- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-371-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį, T. K., D. K., J. S.
- Advokatai
- Justina Eugenija Alimienė
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovams pagal priešieškinį T. K., D. K.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. įstatyminės atstovės T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. įstatyminės atstovės T. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo patalpų nuomininke ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei A. K., atsakovams T. K., D. K., J. S. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų. Institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės A. K. įstatyminė atstovė T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, prašydama pripažinti nepilnametę A. K. patalpų Vilniuje, priskirtų prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žymimų kaip butas 8, nuomininke bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parduoti nepilnametei A. K. pagalbines patalpas prie jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), žymimas kaip butas Nr. 8, įpareigojant atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį su jos įstatymine atstove T. K.. Nurodė, kad A. K. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šį butą 2000-01-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš A. C.. Būdamas buto savininku, A. C. nuomos pagrindais naudojosi pagalbinėmis patalpomis Nr. 8, kurios Vilniaus miesto Tarybų rajono Vykdomojo komiteto 1985-11-27 sprendimu Nr. 447, išbraukus jas iš gyvenamojo ploto, buvo paskirtos naudotis jo seneliui B. C.. Po B. C. mirties Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1998-05-27 sprendimu pripažinus A. C. B. C. šeimos nariu, šis perėmė jo teises ir pareigas buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinio – pagalbinės patalpos – atžvilgiu. A. C. butą privatizavo be pagalbinių patalpų, tačiau jomis toliau teisėtai naudojosi, mokėjo nuomos mokestį. A. K. tapus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, Naujininkų seniūnija nurodė, kad su ja kaip su naujuoju savininku bus tęsiama pagalbinių patalpų nuomos sutartis. Tuo pagrindu nuo 2000 m. iki dabar yra mokamas nuomos mokestis, o taip pat kiti mokesčiai, kurių apskaičiavimo pagrindas yra bendras naudojamas plotas. Ieškovės įstatyminė atstovė nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl teisėtai naudojamų pagalbinių patalpų pardavimo LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. pagrindu, tačiau šias patalpas buvo atsisakyta parduoti, nurodant, jog A. K. tapus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, ji neperėmė A. C. teisių į patalpas (duomenys neskelbtini).
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė iškeldinti T. K., D. K., A. K., D. K. ir J. S. su visu jiems priklausančiu turto iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 30,94 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas 1985-11-27 Tarybų rajono Liaudies deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 447 buvo išnuomotas kaip pagalbinės patalpos B.J. C. šeimai. Tačiau 2000-01-21 A. C. pardavus jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nutrūko ir nuomos sutartis pagalbinėms patalpoms (duomenys neskelbtini). Todėl A. K. ir kiti atsakovai neturi jokio teisėto pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Butas (duomenys neskelbtini), nelaikytinas buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu, nes jų nesieja joks funkcinis ryšys, Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpa įregistruota kaip butas, kurio paskirtis – gyvenamoji.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-11-06 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino – nusprendė iškeldinti T. K., A. K., D. K., J. S. iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 30,94 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, namo plane pažymėtų 8-1, 8-2, 8-3. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, iš nustatytų aplinkybių padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti A. K. ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininke bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ja šios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams modernizuoti nustatyta lengvatine tvarka. Teismas atmetė ieškovės įstatyminės atstovės argumentus, kad nusipirkus iš A. C. butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepilnametė A. K. perėmė jo teisę išsinuomoti ginčo patalpą bei kad tarp šalių susiklostė faktiniai šios patalpos nuomos santykiai. Teismas sprendė, jog ginčo gyvenamąja patalpa kaip pagalbine patalpa turėjo teisę naudotis tik B. J. C. bei jo šeimos nariai. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo sprendė, kad 1985-11-27 Vilniaus m. Tarybinio rajono VK sprendimo Nr. 47 pagrindu ginčo patalpa netapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Kadangi A. K. nebuvo A. C. šeimos narė, ji neperėmė teisės išsinuomoti ginčo gyvenamąsias patalpas kaip pagalbines. Teismas, vadovaudamasis savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų patalpų nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (1964 m. LR CK 320 str., LR CK 6.577 str. 1 d. ), sprendė, jog patalpų nuomos sutarčiai sudaryti reikalingas savivaldybės institucijos sprendimas, priimamas socialinio būsto nuomą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas. Teismas, nustatęs, kad ginčo patalpa naudojamasi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė teisė aktų reikalavimus atitinkantys faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, dėl ko aplinkybė, kad ieškovė mokėjo nuomos mokestį, neturi teisinės reikšmės. Kadangi ginčo gyvenamąja patalpa naudojamasi neteisėtai, teismas nusprendė, jog yra teisinis pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimus (LR CK 1.138 str., 4.98 str., 6.612 str.).
Šalies argumentai
Ieškovės A. K. įstatyminė atstovė T. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog tas faktas, kad A. C. perleidus butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. K., jos šeimos nariai ir J. S. toliau naudojosi ginčo patalpa, mokėjo nuomos bei kitus su ginčo patalpos priežiūra susijusius mokesčius, įrodo, kad tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 1985-11-27 Vilniaus m. Tarybinio rajono Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 47 pagrindu ginčo patalpa netapo pagalbine patalpa buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teisė į pagalbinę patalpą yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą, t.y. pagal pagrindinę patalpą, o ne pagal asmenį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė ir jos šeimos nariai ginčo patalpa naudojasi pažeisdami teisės aktus. Nurodo, jog ieškovė neginčija Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie ginčo patalpos teisinį statusą, t.y. tos aplinkybės, kad ginčo patalpas registruota kaip butas, ar jos priklausymo Vilniaus miesto savivaldybei, kadangi šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės tarp ginčo šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių konstatavimui. Nurodo, jog 1985-11-27 Vilniaus m. Tarybinio rajono Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 47 yra galiojantis, kol jis nėra panaikintas. Todėl ginčo patalpa yra iki šiol yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinė patalpa, turinti priklausinio teisinį statusą.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nesant Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl ginčo patalpos išnuomojimo ieškovei ir rašytinės nuomos sutarties, kaip to reikalauja LR CK 6.577 str. ir 6.579 str. nuostatos, ieškovės naudojimasis ginčo patalpa, mokant nuomos ir kitus su tuo susijusius mokesčius, yra neteisėtas, dėl ko nėra pagrindo pripažinti A. K. ginčo patalpos nuomininke. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ginčo patalpa yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinė patalpa. A. C. pardavus šį butą, nutrūko nuomos sutartis pagalbinėms patalpos. A. K. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos tik 2006-05-12, dėl ko savivaldybė tik tuomet sužinojo apie buto nuosavybės teisių perleidimą. Nežinodama šio fakto, savivaldybė iki šiol nereikalavo atlaisvinti neteisėtai užimamų patalpų. Ginčo patalpos nelaikytinos buto (duomenys neskelbtini)priklausiniu ir dėl to, kad jų nesieja funkcinis ryšys. Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl ginčo patalų kaip buto teisinio statuso yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Sutinka, jog 1985-11-27 Vilniaus m. Tarybinio rajono Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 47 yra iki šiol galiojantis, tačiau šio sprendimo pagrindu ginčo patalpos buvo suteiktos naudotis B.J. C. šeimai.
Sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.). Absoliučių Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
A. K. kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė pareikštu ieškiniu siekia savo teisės nusipirkti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančią jos naudojamą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), pripažinimo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. nustatyta tvarka, Vilniaus miesto savivaldybei atsisakant parduoti ieškovei šias patalpas.
LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme teisiškai reglamentuojamos sąlygos, kurioms esant asmenys gali nuosavybės teise įgyti tam tikras įstatyme nurodytas valstybei (savivaldybei) priklausančias patalpas. Šio įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas teisinis pagrindas parduoti savivaldybei priklausančias patalpas, numatantis, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojamos pagalbinės ir ūkinės patalpos (sandėliukai, garažai ir kt. išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams. Ieškovei kaip gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkei savo teisės pirkti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažeidimą grindžiant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. įtvirtintu teisiniu pagrindu, teko pareiga įrodyti sąlygas, būtinas jos teisės pripažinimui, t.y. teisėto naudojimosi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis faktą ir tų patalpų priskyrimą pagalbinių ar ūkinių patalpų kategorijai.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ginčo patalpų naudojimo paskirtį, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pagal kurį ginčo patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip butas, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų) (T.1, b.l.9). Šie nekilnojamojo turto registro duomenys paneigia ginčo patalpų priskyrimą pagalbinėms ar ūkinėms patalpoms, o taip pat jų kaip priklausinio teisinį statusą ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuo nekilnojamojo turto registro duomenų apie ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kaip apie butą, kurio paskirtis gyvenamoji, teisingumo priklauso ieškovės A. K. teisės pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas pripažinimas, o taip pat įvertinusi tai, kad egzistuoja įstatymo numatyta nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpcijos nuginčijimo galimybė (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius ginčo patalpų pobūdį ir naudojimosi paskirtį patvirtinančius įrodymus, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, kas galėjo turėti įtakos šioje byloje reikšmingų aplinkybių netinkamam nustatymui (LR CPK 329 str. 1 d., 185 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-11-27 sprendimo Nr. 447 Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo 7.6 p. pagrindu ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo išbrauktos iš gyvenamojo ploto (T.1, b.l.12-13). Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 2002-12-30 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2098-01 pagrindu, nenurodant šio objekto naudojimosi paskirties (T.1, b.l.75). Minėtų įrodymų pagrindu negalima daryti vieningos išvados dėl ginčo patalpų pobūdžio ir naudojimosi paskirties. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino, kokiu pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas dėl ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kaip buto, kurio paskirtis gyvenamoji, o taip pat neištyrė ir neįvertino, ar buvo realizuotas Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-11-27 sprendimas Nr. 447, kuriuo ginčo butas Nr. 8 buvo išbrauktas iš gyvenamojo ploto. Tam, kad būtų tinkamai suformuota bylos medžiaga ir nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos baigčiai aplinkybės, įrodinėjimo procesas turi būti kartojamas iš naujo tam, kad būtų pasiekti LR CPK 176 str. nustatyti įrodinėjimo tikslai. Tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes bei jų pagrindu padarius pagrįstas išvadas, o ieškovei A. K. realizavus LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įtvirtintą teisę ginčyti šioje byloje teisinę reikšmę turinčius nekilnojamojo turto registro duomenis, byloje galėtų būti priimtas teisėtas teismo sprendimas. Dėl to byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p., teisines pasekmes sukelia naudojimasis ne bet kokiomis, o tik pagalbinės ar ūkinės paskirties patalpomis. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apie naudojimosi ginčo patalpomis teisėtumą sprendė vadovaudamasis 1964 m. LR CK 320 str., LR CK 6.577 str. 1 d. nuostatomis, kadangi jose įtvirtinti reikalavimai, keliami valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas apie naudojimosi ginčo patalpomis teisėtumą ir faktinių nuomos santykių tarp ginčo šalių buvimą turėtų spręsti tik nustatęs, jog ginčo patalpos atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, t.y., jog tai yra pagalbinės ar ūkinės patalpos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė ir įvertino byloje esančius ginčo patalpų naudojimosi paskirtį patvirtinančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimas naikinamas, o byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.