Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-03-27 · Civilinė byla Nr. 3K-3-230/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-03-27
Bylos Nr.
3K-3-230/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Bronius Pupkovas (pran.)
Atsakovas
D. S.
Ieškovas
A. S. V.
Kategorijos
  • 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-230/2006Procesinio sprendimo kategorija 121.19.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. V. ieškinį atsakovei D. S. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. S. V. teismo prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti jai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis: patekti prie dujinės viryklės ir jai priklausančio sandėliuko, esančio virtuvėje, pasikabinti virtuvėje ant sienos spintelę, leisti pasistatyti prie sienos stalą, grąžinti į ankstesnę vietą vonios kambaryje vonią, ją sumontuoti vietoje dušo kabinos, duoti raktus nuo sandėliuko bei leisti naudotis pusrūsiu. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neleidžia jai pasikabinti virtuvėje spintelės, užėmė visas sienas, be jos sutikimo vonios kambaryje vietoje vonios pastatė dušo kabiną, tai užkerta galimybę išsiplauti vonioje drabužius. Ieškovė taip pat nurodė, kad rūsyje sandėliukas priklauso joms abiem, tačiau atsakovė jį yra užėmusi viena ir neduoda raktų.

II. Pirmos ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis bendru turtu – virtuve, leisti jai pasistatyti stalą bei pakabinti virtuvinę spintelę virš stalo virtuvės kairėje buto pusėje, taip pat vonios kambaryje įpareigojo atsakovę įrengti ir sumontuoti vonią. Teismas sprendė, kad atsakovė sudarė sau daug geresnes sąlygas naudotis virtuve, trukdo ieškovei normaliai naudotis jai priklausančiais virtuvės baldais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dušo kabiną vietoje vonios pakeitė be atsakovės, kuri yra senyvo amžiaus ir negali normaliai naudotis dušo kabina, sutikimo. Bylos dalį dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo teismas nutraukė, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, be to, tokia tvarka nustatoma visų namo savininkų bendru susitarimu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 13 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė D. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasatorė nurodo, kad byloje nedalyvavo trečiaisiais asmenimis kasatorės pilnametis sūnus M. S. bei vyras J. S. Ši aplinkybė nurodoma kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes jie, kai šeimos nariai, turi tokias pačias teises kaip bendrasavininkis (vyras) ir nuomotojai (CK 6.589 straipsnis). Kadangi būtina nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tai jos nagrinėjimas atnaujintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. S. V. prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad kasatorė buvo teismo paklausta, ar jos vyras J. S. nenori įsitraukti į bylą trečiuoju asmeniu, į tai kasatorė atsakė neigiamai. Kasatorės vaikai bylos nagrinėjimo metu buvo nepilnamečiai, jos interesams atstovavo motina, t. y. kasatorė, ir ji taip pat neišreiškė noro jų įtraukti į bylą. Taigi, jos nuomone, darytina išvada, kad kasatorės šeimos nariai bei jų interesai nebuvo ignoruojami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė A. S. V. ir atsakovė D. S. yra bendrosios dalinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kadangi šalys tarpusavyje nesusitarė, tai kilo ginčas tarp šalių dėl naudojimosi turtu tvarkos, t. y. naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis - virtuve ir vonia. Teismai nustatė, kad virtuvę yra užėmusi atsakovė, nes pagal visas virtuvės sienas stovi atsakovės baldai. Ieškovės stalas yra prie lango ir ant jo stovi spintelė, todėl ji negali naudotis pagal paskirtį nei stalu, nei spintele, taip pat patekti prie prausyklos ir sandėliuko, esančio virtuvėje. Taip pat nustatyta, kad atsakovė be ieškovės sutikimo pakeitė vonios kambaryje buvusią vonią į dušo kabiną. Dėl šios priežasties ieškovė nebegali išsiskalbti drabužių ir normaliai išsimaudyti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstuosius sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Be to, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasatorė savo kasacinį skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais (materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos).

Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė dalyvauti byloje jos sutuoktinio ir pilnametystės sulaukusio sūnaus (sutuoktinis yra buto dalies savininkas, o sūnus – buto nuomininkas). Su šiuo kasatorės argumentu negalima sutikti. Iš byloje esančių buto dalių pirkimo-pardavimo sutarčių, taip pat 2004 m. spalio 6 d. Valstybinės įmonės Registrų centro pažymėjimo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), 70/100 dalių savininkė yra kasatorė, o duomenų apie tai, kad ši buto dalis priklausytų jos sutuoktiniui kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra. Pažymėtina, kad kasatorė dar 1997 metais ginčydama buto dalies dovanojimo sutartį nurodė, kad tik ji yra šio buto dalies savininkė.

Iš pirmosios instancijos teismo 2005 m. sausio 21 d. posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu teismas svarstė klausimą dėl sutuoktinio įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Kasatorė nurodė, kad du šio buto kambariai įgyti ne santuokoje ir yra jos asmeninė nuosavybė. Tik trečiasis kambarys įgytas esant santuokoje su J. S.. Kasatorė apie įtraukimą į bylos nagrinėjimą paliko spręsti teismui. Teisėjų kolegija šioje byloje konstatuoja, kad kasatorės sutuoktinis yra bendrojo naudojimo patalpų naudotojas, o ne bendraturtis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė kasatorės sutuoktinio ir sūnaus, kuris turi tik naudotojo statusą, į bylos nagrinėjimą, nes jie nėra ginčijamų bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, o tik naudojasi jomis kaip atsakovės šeimos nariai.

Be to, kasatorė kasaciniame skunde daug kur kvestionuoja faktines bylos aplinkybes, nenurodydama, kokios teisės normos buvo pažeistos ar netinkamai taikytos. Antai kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kokiu būdu atstatyti vonią ar vonios kambarį, tuo tarpu šis klausimas yra išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas įpareigojo kasatorę įrengti ir sumontuoti vonią vonios kambaryje. Toliau kasatorė teigia, kad apeliacinio teismo nutarties antrajame lape trūksta teksto baigties, trečiasis nutarties puslapis prasideda kitos minties tęsiniu. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties originale, kuris yra pasirašytas bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, antrojo puslapio pabaigoje nurodyta, kad, „...pirmosios instancijos teismui nuvykus į butą ir apžiūrėjus patalpas, padaryta išvada, kad vonios kambaryje netelpa vonia ir dušo kabina“. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad mintis yra išbaigta ir jokių trūkumų nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pailiustruoti bei visi likę kasatorės argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų, kaip nedarančių įtakos teismų procesinių sprendimų (sprendimo ir nutarties) teisėtumui, neaptarinėja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas JokūbauskasDangutė AmbrasienėBronius Pupkovas