Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1,5 valandos, o drausmės grupei priskirti nuteistieji – 1 valandą. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga.

Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. buvo apiprekintas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą prekių įsigijimo parduotuvėje grafiką. Sekantis apsipirkimas pareiškėjui priklausė 2017 m. gruodžio 28 d., tačiau pareiškėjas tą dieną apiprekintas nebuvo, kadangi išvyko į Alytaus PN. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į įstaiggos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais, nesikreipė.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas yra nepagrįstas, kadangi neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, o šiuo atveju ginčas kilęs iš netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų, sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad pasibaigus bausmės atlikimo laikui kalėjimo sąlygomis, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. nebuvo perkeltas į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimo laikui, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, vienas iš jų – BVK. BVK X skyriuje yra nurodyta laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Pagal BVK 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Nuteistųjų paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą tvarką reglamentuoja ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320 patvirtintas Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 30 d.) (toliau – ir Aprašas), kurio 9 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šio tvarkos aprašo 1.1–1.2, 1.8–1.9, ir 6.4–6.5 papunkčius, atsižvelgiama į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų kriminalinės žvalgybos, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas 13 metų laisvės atėmimo, pirmus 3 metus atliekant kalėjime, likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. vasario 19 d. (b. l. 16, 17). Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. kovo 24 d. ir nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. Taip pat pareiškėjas 2017 m. kovo 24 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), 2017 m. kovo 31 d. atvyko iš LAVL į Lukiškių TI-K, o 2017 m. gruodžio 28 d. išvyko į Alytaus PN (b. l. 10–15, 16).

Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl A. A.” nurodyta, jog pasibaigus pareiškėjui 3 metų bausmės atlikimo terminui atliekant kalėjime, atsižvelgiant į įstaigų kriminalinės žvalgybos, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, asmuo nukreiptas į Alytaus PN tolimesnės bausmės atlikimui. Pirmu planiniu konvojumi pareiškėjas konvojuotas į Alytaus PN (b. l. 17).

BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą. Pagal šio traipsnio 5 dalį, nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas, taip pat priėmimo jose tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pažymėtina, jog kiti terminai BVK nereglamentuojami, todėl pasibaigus bausmės atlikimo laikui kalėjimo sąlygomis bei vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę po 3 metų kalėjime, likusią bausmės dalį atlikti pataisos namuose, taikytinas BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas. Nustatyta, kad pareiškėjas bausmę turėjo atlikti kalėjimo sąlygomis nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. (b. l. 17). Pareiškėjas perkeltas į Alytaus PN 2017 m. gruodžio 28 d. (b. l. 16). Šiuo atveju pareiškėjas ginčija laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., jog minėtu laikotarpiu turėjo atlikti bausmę kalėjimo sąlygomis, nors turėjo būti perkeltas į pataisos namus, tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN nepažeidžiant BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyto 10 dienų termino.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildino iš to, jog neperkėlus į pataisos namus jam buvo skiriamas trumpesnis pasivaikščiojimui skirtas laikas, jis buvo laikomas rakinamoje kameroje, bei negalėjo paskambinti artimiesiems ir apsipirkti parduotuvėje.

Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 77 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nustatyta, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų, t. y. 73¹.1 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; 73¹.2 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti dvi valandas, kadangi jis kalėjime buvo laikinai (b. l. 10–15). Taip pat Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl A. A.” nurodyta, jog pareiškėjas pagal rašytinį prašymą leisti apsipirkti įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje buvo apiprekintas 2017 m. gruodžio 19 d., kaip priklauso pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą prekių įsigijimo parduotuvėje grafiką. Sekantis apsipirkimas pareiškėjui priklausė 2017 m. gruodžio 28 d. pagal gautą rašytinį prašymą, tačiau pareiškėjas apiprekintas nebuvo, kadangi 2017 m. gruodžio 28 d. išvyko į Alytaus PN (b. l. 18).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija aplinkybę, jog neperkėlus jo į pataisos namus, jis buvo kalinamas kalėjimo sąlygomis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Vilniaus PN neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo neperkėlimo 2017 m. gruodžio 21 d. nenustatyti, kadangi Vilniaus PN nepažeidė reikalavimo perkelti pareiškėją per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikiama teisė 2 valandas pasivaikščioti kiemelyje, jis buvo laikomas rakinamoje kameroje pagal Vidaus tvarkos taisykles. Nors pareiškėjas nurodo, kad negalėjo paskambinti artimiesiems, tačiau jis taip pat nurodo, jog buvo išnaudojęs leidžiamų skambučių limitą, t. y. 2 skambučiai per savaitę. Vadovaujantis BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu, kadangi pareiškėjas šia teise pasinaudojo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, pareiškėjo teigimu iš jo buvo atimta galimybė apsipirkti įstaigos parduotuvėje, tačiau byloje esantys duomenys paneigia šiuos pareiškėjo teiginius, kadangi jam buvo suteikta teisė apsipirkti 2017 m. gruodžio 19 d. Nustatyta, kad teisė apsipirkti parduotuvėje nuteistiesiems suteikiama kartą per savaitę, o sekantis apsipirkimas buvo numatytas 2017 m. gruodžio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas buvo perkeltas, todėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis buvo laikomas blogesnėmis kalinimo sąlygomis, nei turėjo būti laikomas perkėlus į pataisos namus, atmestini kaip nepagristi.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 050 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo stresu, orumo pažeminimu, diskriminacija, dirglumu, nervine įtampa, dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia savijauta ir sveikata. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog nuvykus į Alytaus PN turėjo reguliariai kreiptis į gydytoją dėl nervinės įtampos, miego sutrikimų, nerimo ir dirglumo gydymo, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu į įstaigos sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).]

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl jo skundo reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas atmetami kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.