- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-34-332-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vaclovas Iždonas, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- T. J.
- Advokatai
- Saulius Alysas, Edmundas Jankaitis
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-332/2011
Teisėja: Ernesta Montvidienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 27 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios T. J. ir nuteistosios A. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-26 nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. viešųjų darbų bausme 3 mėnesiams, įpareigojant A. Š. per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Iš A. Š. nukentėjusiosios T. J. naudai priteista 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteista už tai, kad 2009-01-06, apie 3.03 val., viešoje vietoje, Šiauliuose, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su nenustatyta moterimi, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją T. J., t. y. prie išėjimo iš baro (duomenys neskelbtini) durų, A. Š. ir nenustatyta moteris sugriebė T. J. už plaukų bei pečių ir ne daugiau kaip tris kartus pastūmė nukentėjusiąją T. J., dėl ko ji nugara, sprandu ir galva trenkėsi į sienos metalinę pertvarą, po ko, bendrais veiksmais, sugriebus nukentėjusiąją už drabužių bei rankų, jėga ištempė į (duomenys neskelbtini) gatvę bei pargriovė T. J. ant žemės ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši A. Š. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji T. J. prašo pripažinti A. Š. kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., ir nuteisti įstatymo numatyta bausme bei priteisti iš A. Š. jai 4500 Lt turtinės žalos ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai kvalifikuotos nusikalstamos veikos ir neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. Teisiamojo posėdžio metu ji pateikė A. Š. sunkesnį kaltinimą, prašydama pripažinti ją kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., t.y. už tai, kad ji kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodama prieš nukentėjusiąją (T. J.) fizinį smurtą, padarė T. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Byloje ji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 4500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo jos parodymais dėl grandinėlės dingimo ir kailinių suplėšymo, nors apie grandinėlės dingimą bei kailinių suplėšymą ji kalbėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jos kailiniai ikiteisminio tyrimo metu buvo ne tik apžiūrėti, bet ir nufotografuoti; taip pat nepagrįstai nepriteisė išlaidų už pirktus vaistus bei kelionės išlaidų. 300 Lt neturtinės žalos teismas priteisė jos naudai, neatsižvelgęs į visas jo nurodytas aplinkybes – sveikatos būklę, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jos gyvenimo kokybę po patirto šoko. Ji neteko darbo, gydosi iki šiol, jaučiasi morališkai sugniuždyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-26 nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad ji nepadarė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos veikos.
Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, teismo padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Šiaulių miesto apylinkės teismo išvados, kad 2009-01-0, apie 3.03 val., Šiauliuose UAB (duomenys neskelbtini)" priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ji prie išėjimo iš baro durų su nenustatyta moterimi panaudojo smurtą nukentėjusiosios T. J. atžvilgiu – sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, pečių ir ne daugiau kaip tris kartus pastūmė, dėl ko ji nugara, sprandu ir galva trenkėsi į sienos metalinę pertvarą, bei po to ištempė nukentėjusiąją į lauką iš baro į (duomenys neskelbtini) g., kur pargriovė; kad jos ir nenustatytos moters veiksmai kavinės viduje, prie išėjimo durų buvo bendri, tyčiniai, veiksmų bendrumas susiformavo staigiai, nenustatytai moteriai pradėjus konfliktą prie kavinės (duomenys neskelbtini) išėjimo durų, kur ji prisijungė, nepagrįstos, neatitinka bylos duomenų. Minėtas teismo išvadas paneigia objektyvūs bylos duomenys – vaizdo įrašai, specialistų išvados, nukentėjusiosios, liudytojų bei jos pačios parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš vaizdo įrašų matyti, kad ji buvo paėmusi nukentėjusiajai už kailinių pečių lygyje ir kad jų susistumdymas, trukęs keletą sekundžių, baigėsi iškart po to, kai visos merginos atsidūrė lauke. Tačiau iš filmuotos medžiagos nėra matyti, kad ji būtų nukentėjusiajai sugriebusi už plaukų, kad ją tyčia būtų stūmusi ją į sieną, kad nukentėjusioji sprandu ir galva būtų atsitrenkusi į sienos metalinę pertvarą, kad, norėdama ją sužaloti, ji tempė nukentėjusią į lauką ir pargriovė.
Byloje esančios dvi specialistų išvados leidžia atskirti ir individualizuoti nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog T. J. smegenų sukrėtimas, kairio užakinio nervo trauminis uždegimas, kraujosruvos veide, dešinio klubo išorėje, kairiajame rieše padaryti ne mažiau kaip trijų smūginių kontaktų į veidą, vieno – į dešinį klubą, vieno – į kairį riešą poveikyje ir nėra būdingi griuviminei traumai; T. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, kairio užakinio nervo trauminio uždegimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kitoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. J. galvos smegenų sukrėtimas padarytas dėl trauminių poveikių į veidą visumos, be to, labiausiai tikėtina, kad kairės akies regos nervo užakinės dalies trauminis uždegimas gavosi nuo trauminio poveikio (poveikių) į kairės akies sritį bei kad turimuose medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, jog nukentėjusiosios nugaroje, kakle ir pakaušyje būtų užfiksuoti kokie nors sužalojimai. Iš minėtų specialistų išvadų ir filmuotos medžiagos matyti, jog ji smūgių nukentėjusiajai nesudavė, jokių sužalojimų jai taip pat nepadarė, nes paėmimas ranka už kailinių pečių lygyje nukentėjusiosios sveikatos nesutrikdė. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas – nepagrįsta ir neatitinkanti įstatymų reikalavimų. Sveikatos apsaugos, teisingumo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003-05-23 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 8 p. nurodyta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro, remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo arba kitokio smurtavimo faktą. Šiuo atveju nei vienoje specialistų išvadoje nėra nurodyta, kad nukentėjusiosios suėmimas ranka už kailinių pečių lygyje būtų sukėlęs pastarajai fizinį skausmą.
Tai, kad ji įvykio metu neatliko chuliganiškų veiksmų, nebuvo įžūli ir nenaudojo prieš nukentėjusiąją smurto, patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji T. J. 2009-01-03 protokole – pareiškime nurodė, jog ją sumušė tik viena mergina. Toliau pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad reikia surasti kaltą asmenį, kad gali atpažinti ją sumušusią merginą. Pirmos apklausos metu T. J. taip pat parodė, jog ją mušė tik viena mergina.
Liudytojai D. R., V. N., kurie įvykio metu buvo kartu su nukentėjusiąja, pirminiuose parodymuose taip pat nurodė, jog T. J. iškart po įvykio jiems nurodė, kad ją sumušė tik viena mergina. Šie liudytojai teisme savo pirminius parodymus patvirtino.
Niekas iš liudytojų nenurodė, kad prieš įvykį ar po jo ji būtų buvusi agresyvi, konfliktiška, neblaivi. Nei baro (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nei lankytojai nenurodė, kad ji būtų kėlusi baro administracijai rūpesčių, taip pat nenurodė, jog būtų matę ją tyčia naudojant prieš nukentėjusiąją smurtą.
Pažymi, kad po pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai nėra nuoširdūs ir nuoseklūs – ji pati įvykio metu buvo neblaivi (T. J. kraujyje, paimtame 2009-01-03, 3.50 val., rasta 1.85 promilės etilo alkoholio – vidutinis girtumo laipsnis), dėl jos elgesio buvo nepatenkinti baro „(duomenys neskelbtini)" apsaugos darbuotojai (liudytojas E. G. parodė, jog nukentėjusioji buvo neblaivi, ją įsidėmėjo vakaro metu, kadangi girta bandė įeiti į vyrų tualetą, dėl ko ją perspėjo). Iš filmuotos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji, siekdama sulaikyti ją sumušusią merginą, kuri kartu su ją (A. Š.) ėjo taksi automobilio link, išprovokavo lauke muštynes. Pirminiuose parodymuose nukentėjusioji nurodė, kad ją mušė tik viena mergina, vėliau įvykio aplinkybes jau aiškino kitaip: 2009-02-27 apklausos metu nurodė, kad ji (A. Š.) ją daužė į sieną, stvėrė už kaklo, kailinių, plaukų; 2009-05-18 apklausos metu nurodė, kad jos užpuolime taip pat dalyvavo ir prie išėjimo iš baro „(duomenys neskelbtini)" stovėjęs vyriškis; 2009-05-28 akistatos metu nurodė, kad ji (A. Š.) ją stvėrė už plaukų, kaklo, trenkė kelis kartus į sieną ir kartu su kita mergina ištempė į lauką, kad tuo metu dingo jos auksinė grandinėlė; 2009-08-19 apklausos metu nurodė, kad lauke, kai merginos ją išstūmė iš baro (duomenys neskelbtini), jos, įskaitant ir ją (A. Š.), vėl pradėjo ją daužyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji imasi visokių, net ir nesąžiningų, priemonių ją (A. Š.) apkaltinti. Tai ji daro, ne tik keisdama parodymus, bet ir darydama poveikį liudytojai J. D. Minėta liudytoja apklausų teisme metu pripažino, kad ją T. J. mokė, ką ir kaip liudyti, už tai atsilygindama maistu ir pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja J. D. yra labai jauno amžiaus, asocialaus charakterio bruožų (išgėrinėja, bėga iš namų, bausta areštu už administracinius teisės pažeidimus), T. J. veiksmai (prašymas liudyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, už atitinkamą liudijimą kavinėje picos ir kavos liudytojai pirkimas, liudytojos lankymas areštinėje, 20 Lt davimas) vertintini, kaip poveikio darymas liudytojai.
Nurodo, jog, vertinant įvykio metu jos atliktus veiksmus, taip pat būtina atsižvelgti į jos elgesį prieš susistumdymą su nukentėjusiąja ir po to. Byloje esantys duomenys (liudytojų parodymai) patvirtina, kad prieš incidentą ji nebuvo įžūli, konfliktiška, kad naktinio baro (duomenys neskelbtini) darbuotojams jokių rūpesčių nekėlė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad susistumdymas prie išėjimo iš baro (duomenys neskelbtini) prasidėjo tarp nukentėjusiosios T. J. ir nenustatytos moters, kad tuo metu ji žiūrėjo į priešingą pusę, t.y. pro stiklines duris į lauką. Išgirdusi triukšmą, atsisuko ir instinktyviai mėgino padėti pažįstamai merginai, atitraukdama nuo jos nukentėjusiąją. Dėl šios priežasties paėmė nukentėjusiąją pečių lygyje už kailinių ir traukė ją nuo pažįstamos merginos atokiau, siekdama jas išskirti ir taip užbaigti merginų susistumdymą. Kadangi jai iš kairės buvo laiptai, vedantys žemyn į barą (duomenys neskelbtini), o iš dešinės – laukinės durys, todėl nukentėjusiąją traukė savęs link, kuri ją stumdė, ir taip atsidūrė lauke, kur iš karto paleido nukentėjusiąją. Jos negriovė, mano, kad nukentėjusioji pargriuvo lauke ant žemės dėl girtumo arba dėl to, kad kita mergina ją pastūmė, o ne dėl jos veiksmų. Daugiau prie nukentėjusiosios tą vakarą nebuvo prisilietusi. Iš kito vaizdo įrašo matyti, kad antrą konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, kad to antro konflikto (muštynių) metu ji (A. Š.) stovėjo ramiai ir nuošaly nuo konfliktuojančių asmenų.
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t.y. šio nusikaltimo padarymo metu visuomenės rimtis ar tvarka sutrikdoma. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus (LAT 2005 06 14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2005). Pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog jos susistumdymas su nukentėjusiąja T. J. truko trumpai, kelias sekundes, jos veiksmais, kuriais ji siekė išskirti konfliktuojančias dvi merginas, nukentėjusiajai sužalojimų, o taip pat ir fizinio skausmo (specialistų išvados nepatvirtino fizinio skausmo sukėlimo), nepadaryta, svetimo turto nesugadino, necenzūrinių žodžių nesakė, taip pat neįrodyta, kad dėl susistumdymo prie baro „(duomenys neskelbtini)" laukinių durų, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ar buvo nutrauktas renginys bei kitos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą. Susistumdymą prie laukinių durų matė du asmenys – liudytojai A. R. ir S. T.. Pirmasis teisme nurodė, kad konfliktas jam pasirodė, kaip paprastas susistumdymas, smūgių nematė ir dėl to apsaugos nekvietė, tik S. T. nurodė, kad jam įvykis sukėlė neigiamas emocijas. Iš šių aplinkybių matyti, kad pirminis susistumdymas, kurio metu ji siekė atitraukti nukentėjusiąją nuo pažįstamos merginos, nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos. Be to, neįrodyta ir tai, kad jos veiksmai būtų buvę įžūlūs.
Teismo posėdyje nukentėjusioji T. J. ir jos atstovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą patenkinti, nuteistosios A. Š. apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji A. Š. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios T. J. ir nuteistosios A. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistosios A. Š. nusikalstamus veiksmus, tinkamai ir teisingai įvertino nuteistosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai T. J. padarytą žalą.
Priimdamas A. Š. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios T. J., pačios nuteistosios A. Š. duotais parodymais, liudytojų D. R., A. R., S. T. parodymais, peržiūrėtais vaizdo įrašais iš baro (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. Š. viešoje vietoje – prie baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, durų, kartu su nenustatyta moterimi, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją T. J. – nenustatytai moteriai sugriebus T. J. už plaukų bei pečių ir ne daugiau kaip tris kartus pastumiant nukentėjusiąją T. J., dėl ko ši nugara, sprandu ir galva trenkėsi į sienos metalinę pertvarą, po to bendrais veiksmais, sugriebus nukentėjusiąją už drabužių bei rankų, jėga ištempė į (duomenys neskelbtini) gatvę bei pargriovė T. J. ant žemės ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjo byloje esančius įrodymus – vaizdo įrašus iš baro (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuotas 2009-01-03 tarp nukentėjusios T. J. ir nuteistosios A. Š. bei nenustatytos moters įvykęs konfliktas. Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas 2009-01-03 bare (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie įėjimo įvykęs konfliktas, matyti, kad prie išėjimo iš baro (duomenys neskelbtini) durų stovi dvi merginos – arčiau išėjimo stovi nuteistoji A. Š., toliau nuo išėjimo – nenustatyta moteris. Netrukus į barą įeiną du vyrai – kaip nustatyta bylos duomenimis – tai A. R. ir S. T. Po kurio laiko, vyrams stovint ir kalbantis prie išėjimo iš baro su A. Š. ir nenustatyta moterimi, iš baro apatinio aukšto laukųjų durų link ateina nukentėjusioji T. J. ir, kaip nustatyta bylos duomenimis, D. R. Nukentėjusiajai einant pro nenustatytą moterį ir A. Š., pastarosios panaudojo nukentėjusios atžvilgiu fizinį smurtą – nenustatyta moteris sugriebė T. J. už plaukų bei pečių ir ne daugiau kaip tris kartus ją pastūmė, dėl ko T. J. nugara, sprandu ir galva trenkėsi į sienos metalinę pertvarą, po to A. Š. ir nenustatyta moteris bendrais veiksmais, sugriebus nukentėjusiąją už kailinių bei rankų, jėga ištempė ją į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pargriovė T. J. ant žemės. Šią video medžiagą iš dalies patvirtina liudytojų A. R. ir S. T. parodymai, kuriais nustatyta, jog jie matė, kaip dvi merginos (A. Š. su nenustatyta moterimi) puolė vieną – T. J. ir tarpusavyje merginos susistumdė, o besistumdydamos išėjo į lauką, taip pat pačios nuteistosios A. Š. teisme duoti parodymai, kad ji sučiupo nukentėjusiąją už pečių bei galėjo patempti nukentėjusiąją ir už plaukų.
Iš tolesnio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusiajai ir A. Š. su nenustatyta moterimi išėjus laukan, nenustatyta moteris pargriautai ant žemės T. J. spyrė vieną kartą į kairę kaktos pusę ir vieną kartą į dešinį klubą. Vėliau, apie 3.06 val., nukentėjusiajai T. J. lauke bandant pasivyti ją užsipuolusias A. Š. su nenustatyta moterimi bei kartu su jomis einančią dar vieną merginą, prie nukentėjusiosios pribėgo nenustatyta moteris spyrė nukentėjusiajai į kairę ranką, rankomis ir kojomis sudavė smūgius į galvą. Nuteistoji A. Š. tuo metu stovėjo atokiai, jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Šio vaizdo įrašo medžiagą patvirtina ir pačios nukentėjusios bei liudytojų D. R., V. B., V. N. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad būtent nenustatyta moteris sumušė nukentėjusiąją T. J., ne nuteistoji A. Š.
Minėti duomenys patvirtina, kad nuteistoji A. Š. bendrais tyčiniais veiksmais kartu su nenustatyta moterimi pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją T. J. baro (duomenys neskelbtini) viduje, prie laukųjų durų, tempė nukentėjusiąją T. J. laukan, po to ją pargriovė ant žemės lauke. Pargriovus T. J., nuteistoji A. Š. nukentėjusiosios atžvilgiu jokių kitų smurtinių veiksmų kuriais, kaip nustatyta specialistų išvadose, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos smegenų sukrėtimu ir kairio užakinio nervo trauminiu uždegimu, neatliko – fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu lauke toliau vartojo nenustatyta moteris.
Pirmosios instancijos teismo ištirtuose medicininiuose dokumentuose nerasta įrašų, kad T. J. nugaroje, kakle ir pakaušyje būtų užfiksuoti kokie nors sužalojimai, kurie galėjo atsirasti dėl nuteistosios A. Š. nukentėjusiosios atžvilgiu pavartotų smurtinių veiksmų. Taigi aukščiau nustatyti A. Š. bendri tyčiniai su nenustatyta moterimi atlikti nusikalstami veiksmai T. J. atžvilgiu nesukėlė nukentėjusiajai nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo kvalifikuoti A. Š. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir pagrįstai kvalifikavo nuteistosios veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Tokiu būdu, esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistosios A. Š. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. atmestini, kaip nepagrįsti.
Nuteistoji apeliaciniame skunde ginčija jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., teigdama, kad nebuvo atsižvelgta į jos elgesį prieš susistumdymą su nukentėjusiąja ir po to – prieš incidentą ji nebuvo įžūli, konfliktiška, naktinio baro (duomenys neskelbtini) darbuotojams jokių rūpesčių nekėlė, susistumdymas prie išėjimo iš baro (duomenys neskelbtini) prasidėjo tarp nukentėjusiosios T. J. ir nenustatytos moters, o ji tik mėgino padėti pažįstamai merginai, atitraukdama nuo jos nukentėjusiąją, susistumdymas su nukentėjusiąja T. J. truko trumpai, kelias sekundes, specialistų išvadomis nepatvirtinta, jog jos veiksmais, t. y. suimant nukentėjusiąją už kailinių pečių lygyje, susistumdant su nukentėjusiąja, pastarajai būtų padaryti sužalojimai ar sukeltas fizinis skausmas, svetimo turto nesugadino, necenzūrinių žodžių nesakė, taip pat neįrodyta, kad dėl susistumdymo prie baro (duomenys neskelbtini) laukinių durų, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kad būtų kilusi sumaištis ar būtų buvęs nutrauktas renginys bei kitos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą, daugiau prie nukentėjusiosios tą vakarą nebuvo prisilietusi, antrą konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, ji (A. Š.) stovėjo ramiai ir nuošaly nuo konfliktuojančių asmenų, todėl, kaip apeliaciniame skunde pažymi nuteistoji, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteista nepagrįstai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-126/2006).
Vadovaujantis teismų praktika, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Š. smurto veiksmus atliko viešoje vietoje – naktiniame bare ir lauke – centrinėje miesto gatvėje prie baro, kitų asmenų akivaizdoje – stebint pašaliniams dviem naktinio baro lankytojams.
Vienas iš alternatyvių Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys gali reikštis ir kaip fizinis smurtas prieš žmogų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–144/2010).
Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistoji A. Š. viešoje vietoje elgėsi įžūliai – kartu su A. Š. buvusiai jos pažįstamajai – nenustatytai moteriai pradėjus konfliktą, A. Š. ir nenustatyta moteris, prieš T. J., matant pašaliniams asmenimis, pavartojo fizinį smurtą, ištempė nukentėjusiąją į lauką, pargriovė ją ant žemės, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, tokiu būdu nuteistoji elgėsi įžūliai.
Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad nebuvo įžūli, konfliktiška, tik siekė išskirti susistumdžiusias nukentėjusiąją ir nenustatytą moterį. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pirma nukentėjusiąją užpuolė nenustatyta moteris. A. Š., pritardama nusikalstamam savo pažįstamosios – nenustatytos moters elgesiui, prisidėjo prie jos ir bendrais veiksmais pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. Mąstant logiškai, jei nuteistoji būtų išties siekusi išskirsti susistumdžiusias nukentėjusiąją ir nenustatytą moterį, jį būtų bandžiusi atitraukti savo pažįstamą moterį nuo nukentėjusiosios, kadangi būtent minėta moteris pirma pradėjo vartoti fizinį smurtą, o ne prisidėjusi nusikalstamais veiksmais prie nenustatytos moters. Tokiu būdu, kolegija atmeta minėtą nuteistosios apeliacinio skundo argumentą dėl siekio išskirti susistumdžiusias nukentėjusiąją ir nenustatytą moterį ir laiko jį tik gynybine nuteistosios versija.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuteistosios A. Š. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d..
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji T. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinta nuteistosios jai padaryta žala – prašo priteisti iš A. Š. jos naudai 4500 Lt turtinės ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nenustatyta, kad nuteistoji A. Š. nuplėšė nukentėjusiajai nuo kaklo auksinę grandinėlę su medalionu (briliantu) bei suplėšė nukentėjusiosios kailinius. Be to, ir pati nukentėjusioji, pateiktame prašyme pakeisti kaltinimą A. Š. į sunkesnį (4 t., 73-74 l.) nurodė, jog „A. Š. griebiant nukentėjusiajai už kaklo srities ir nepertraukiamai stumdant ir tuo metu galint nuplėšti nuo kaklo auksinę grandinėlę <...> padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą“. Taigi, pati nukentėjusioji nurodė tik galimybę dėl grandinėlės nuo jos kaklo nuplėšimo, bet ne faktinę aplinkybę, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, iš karto po įvykio jokių duomenų apie grandinėlę ir suplėšytus kailinius nukentėjusioji nenurodė, ką patvirtina liudytojo – patrulio R. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, jog jis, atvykęs į įvykio vietą, nematė, kad nukentėjusiosios kailiniai būtų buvę suplėšyti, o ir pati nukentėjusioji nieko nesakė apie neva suplėšytus kailinius. Įvykio metu kartu su nukentėjusiąja buvęs jos pažįstamas – liudytojas D. R. teisiamajame posėdyje parodė taip pat patvirtino, kad po įvykio T. J. nebuvo užsiminusi nei apie dingusią grandinėlę, nei apie suplėšytus kailinius, jis pats nematė, kad kailiniai būtų suplėšyti. Duomenis apie dingusią grandinėlę bei suplėšytus kailinius nukentėjusioji byloje pateikė, tik praėjus beveik dviem mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tai, kad grandinėlė buvo su medalionu (briliantu), nukentėjusioji nurodė tik teisiamajame posėdyje. Tokiu būdu, nesant duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios tvirtinimą apie auksinės grandinėlės su medalionu nuplėšimą bei kailinių sugadinimą 2009-01-03 įvykio metu, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė.
Taip pat pagrįstai atmestas nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir dalyje dėl gydymosi išlaidų atlyginimo. Turtinė žala turi būti pagrįsta ją patvirtinančiais dokumentais – kvitais, sąskaitomis faktūromis. Šiuo atveju nukentėjusioji nepateikė jokių pirktų vaistų kvitų, kelionės, gydymosi sanatorijoje išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šias išlaidas nukentėjusioji dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo galimai patyrė ne dėl nuteistosios A. Š., o kito – nenustatytos moters nusikalstamų veiksmų, todėl nesant priežastinio ryšio tarp nuteistosios A. Š. veiksmų ir nukentėjusiajai kilusių pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, civilinis ieškinys šioje dalyje skundžiamu nuosprendžiu atmestas pagrįstai.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji T. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo neapgrįstai sumažino jos patirtą neturtinę žalą nuo 80 000 Lt iki 300 Lt. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, A. Š. padaryti neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytomis jai kilusiomis pasekmėmis. Dėl nuteistosios neteisėtos veikos nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei emociniai išgyvenimai. Dėl šių aplinkybių kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo įvertinta A. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala įvertinta tinkamai, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-443/2009, 2K-144/2010), todėl šioje dalyje nukentėjusiosios apeliacinis skundas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. T. J. ir nuteistosios A. Š. apeliacinius skundus atmestini.