – 177) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėja turi įrodyti, kad terminą praleido dėl asmens valios trūkumo, nesuvokimo, suklydimo, pasitikėjimo.

2. Pareiškėjos naudai liudijusių liudytojų parodymais apie prieš 15 metų vykusius tariamus įvykius teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė pagrįstai. Jokio susitarimo tarp jo ir pareiškėjos 1992 m. nebuvo.

3. Teismas pagrįstai pareiškėjos neveikimą įvertino kaip aplaidumą, nesirūpinimą savo teisėmis. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėjo laiku pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004-10-26 galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001-12-31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003-12-31) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004-10-26), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Kolegija pažymi, kad nei šioje, nei kitose Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.

Iš bylos matyti, kad nurodyto termino atnaujinimu pareiškėja pradėjo rūpintis 2007 metais - po to, kai (kaip ji nurodė paduotame teismui skunde) atsitiktinai sužinojo apie savo teisės į tėvo V. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) turėtos nuosavybės atkūrimą pažeidimą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji atliko kokius nors kitus veiksmus dėl nuosavybės teisės į tėvo turėtą žemę atkūrimo iki 2007 m. , tuo pačiu iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų suėjimo. Atitinkamai nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja iki nurodyto laiko kokiu nors būdu buvo suklaidinta dėl savo tikrų ar tariamų teisių į nuosavybės į jos nurodytą žemę atkūrimą. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo tinkamas minėtos nuosavybės teisės atkūrimo subjektas jau nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991-08-01).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei pateiktą terminų dėl nuosavybės teisių atkūrimo aiškinimą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais (motyvais) ir teismo padaryta išvada byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimu.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina Alimienė Anatolijus BaranovasStasys Gagys