- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-179/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 300 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (heroino kontrabanda) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (kokaino kontrabanda) laisvės atėmimu šešiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 , 4 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui pateikdamas savo nuotrauką padėjo pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. R0107143 M. K. vardu, bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia šį netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą laikė ir gabeno su savimi iki 2010 m. spalio 21 d. 02.50 val., kol asmens kratos metu jį surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Be to, M. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasarą ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, Vokietijoje, Fraiburgo mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neturėdamas leidimo, t. y. neteisėtai, ir neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti įsigijo narkotinę medžiagą – 0,028 g heroino, kurią įsidėjęs į piniginę laikė, 2010 m. spalio 20 d. automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai be leidimo šią narkotinę medžiagą gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio postą, bei ją laikė ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2010 m. spalio 21 d. 02.50 val., kol asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Be to, M. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminiu tyrimu nenustatytais asmenimis neteisėtai, neturėdamas leidimo, t. y. kontrabanda, 2010 m. rugsėjo 27 d. iš Bolivijos į Lietuvos Respubliką lėktuvu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto pervežimo centro pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1589,39 g kokaino bei neturėdamas leidimo, pasikėsino neteisėtai įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą ją platinti, sekančiomis aplinkybėmis: 2010 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku pagal išankstinį M. K. susitarimą telefonu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, esančiais Pietų Amerikos valstybėse (Peru ir Bolivijoje), kad iš Bolivijos į Lietuvos Respubliką, N. V. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, bus atsiųsta narkotinė medžiaga – kokainas, tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdydamas šį susitarimą, iš Bolivijos į Lietuvos Respubliką išsiuntė siuntinį Nr. CP00035448 0BO, kurio kartoninės dėžės šonuose ir pašto siuntos dėžėje supakuotose dviejuose rankinėse bei dviejuose kailiniuose patiesaluose buvo paslėpta narkotinė medžiaga – 1589,39 g kokaino, o M. K. iš Bolivijos Respublikos kontrabandos būdu 2010-09-27 gautą narkotinę medžiagą – 1589,39 g kokaino, paslėptą siuntinyje Nr. CP00035448 0BO, per N. V., kuris nežinojo, kad jam adresuotoje siuntoje kontrabandos būdu siunčiamas didelis kiekis šios narkotinės medžiagos, 2010 m. spalio 20 d. apie 12.00 val. paėmė siuntinį, jau aptiktą ir kontroliuojamą muitinės pareigūnų, iš Kauno 26-ojo pašto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, o pats M. K., 2010 m. spalio 20 d. apie 19.40 val. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, siuntinį su jame paslėpta narkotine medžiaga – 1589,39 g kokaino paėmė iš N. V. ir automobiliu Opel Astra, valst. Nr. FBS 833, nugabeno ją į savo gyvenamąją vietą, esančią adresu Nemuno g. 27-3, Panevėžio mieste, kur minimą narkotinę medžiagą – 1589,39 g kokaino su tikslu jį platinti šiame bute siuntinio Nr. CP00035448 0BO pakuotėje laikė iki 2010 m. spalio 20 d. 23.30 val., kol kratos metu ją surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (heroino kontrabanda), 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taip pat nuteistasis prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (kokaino kontrabanda) į Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį ir švelninti paskirtąją bausmę.
Apeliantas nurodo, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis padaromas tik tyčia, todėl būtina nustatyti, jog asmuo žinojo, kad jo įgyjama medžiaga yra narkotinė ir šią medžiagą jis siekė įgyti. M. K. pažymi, jog jis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nežinojo, jog piniginėje turi narkotinių medžiagų, jis buvo įsitikinęs, kad tai yra vaistai nuo dantų skausmo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad narkotikai buvo paslėpti už piniginės pamušalo. Nuteistasis teigia, kad narkotikai už piniginės praplyšusio pamušalo užlindo visiškai atsitiktinai, o D. B. paaiškinimai, kad piniginės pamušalą buvo bandoma užklijuoti, yra tik šio liudytojo subjektyvus objektyvių aplinkybių vertinimas.
Skunde teigiama, kad byloje nebuvo nustatyta apelianto tyčia gabenti heroiną per valstybės sieną nepateikiant gabenamos medžiagos muitinės kontrolei. Apeliantui nebuvo žinoma, kad jo piniginėje yra narkotinė medžiaga. Be to, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jos sienos tapo vidinėmis ir daiktų gabenimas per valstybės sieną dėl šios priežasties neturėtų būti laikomas kontrabanda.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje, išskyrus jo paties parodymus, nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog narkotikai buvo gabenami per Lietuvos Respublikos sieną. M. K. mano, kad teismas nemotyvuotai rėmėsi šiais jo parodymais, o kitus paaiškinimus atmetė.
Nuteistasis tvirtina, jog su V. K. jis tarėsi tik dėl siuntinio priėmimo, suprato, kad siuntinys yra nelegalus, tačiau tikrai nežinojo, jog siuntinyje bus narkotinė medžiaga, manė, kad jam yra siunčiami deimantai. Dėl šios priežasties jis galėjo būti teisiamas tik pagal Lietuvos Respublikos BK199 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis siūlė ikiteisminio tyrimo pareigūnams bendradarbiauti ir padėti nustatyti galutinį siuntinio adresatą. Visgi ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsisakė nusikalstamą veiką tirti iki galo ir nustatyti tikrąsias veikos aplinkybes. Apeliantas tvirtina, jog garso įraše, kuris buvo daromas atliekant slaptą sekimą, turėjo būti užfiksuotas D. B. nustebimas dėl siuntinyje rastų miltelių. Tuo pačiu nurodoma, kad tokio garso įrašo baudžiamojoje byloje nėra. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti siuntinio siuntėją, kuris galėtų nurodyti siuntinio pakavimo ir išsiuntimo aplinkybes. M. K. nuomone, narkotinės medžiagos siuntinyje turėjo būti rastos anksčiau, t. y. tuo metu, kai šis siuntinys buvo sulaikytas Maskvos muitinėje.
Nuteistasis teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis žinojo, kad V. K. buvo teistas už narkotikų kontrabandą ir, kad nuteistasis privalėjo žinoti apie minėto asmens sąsajas su narkotikais, o ne deimantais.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog SMS žinutėmis ar „Skype“ programa buvo bendraujama apie narkotikus, o ne apie deimantus. Apeliantas paaiškina, kad „plastmasė“ yra V. K. pravardė, o ne žargonizmas reiškiantis narkotinę medžiagą hašišą.
Nuteistasis taip pat mano, kad jam yra paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, siūlė ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėti nustatyti visas reikšmingas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pati sunkiausia nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistasis nedalyvavo tiesiogiai platinant narkotines medžiagas. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jis turi mažametį vaiką, privalo rūpintis šeima ir yra įsitikęs, jog jam galėtų būti paskirta mažesnė bausmė nei atitinkamose BK straipsniuose numatyta atitinkamų bausmių minimali riba.
Šalies argumentai
Tuo pačiu apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog paskirtąsias bausmes bendrina apėmimo būdu, tačiau realiai jas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė M. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (heroino kontrabanda), 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (kokaino kontrabanda) ir 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu nėra ginčijama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria M. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis neigia, kad jis žinojo, jog jo piniginėje buvo narkotinė medžiaga – heroinas. Toks nuteistojo teiginys yra paneigiamas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Iš M. K. asmens kratos protokolo matyti, jog jos metu iš nuteistojo buvo paimta rudos spalvos piniginė, kurioje (po pamušalu) buvo rastas ir paimtas paketėlis su neaiškios kilmės rusvos spalvos milteliais (t. 2, b. l. 169). Iš specialisto išvados Nr. 140-(7953)-IS1-7985 matyti, jog pas M. K. rastų miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas (t. 3, b. l. 21-23). Nuteistasis aiškina, jog pas jį rastus miltelius Vokietijoje jam davė kitas asmuo, kuris nurodė, kad tai yra vaistai nuo skausmo. Šių miltelių nuteistasis nesuvartojo, kadangi prieš tai buvo išgėręs stiprių vaistų nuo skausmo (t. 5, b. l. 10). Vis dėlto toks nuteistojo paaiškinimas yra visiškai neįtikinamas, kadangi vaistai nėra pakuojami į laikraščio skiautę, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nuteistasis nėra nurodęs, jog miltelius būtų gavęs įpakuotus, kokioje nors medicininėje pakuotėje. Be to, mažai tikėtina, kad kitas, kartu su nuteistuoju dirbęs, asmuo galėtų duoti miltelius, nurodydamas, jog tai yra vaistai nuo skausmo, tačiau nepaaiškindamas (neįspėdamas nuteistojo), kokie tai vaistai ar jų vartojimo galimų pasekmių. Tuo pačiu visiškai neįtikėtina, jog pats nuteistasis nebūtų pasidomėjęs, kokie tai vaistai, koks jų poveikis, ypač atsižvelgus į perduotos medžiagos nestandartinį įpakavimą.
Nuteistojo paaiškinimų teisingumu verčia abejoti ir tai, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo nuoseklūs. Pirmosios apklausos metu M. K. nieko negalėjo paaiškinti apie pas jį rastus miltelius (t. 3, b. l. 163-164), nors byloje neginčytinai yra įrodyta, jog narkotikus nuteistasis į piniginę patalpino ne anksčiau nei 2010 m. rugpjūčio 28 d., t. y. jam neturėjo sudaryti sunkumų paaiškinti, iš kur jis gavo narkotikus, vėlesnės apklausos metu jis jau tvirtino, jog šiuos miltelius jam davė kitas asmuo, nes jam skaudėjo dantį ar galvą, tačiau apeliantas pamiršo juos išgerti, dar vėliau nuteistasis tvirtino, jog miltelius gavo vasaros pradžioje, tačiau jų neišgėrė, kadangi tuo metu buvo pavartojęs kitų stiprių vaistų, kodėl paketėlį pasiliko piniginėje paaiškinti negalėjo (t. 3, b. l. 173-174). Taigi, vertinat M. K. parodymus dalyje dėl heroino įgijimo, teigtina, jog jie nėra nuoseklūs bei patikimi, todėl jais remtis negalima.
Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. B. paaiškino, jog jis atliko M. K. asmens kratą. Šis liudytojas nurodė, kad paketėlį rado piniginėje po pamušalu, tvirtino, jog pamušalas buvo klijuotas. Liudytojo manymu, paketėlis buvo paslėptas (t. 5, b. l. 21-22). Vertinant aptartus liudytojo parodymus konstatuotina, jog šio liudytojo subjektyvus aplinkybių suvokimas, negali būti vertinamas kaip M. K. kaltės įrodymas. Visgi liudytojas pirmosios instancijos teisme išsakė ne tik savo nuomonę apie tikrovėje buvusius faktus, bet ir nurodė šiuos faktus, t. y. jis patvirtino narkotikų radimo faktą, narkotikų radimo vietą bei tai, kad piniginės pamušalas buvo klijuotas (šią aplinkybę liudytojas nurodė atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimą). Taigi D. B. parodymai apie minėtus faktus laikytini įrodymais patvirtinančiais M. K. kaltę.
Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, aplinkybę, kad pas M. K. rasti milteliai buvo slepiami, iš dalies patvirtina ir tai, jog jokių kitų daiktų asmens kratos metu po piniginės pamušalu nebuvo rasta, nors nuteistasis piniginėje nešiojo gana daug kitų smulkių daiktų.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs narkotikų – heroino radimo vietą (narkotikai rasti po piniginės pamušalu) su anksčiau aptartais kitais įrodymais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė M. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.
Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (heroino kontrabanda) buvo grindžiamas tik jo paties parodymais. Akivaizdu, kad M. K. kaltė dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje padarymo buvo grindžiama visų pirma jo paties parodymais (dalyje dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo), kurių jis neneigia ir apeliaciniame skunde. Tuo pačiu skundžiamo nuosprendžio turinys leidžia teigti, kad nuteistojo kaltę patvirtina asmens kratos protokole užfiksuoti duomenys, D. B. parodymai, specialisto išvadoje Nr. 140-(7953)-IS1-7985 užfiksuoti duomenys. Taip pat pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neakcentuojama, tačiau M. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir liudytojų K. V. ir N. V. parodymai. Liudytoja K. V. pirmosios instancijos teisme aiškino, jog M. K. 2010 m. spalio 20 d. grįžo iš darbo užsienyje (t. 5, b. l. 6), o liudytojas N. V. teigė, jog su M. K. susitarė, jog siuntinį jis pasiims, kai grįš iš užsienio (t. 5, b. l. 8). Faktą, kad M. K. kirto Lietuvos Respublikos sieną patvirtina ir iš nuteistojo paimto mobilaus telefono apžiūros protokolo priede užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2010 m. spalio 20 d. 00.39.03 M. K. buvo Lenkijos Respublikos teritorijoje. (t. 2, b. l. 183) Taigi aptartų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, jog M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Nagrinėjamu atveju, yra įrodyta, jog M. K. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos sieną gabeno narkotinę medžiagą – 0,028 g heroino, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalies dispoziciją, tuo pačiu visiškai nepagrįstu tampa apeliacinio skundo teiginys, kad M. K. veiksmai nelaikytini nusikalstamais, kadangi narkotikus jis gabeno per vidines Europos Sąjungos sienas. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos besiribojančios su kitų Europos Sąjungos valstybių sienomis yra laikytinos vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, nešalina nuteistojo atsakomybės.
M. K. neneigia, kad jis su kitu asmeniu, gyvenusiu Pietų Amerikoje, susitarė į Lietuvą per valstybinę sieną pašto siuntiniu atgabenti kontrabandą, ši kontrabanda buvo atsiųsta N. V., gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, adresu. Apeliantas taip pat neginčija to, kad siuntinį su kontrabanda jis pasiėmė iš N. V., parsivežė šį siuntinį į Panevėžį, ketino perduoti kitiems asmenims. Apeliaciniame skunde ginčijama tik tai, kad nuteistajam buvo žinoma, jog siuntinyje buvo narkotinės medžiagos. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.
Nuteistasis tvirtina, jog jis buvo įsitikinęs, kad siuntinyje yra deimantai, tačiau tokių nuteistojo teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties nuteistojo paaiškinimus, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad į Lietuvos Respubliką turėjo būti siunčiami deimantai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis nežinojo, kas turėjo būti siuntinyje. Siuntinį parsivežus namo paprašė, kad brolis patikrintų, kas yra siuntinyje, kadangi jam buvo smalsu (t. 3, b. l. 163-167). Versiją, kad jis manė, jog siuntinyje yra deimantai nuteistasis iškėlė tik vėlesnėse apklausose. Tokia nuteistojo pozicijos kaita verčia abejoti jo parodymų apie siuntinio turinį teisingumu.
Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtina pabrėžti ir tai, kad pirmosios instancijos teisme pats M. K. nurodė, jog pamatęs, kad siuntinyje yra milteliai, jis ketino parašyti žinutę ir perduoti šį siuntinį kitiems asmenimis (t. 5, b. l. 10). Teismo įsitikinimu, vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistasis suprato, kad daro nusikaltimą, t. y. laiko labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jį platinti.
Taip pat pastebėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančių internetinių pokalbių išklotinių matyti, jog M. K. tariasi su kitu asmeniu dėl siuntinio (šis faktas neginčijamas ir apeliaciniame skunde). Iš pokalbio vykusio 2010 m. kovo 16 d. metu matyti, jog buvo kalbama apie siuntinio specifiką, t. y. asmens pasivadinusio „V. K.“ yra klausiama ar viskas bus gerai, pastarasis atsako, jog taip, nurodo, kad visada praeina, būna padaryta taip, kad neperšviečia, vėliau užduodamas klausimas „o tas 100 proc?“, į ką buvo atsakyta „pats geriausias“, „grynas“, „cia niekas nemaišo kad neprarastu pirkej8u“. (t. 1, b. l. 169) Šis pokalbis vertinant jį kartu su tuo, kad M. K. siųstame siuntinyje buvo paslėpti narkotikai bei su tuo, kad siuntinį iš pašto apeliantas prašė paimti N. V., nors paimti siuntinį turėjo galimybę ir artimesni nuteistajam asmenys ar net pats nuteistasis, leidžia daryti išvadą, jog apeliantas žinojo, kad jam bus siunčiami narkotikai.
Taigi Panevėžio apygardos teismas pagrįstai nuteisė M. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, apelianto kaltę patvirtina aptartų įrodymų visuma.
Aplinkybė, kad nuteistasis siūlė ikiteisminio tyrimo pareigūnams bendradarbiauti ir padėti nustatyti asmenis, kuriems turėjo būti perduoti narkotikai, nei patvirtina, nei paneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Iš liudytojo T. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, jog slapto sekimo metu buvo daromas įrašas, tačiau dėl atstumo iki siuntos, garso įrašymo aparatūros, kuri buvo kitame automobilyje bei trikdžių, nebuvo galima girdėti asmenų pokalbių. Liudytojas tvirtino, jog įrašas nesigavo (t. 5, b. l. 5). Taigi nesant garso įrašų – negalima pateikti ir jų vertinimo. Apeliantas teigia, kad iš garso įrašo matytųsi, jog liudytojas D. B. nustebo siuntinyje radęs miltelius. Toks nuteistojo teiginys yra visiškai tikėtinas, tačiau jis nepaneigia paties nuteistojo kaltės. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra nustatyta, kad D. B. būtų ką nors žinojęs apie kontrabandą, taigi, be jokios abejonės, jis galėjo nustebti siuntinyje radęs miltelius.
Aplinkybė, kad siuntinys buvo sulaikytas Maskvoje taip pat nepaneigia M. K. kaltės. Akivaizdu, kad siuntinys pasiekė savo adresatą, todėl darytina išvada, jog Rusijos Federacijos pareigūnai paprasčiausiai neaptiko neteisėto siuntinio turinio. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad Maskvoje siuntinio turinys galėjo būti sukeistas, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra jokio pagrindo kreiptis teisinės pagalbos į Boliviją, kadangi su šia valstybe nėra sudaryta teisinės pagalbos sutartis. Kita vertus, nėra jokio pagrindo apklausti siuntinį išsiuntusio asmens, kadangi siuntinio turinys yra nustatytas byloje surinktais įrodymais, kaip jau minėta anksčiau, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog siuntinio turinys buvo sukeistas, nėra.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog žodžio „plastmasė“ panaudojimas viename iš pokalbių, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog M. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat sutiktina su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog M. K. turėjo žinoti, kad V. K. yra anksčiau teistas už narkotikų kontrabandą. Visgi aptartų pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumas nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį, kadangi kitos Panevėžio apygardos teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, patvirtinančiais M. K. kaltę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje ir dėl jos padarymo gailisi. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nuteistais prisipažino padaręs nusikalstamas veikas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (heroino kontrabanda), 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (kokaino kontrabanda) ir 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, kadangi nuteistasis nepripažino visų esminių šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Nuteistojo atsakomybės nešvelnina ir tai, kad nuteistasis siūlė savo pagalbą nustatant asmenį (-is), kuriems turėjo būti perduoti narkotikai.
Apeliantas teisingai nurodo, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai nėra priežastis švelninti nuteistajam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kadangi nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje ne dėl nuteistojo veiksmų.
Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė mažesnes bausmes nei atitinkamuose straipsniuose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nuteistajam paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. O už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė. Taigi teigti, kad M. K. paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, nėra jokio pagrindo.
Pirmosios instancijos teisme liudytoja K. V., kuri yra M. K. sugyventinė, nurodė, jog nuteistasis iš užsienio jokių pinigų išlaikymui nesiųsdavo, parvažiavęs nupirkdavo rūbų ar maisto, visgi net ir grįžęs į Lietuvą nuteistasis išlaikymui pinigų neduodavo (t. 5, b. l. 6). Tokie liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, jog M. K. tik deklaratyviai nurodo, kad jis ruošiasi rūpintis savo šeima, kadangi anksčiau jis neskyrė pakankamai pinigų sugyventinės, kuri laukėsi jo kūdikio, paramai. Taigi šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindas nuteistajam švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtąsias bausmes.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas paskirtąsias bausmes nesilaikė Lietuvos Respublikos BK įtvirtintų reikalavimų, priėmė prieštaringą sprendimą.
Skundžiamame nuosprendyje yra nurodoma, kad bausmė, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (heroino kontrabanda) padarymą apėmimo būdu bendrinama su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai. Tas pats nurodyta ir dėl bausmių, paskirtų už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (kokaino kontrabanda) bei Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje padarymą. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai yra ideali nusikaltimų sutaptis, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tiksliai laikėsi minėtos įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kada bausmių apėmimas buvo taikomas ir bendrinant bausmę, paskirtą už Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarymą. Bendrindamas šią bausmę teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog bausmių apėmimas taikomas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos respublikos BK 10 ar 11 straipsnius. Taigi šiuo atveju bendrinant bausmes jokių įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta.
Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Minėto straipsnio penkta dalis numato atvejus, kada bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Panevėžio apygardos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtąsias bausmes, bausmių apėmimą taikė visais galimais atvejais. Šios apėmimo būdu subendrintos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, turėjo būti bendrinamos visiško arba dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko nuteistajam palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas, M. K. paskirtąsias bausmes, Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taip pat konstatuotina, kad ir galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.
Esant aptartoms aplinkybėms M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.