Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo

V.K. nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., V.K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš V.K. priteista 2000 Lt žalos atlyginimo D.Š.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V.K. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 24 d., apie 21 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė stovinčiai V.L. kumščiu ir delnu ne mažiau kaip trisdešimt šešis smūgius į abi veido puses, krūtinės ląstą, abi krūtis, pakrūtį, pilvą, kojas, rankas ir juosmenį, padarydamas nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas, t.y. nežymius sveikatos sutrikdymus, o taip pat kumščiu sudavė V.L. ne mažiau kaip du smūgius į dešinį momens gumburą bei pakaušio viršutinį aukštą, padarydamas jai poodines kraujosruvas šių sričių paodyje, dėl ko po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas, suspaudęs galvos smegenis, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus, pavojingas gyvybei sveikatos sutrikdymas, nuo kurio ji tą pačią dieną, apie 23 val., mirė. Tokiu būdu V.K. tyčia nužudė V.L.

Nuteistasis V.K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes ši byla buvo tiriama šališkai, pasinaudojant jo neišprusimu ir įstatymų nežinojimu. Visi jo pareikšti prašymai buvo vertinami tik siekimu išvengti atsakomybės ir bausmės. Nuosprendis šioje byloje buvo priimtas ir paskelbtas per pusvalandį, o tai reiškia, kad sprendimas pripažinti jį kaltu ir paskirti konkrečią bausmę buvo priimtas jau anksčiau, nesigilinant į bylą ir jo nurodytas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis parodymus davė savo noru, įvykio nebandė nuslėpti ir pats nukentėjusiajai iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šioje byloje būtina paskirti rašysenos ekspertizę siekiant nustatyti, ar tikrai jis pats pasirašė savo pirminių apklausų protokolus. Teismo išvados neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, nes V.L. mirties priežastis nustatyta neteisingai, be to, tai padaryta klastojant dokumentus. Jis nesutinka su teismo medicinos specialisto išvadomis, nes V.L. 2003 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos ligoninėje buvo atlikta galvos operacija ir ji galėjo mirti nuo anksčiau patirtos traumos. Prašo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

Teismo posėdyje nuteistasis V.K. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti V.K. atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis V.K. atžvilgiu naikinamas, o byla perduodama prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams. Šis pažeidimas trukdo nagrinėti bylą ir jo negalima ištaisyti teisme. Priimdama tokį sprendimą, nagrinėdama nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija šioje nutartyje nesvarstys V.K. kaltės, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei jam skirtinos bausmės klausimų, nes visi šie klausimai iš naujo turės būti išnagrinėti ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu tariamai padarytus procesinių įstatymų pažeidimus, tačiau šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta kaip niekuo nepagrįstus. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu V.K. apklausiant įtariamuoju, visose apklausose dalyvavo jo gynėjas. Apklausų protokolai, tame tarpe ir tie, kuriais teismas pagrindė priimtą nuosprendį, pasirašyti paties V.K. ir jo gynėjo. Todėl manyti, kad tie protokolai buvo surašyti neteisingai arba kad juose suklastoti V.K. parašai, nėra jokio pagrindo. Tokia išvada darytina ir dėl kitų aplinkybių. Nors ikiteisminio tyrimo metu V.K. visiškai prisipažino kaltu, tačiau pažymėtina, kad tas prisipažinimas tebuvo formalus. Ir tose apklausose nuteistasis aiškino, kad V.L. į galvą jis sudavė tik vieną ar du kartus, be to tuos smūgius sudavė delnu. Iš esmės tokius pačius parodymus jis davė ir teisme, taigi jo parodymai nagrinėjant šią bylą faktiškai nesikeitė. Niekuo nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl tariamai suklastotų bylos dokumentų nustatant V.L. mirties priežastį. Teismo medicinos specialisto išvados buvo padarytos specialistui V.A. pačiam atlikus V.L. lavono tyrimą, taip pat išreikalavus ir ankstesnes V.L. ligos istorijas. Daryti išvadas apie specialisto V.A. suinteresuotumą bylos eiga ir apie žinomai melagingos išvados davimą irgi nėra jokio pagrindo, jo nenurodo ir pats apeliantas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad V.K. bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai nušalinimo nepareiškė. Teismas patenkino didesniąją dalį V.K. ir jo gynėjo pareikštų prašymų, o kai kuriuos prašymus pagrįstai atmetė. Apie teismo šališkumą nėra jokio pagrindo manyti ir dėl nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo laiko. Protokole nėra pažymėta, po kiek laiko teismas grįžo iš pasitarimų kambario priėmęs nuosprendį, tuo tarpu pats apeliantas skunde nurodo, kad tai buvo maždaug po pusės valandos. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BPK 308 str. 2 d. nuostatomis, šioje byloje teismas paskelbė tik nuosprendžio įžanginę bei rezoliucinę dalis, o visą motyvuotą nuosprendį surašė ir pasirašė vėliau. Įvertinus šios bylos apimtį, priimti joje nuosprendį surašant tik jo įžanginę bei rezoliucinę dalis teismui apelianto nurodomo laiko turėjo pakakti ir tai tikrai neparodo teismo šališkumo. Visa tai reiškia, kad tiriant ir nagrinėjant šią bylą, jokie esminiai BPK normų pažeidimai nebuvo padaryti, taip pat nebuvo pažeista ir nuteistojo teisė į gynybą.

Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, V.K. parodė, kad nesutinka su išvadomis dėl V.L. mirties priežasties. Jis parodė, kad konflikto metu kumščiais į galvą savo sugyventinės nemušė, o sudavė jai tik du smūgius delnu į veidą. Apelianto nuomone, dėl to V.L. mirti negalėjo. Galvą ji galėjo susižaloti pati iškrisdama iš lovos arba pargriūdama, nes ją ištikdavo epilepsijos priepuoliai. Be to, ji anksčiau buvo patyrusi galvos traumas, o tų pačių metų rugpjūčio mėn. jai buvo padaryta galvos operacija, po jos liko galvos kaulų defektas ir ši sritis buvo labai pažeidžiama. Apelianto manymu, tai irgi turėjo reikšmės nukentėjusiosios mirčiai. Byloje esančioje 2003 m. lapkričio 25 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 931 nurodoma, kad V.L. mirė nuo patirtos sunkios galvos traumos, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudus galvos smegenis. V.L. mirė 2003 m. lapkričio 24 d. paros pabaigoje – 25 d. paros pradžioje. Išvadose nurodoma, kad nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad V.L. sunkią galvos traumą, sukėlusią mirtį, patyrė griuvimo pasekoje. Papildomo teismo medicinos tyrimo 2004 m. sausio 9 d. akte Nr. 01 tas pats ekspertas padarė išvadą, kad ankstesnės galvos traumos V.L. mirčiai įtakos neturėjo. Kito papildomo teismo medicinos 2004 m. sausio 15 d. tyrimo akte Nr. 3 tas pats ekspertas padarė išvadą, kad V.L. mirtį sukėlė galvos sužalojimai, padaryti tikėtinai ne mažiau negu dviem trauminiais poveikiais į dešinio momens gumburo bei pakaušio viršutinio aukšto sritis. Tie sužalojimai yra apie paros senumo. Kiti V.L. kūne rasti sužalojimai, tame tarpe ir kraujosruvos abejose veido pusėse, kvalifikuoti tik kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš dalies tenkinant nuteistojo prašymus, be to, siekiant patikslinti V.L. padarytų sužalojimų laiką ir jos mirties priežastį, buvo paskirta nauja teismo medicinos ekspertizė.

LTU TMI pakartotinių ir deontologinių ekspertizių skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės akte nurodoma, kad V.L. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Atlikus papildomą histologinį tyrimą, buvo nustatyta, kad nuo mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo iki nukentėjusiosios mirties galėjo praeiti iki kelių valandų laiko ir tie sužalojimai galėjo būti padaryti 2003 m. lapkričio 24 d., apie 21 val. Išvadose nurodoma, kad tarp bet kurio iš septynių suduotų į galvą smūgio/trauminio poveikio, padarant poodines kraujosruvas galvoje bei galvos minkštuose audiniuose ir kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, sukėlusio mirtį, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl galvos sužalojimai, tiek kartu, tiek atskirai, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijams. Penki mirtį sukėlę sužalojimai – kraujosruvos galvos veidinėje dalyje – padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, pvz. sudavus smūgius kumščiais arba spiriant. Tuo tarpu du mirtį galėję sukelti sužalojimai – kraujosruvos viršugalvio bei pakaušio srityse – galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, pvz., griūnant. Ekspertizės išvadose taip pat nurodoma, kad anksčiau patirtos galvos traumos įtakos V.L. mirčiai neturėjo, duomenų apie tai, kad V.L. būtų sirgusi epilepsija, nėra. Teismo posėdyje apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų J.Rybalko teismui papildomai išaiškino pagrindinius šios ekspertizės ir ankstesnių specialisto išvadų skirtumus. Pirmiausia, buvo patikslintas sužalojimų V.L. padarymo laikas, tai galėjo būti padaryta ne paros bėgyje, o tik prieš kelias valandas iki V.Lukošienės mirties. Kitas, ir svarbiausias, skirtumas tas, kad nukentėjusiosios mirtį sukėlė ne tik du sužalojimai viršugalvio bei pakaušio srityse, bet ir dar penki sužalojimai galvos veidinėje dalyje. Visi šie septyni sužalojimai yra sunkūs ir tarp kiekvieno iš jų ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ekspertizė taip pat paneigė ankstesnes specialisto išvadas, kad viršugalvio ir pakaušio srityse sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius. Ekspertas motyvuotai paaiškino, kad suduodant stovinčiam žmogui smūgius, padaryti tokius sužalojimus praktiškai neįmanoma. Tai negalėjo būti padaryta ir spiriant gulinčiai nukentėjusiajai, nes nuo smūgio koja nebūtų padarytos nustatytų matmenų kraujosruvos. Realiausia, kad sužalojimai viršugalvyje ir pakaušyje buvo padaryti nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į bukus daiktus ar grindis. Tuo tarpu sužalojimai veidinėje galvos dalyje, eksperto nuomone, realiausia, kad buvo padaryti suduodant smūgius ir taip susižaloti griūdama nukentėjusioji negalėjo.

Paskirtą naują teismo medicinos ekspertizę atliko ekspertų komisija, jos išvados motyvuotos, be to, atitinka ir kitas abejonių nekeliančias nustatytas šios bylos aplinkybes, todėl būtent šiomis išvadomis būtina vadovautis nustatinėjant V.L. nužudymo aplinkybes.

Įvertinus naujos ekspertizės aktą, paties nuteistojo V.K. parodymus ir pirmosios instancijos teisme jau ištirtus kitus įrodymus, iš to kolegija daro keletą išvadų. Liudytojas A.M. parodė, kad 2003 m. lapkričio 24 d. bendravo su V.L., tada ji buvo sveika ir jokių sužalojimų pėdsakų jos kūne nepastebėjo. Ir pats V.K. parodė, kad iki konflikto tos dienos vakare savo sugyventinės jokių sužalojimų nematė. Ekspertizės metu patikslinus V.L. padarytų sužalojimų laiką, šios aplinkybės paneigia nuteistojo versijas, kad V.L. galėjo susižaloti arba ją galėjo sužaloti kiti nenustatyti asmenys dar iki V.K. grįžtant namo. Ekspertizės išvados taip pat paneigia apelianto spėliojimus apie tai, kad V.L. mirčiai įtakos galėjo turėti jos anksčiau patirtos galvos traumos ir apie tai, kad ji galėjo mirtinai susižaloti išvirsdama iš lovos arba griūdama dėl epilepsijos priepuolio. Ištirtų aplinkybių visuma taip pat paneigia V.K. aiškinimus, kad jis V.L. tik du kartus nestipriai sudavė į veidą delnu. Tos pačios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis V.K. V.L. sumušė padarydamas jai visus nustatytus kūno sužalojimus, taip pat ir sukėlusius nukentėjusiosios mirtį.

Tačiau naujos ekspertizės išvados reiškia ir tai, kad ikiteisminis tyrimas ir teismas kai kurias svarbias V.L. nužudymo aplinkybes nustatė neteisingai. Vadovaujantis ankstesnėmis specialisto išvadomis, kaltinamajame akte ir nuosprendyje vienodai nurodoma, kad V.L. V.K. nužudė kumščiu suduodamas jai ne mažiau kaip du smūgius į dešinį momens gumburą bei pakaušio viršutinį aukštą. Tuo tarpu kiti kūno sužalojimai, tarp jų ir kraujosruvos veidinėje galvos dalyje, kaltinamajame akte ir nuosprendyje įvertintos tik kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai. Tuo tarpu po naujos ekspertizės atlikimo paaiškėjo, kad V.L. nužudymo būdas ir mechanizmas buvo visai kitoks. Nustatyta, kad nukentėjusiosios mirtį sukėlė ne du, o net septyni sužalojimai. Tie du sužalojimai, kurie kaltinamajame akte ir nuosprendyje įvardinti kaip padaryti suduodant smūgius kumščiu, iš tikrųjų buvo padaryti nukentėjusiajai griūnant. Tuo tarpu kiti penki sužalojimai galvos veidinėje dalyje, kurie kaltinamajame akte bei nuosprendyje įvertinti tik nežymiais sveikatos sutrikdymais, iš tikrųjų buvo sunkūs sveikatos sutrikdymai, jie sukėlė nukentėjusiosios mirtį ir buvo padaryti suduodant smūgius. Tai reiškia, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje neteisingai nustatytos svarbios nusikaltimo faktinės aplinkybės: mirtį sukėlusių sužalojimų skaičius, tų sužalojimų vieta ir jų padarymo mechanizmas, t.y. pats nužudymo būdas. Pakeisti V.K. apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju nėra galimybės, nes tai apsunkintų jo padėtį ir pažeistų nuteistojo teisę į gynybą.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad kaltinamajame akte išdėstytos veikos faktinės aplinkybės turi būti pakeistos iš esmės skirtingomis, teisme to padaryti jau negalima ir tai šiuo atveju trukdo nagrinėti šią bylą. Tokio kaltinamojo akto trūkumo ištaisymas buvo galimas tik pirmosios instancijos teisme ir tik su sąlyga, kad tai daroma ne teismo iniciatyva, o prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu. Tai padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme toks prašymas jau negali būti patenkintas, nes apeliacinės instancijos teismas naujų kaltinimų nenagrinėja. Jis tik patikrina pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl išdėstytų priežasčių nuosprendis šioje byloje turi būti panaikintas ir byla perduota prokurorui, nes kaltinamasis aktas byloje surašytas jame nurodant neteisingas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir šis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Šioje byloje toliau atliekant ikiteisminį tyrimą ir padarius išvadą, jog surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką, būtina remtis šioje nutartyje jau išdėstytomis naujos teismo medicinos ekspertizės išvadomis.

Bylą perduodant prokurorui, vadovaujantis BPK 127 str. 9 d., V.K., kolegijos nuomone, būtina pratęsti suėmimo terminą. Tokia išvada daroma įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje, V.K. darys naujus nusikaltimus, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.p.).

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 5 p., 127 str. 9 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį nuteistojo V.K. atžvilgiu panaikinti ir perduoti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams.

V.K. suėmimo terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.