- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1-483-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06011-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. R., T. L.
- Advokatai
- Jonas Vilhelmas Pliugžma
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., asmens kodas asmens (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto profesinio išsilavinimo, išsilavinimas – 9 klasės, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. R. pasiųstas atlikti paskirtą 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę;
T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis, administracine tvarka baustas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji A. R. ir T. L., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2015 m. sausio 27 d. apie 20.10 val. Antakalnio g. 130, Vilniuje, veikdami kartu, turėdami tikslą apiplėšti, priėjo prie A. T. ir paprašė cigaretės, A. T. atsisakius duoti cigaretę, T. L., panaudodamas fizinį smurtą, sudavė ranka A. T. į veidą, dėl ko A. T. nukrito ant žemės, po ko A. R. spyrė koja nukentėjusiajam 4 kartus į įvairias kūno vietas, o T. L. iš nukentėjusiojo A. T. rankos išplėšė mobiliojo ryšio telefoną Nokia C1, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 eurų.
Nurodytais veiksmais A. R. ir T. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
A. R., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog apiplėšti nusprendė prieš važiuojant namo, viskas prasidėjo nuo cigaretės, apiplėšti sugalvojo kai nukentėjusysis neatsistojo, telefoną paėmė T. L., o jis iš T. L. paėmė tik po to. Telefonas buvo reikalingas siekiant gauti pinigų; norėjo atiduoti telefoną, bet nespėjo, nes atvažiavo pareigūnai. Paaiškino, kad nuo vaikystės, dėl paveldėjimo sunki sveikatos būklė, turėjo neįgalumą, prieš suėmimą mokėsi, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, išėjęs į laisvę planuoja dirbti, pabaigti mokslus, ikiteisminio tyrimo metu norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, bet atsiprašė tik per tyrėją, paprašė jo perduoti, kad atsiprašo.
T. L., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog jis nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiojo paprašė cigaretės, kažką jam pasakė, bet nebeatsimena ką, nukentėjusysis nuėjo prie spaudos kiosko, o jis pasivijo nukentėjusįjį ir sudavė į galvą, po ko A. T. nugriuvo, A. R. jam spyrė, iš dalies tikslo apiplėšti neturėjo, telefonas buvo rankoje, bet iškrito ir jis jį paėmė. Nurodė, kad gailisi, įvykio metu buvo neblaivus, toliau planuoja dirbti, sukurti šeimą, alkoholio nebevartoja.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino, jiems sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. parodė, kad jis 2015 m. sausio 27 d. apie 20.40 val. autobusu atvažiavo iš Nemenčinės. Išlipo iš autobuso ir stotelėje laukė troleibuso. Prie jo priėjo 3 jaunuoliai, iš išvaizdos atrodė labai jauni. Jie paprašė rūkyti, jis atsakė, kad nerūko. Tuomet staigiai jis atsidūrė ant žemės, net pats nesuprato, kaip, nes buvo girtas. Visi 3 spardė jį kojomis. Kiek smūgių, kuris jaunuolis sudavė, pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir nepamena. Vienas iš jaunuolių, tiksliai negali pasakyti kuris, ištraukė iš kišenės jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1“. Tuomet vienas jaunuolis nubėgo Saulėtekio link, o kiti du jaunuoliai nubėgo link degalinės „Lukoil“. Šiuos jaunuolius jis vijosi, kad atgautų savo telefoną. Tuo metu iš kažkur atvažiavo patruliai, kurie sulaikė jaunuolius ir parodė jam telefoną, rastą prie jaunuolių. Telefoną iš karto atpažino, tai jo telefonas, kurį atėmė jaunuoliai. Šiems jaunuoliams jis neturi jokių pretenzijų. Įvykio metu jokie kūno sužalojimai jam padaryti nebuvo, mobilųjį telefoną ,,Nokia‘‘ jam grąžino tyrėja, po įvykio į medikus nesikreipė, nes nepatyrė jokių sužalojimų, nedarbingumo dėl šio įvykio taip pat neturėjo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 13, 15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. M. parodė, kad 2015 m. sausio 27 d. gavus pranešimą, kad Antakalnio g. 130, Vilniuje, troleibusų žiede sumušė vyriškį ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną, ir atvykus minėtu adresu, rado vyriškį nubrozdintu veidu, o šalia jo stovėjo du jaunuoliai. Jaunuoliai, t. y. A. R. ir T. L. juos pamatę išsigando ir tuomet A. R. priėjęs link krūmų išmetė rankoje turėtą mobiliojo ryšio telefoną, tuo tarpu kitas jaunuolis T. L. stovėjo šalia nukentėjusiojo ir nieko nedarė. Kadangi jie matė, kaip A. R. išmetė į krūmus mobiliojo ryšio telefoną, šį telefoną surado, jį parodė nukentėjusiajam, kuris atpažino, kad tai jo telefonas (b. l. 22).
2015 m. birželio 23 d. garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokole nurodyta, kad išklausius įrašą, nustatyta, kad moteris skambino į Bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie matomą įvykį, nurodė, kad prie Antakalnio žiedo sustojime du užpuolė vieną ir atėmė telefoną, stumdosi (b. l. 28). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjos R. M. 2015 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad paskambinus pranešėjai apie įvykį telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė moteris, kuri atsisakė prisistatyti, o paklausta papasakoti apie įvykį, nurodė, kad transporto stotelėje „Antakalnio žiedas“, esančioje Antakalnio g. 130, Vilniuje, matė stotelėje vaikštantį aukštą vaikiną, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jai nusisukus, o po to vėl atsisukus, pamatė, kaip minėtą aukštą vaikiną muša 2 žemo ūgio jaunuoliai, iš kurių vienas atėmė iš vaikino mobiliojo ryšio telefoną (b .l. 89).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs šiuos baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad tiek, kiek reikšminga šioje byloje kaltinamiesiems reiškiamam kaltinimui, nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2015 m. sausio 27 d. apie 20.10 val. Antakalnio g. 130, Vilniuje, T. L. nukentėjusiojo A. T. paprašė cigaretės, pastarajam atsisakius, trenkė jam į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito, A. R. spyrė koja nukentėjusiajam 4 kartus į įvairias kūno vietas, o T. L. pasisavino A. T. rankoje buvusį mobilaus ryšio telefoną Nokia C1.
Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, nustatant, kad plėšimas yra tada, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobiamas svetimas turtas. Taigi siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad atitinkamos prievartos priemonės – fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės priešintis atėmimas – panaudojamos siekiant pagrobti, užvaldyti svetimą turtą, jį išlaikyti ir pan.
Vertinant minėtas nustatytas faktines aplinkybes, pirmiausia pažymėtina, jog akivaizdu, kad būtent panaudojus fizinį smurtą – T. L. smogus nukentėjusiajam A. T. į galvos sritį, ir dėl to nukentėjusiajam nukritus, o A. R. spyrus koja nukentėjusiajam 4 kartus į įvairias kūno vietas – buvo atimta nukentėjusiojo galimybė priešintis ir taip sudarytos realios prielaidos pasisavinti iš nukentėjusiojo jam priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną, buvusį jo rankoje. Nors, pasak T. L., jis telefoną paėmė kai telefonas iškrito iš nukentėjusiojo rankų, tačiau ši aplinkybė, kad būtent po fizinio smurto panaudojimo iki telefono pasisavinimo, telefonas galėjo iškristi iš nukentėjusiojo rankos ir tokiu būdu T. L. jį pasisavino, nevertintina kaip reikšminga veikos kvalifikavimui, kadangi tai lėmė būtent fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį. Vertinant veikos subjektyviąją pusę, pripažintina, kad nustatyta kaltinamųjų tyčia įvykdyti plėšimą, jų savanaudiški motyvai – kaip parodė kaltinamieji, telefoną pagrobė siekdami gauti pinigų, pinigų jie tuo metu neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog fizinio smurto (tiek T. L. suduoto smūgio nukentėjusiajam į galvos sritį, tiek, nukentėjusiajam nugriuvus, A. R. atliktų spyrių nukentėjusiajam) tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną.
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji A. R. ir T. L. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jie pripažino savo kaltę, papasakojo, kaip apiplėšė nukentėjusįjį A. T.. Nusikalstamos veikos padarymą bei jų kaltę dėl to patvirtina jų pačių parodymai, taip pat nukentėjusiojo A. T. nuoseklūs ir išsamūs parodymai, apžiūros protokolas. Taigi kaltinamųjų A. R. ir T. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisiamojo posėdžio metu tiek A. R., tiek T. L. visiškai prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų kaltinamų, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, kad jau ir ikiteisminio tyrimo metu jie norėjo ir buvo pasiruošę atsiprašyti nukentėjusiojo, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti A. R. ir T. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Kadangi kiekvieno kaltinamojo veika prisidėjo prie sąlygų įvykdyti plėšimą sudarymo, pripažintina, kad nustatyta A. R. ir T. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas plėšimas – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgtina ir į A. R. asmenybę: išsilavinimas – 9 klasės, administracine tvarka baustas (b. l. 51-54), teistas už analogiškus nusikaltimus – pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 ir 2 dalis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, gimęs 1997 metais, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, negydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 60), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 61), taip pat į Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro 2015 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. DV3-200 pateiktą A. R. charakteristiką (b. l. 58). Įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, ypač į tai, kad A. R. jau yra teistas už plėšimą, o šią nusikalstamą veiką padarė paskirtos bausmės – laisvės atėmimo – vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. R. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Į nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir spręsdamas klausimą dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio (BK 61 str. 2 d.), ypač akcentuojant nustatytą A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jam nuo vaikystės nustatytas neįgalumas (b. l. 48), aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (nors buvo panaudotas smurtas, tačiau, kaip nurodė nukentėjusysis, rimtesnių sužalojimų nebuvo padaryta, į medikus jis nesikreipė, pagrobto turto vertė - 15 eurų (b. l. 13), pagrobtas telefonas nukentėjusiajam grąžintas (b. l. 19), civilinis ieškinys byloje nėra reiškiamas (t. 1, b. l. 28). Skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi A. R. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, už kurias jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 10 dienų laisvės atėmimas, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių – būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 va., tęsti mokslą, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. (1 parą). Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 9 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. R. pasiųstas atlikti 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R., vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, buvo sulaikytas 2015 m. gruodžio 28 d.
A. R. nusikaltimą įvykdė 2015 m. sausio 27 d., t. y. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį paskirtos bausmės – 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo – atidėjimo laikotarpiu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos, iš dalies jas sudedant. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį neatlikta bausmės dalis 2016 m. vasario 19 dienai sudaro 10 mėnesių 17 dienų.
Į bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį įskaitytas sulaikymo laikas (1 para) bei šioje byloje A. R. laikino sulaikymo laikas 2015 m. sausio 27 d. 20.23 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 16.48 val. (1 para).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. L., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad padarytas plėšimas – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgtina ir į T. L. asmenybę: išsilavinimas – pagrindinis, dirba, administracine tvarka baustas (b. l. 80-81), nors buvo teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet teistumas išnykęs, negydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 85) bei VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 86), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 87). Įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. L. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Į nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir spręsdamas klausimą dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio (BK 61 str. 2 d.), ypač akcentuojant nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (nors buvo panaudotas smurtas, tačiau, kaip nurodė nukentėjusysis, rimtesnių sužalojimų nebuvo padaryta, į medikus jis nesikreipė, pagrobto turto vertė - 15 eurų), pagrobtas telefonas nukentėjusiajam grąžintas, civilinis ieškinys byloje nėra reiškiamas (t. 1, b. l. 28). Skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi T. L. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Kadangi, kaip minėta, nustatyta T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybę – jis prisipažino kaltas ir gailisi, be to, jis dirba, teismas vertina, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant T. L. atitinkamas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose.
A. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, kaip tapusi nebereikalinga. \
T. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 10 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir A. R. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį įskaitytą laiką (1 para) bei jo laikinojo sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2015 m. sausio 27 d. 20.23 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 16.48 val. (1 para).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo A. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. L. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti jam šias pareigas: dirbti arba būti registruotam Lietuvos darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. sausio 27 d. 20.23 val. iki 2015 m. sausio 28 d. 16.30 val. (1 para).
T. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktą – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.