Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-1391/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2-1391/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
P. G.
Ieškovas
R. J.
Trečiasis asmuo
AB „Swedbank“, D. B.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1391/2014Proceso Nr. 2-57-3-00747-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams antstolei R. V. ir P. G. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ ir D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-13009332; taikyti restituciją natūrą – grąžinti ieškovui nuosavybės teise turto pardavimo iš varžytynių aktu perleistą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąją patalpą bei 1/8 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui P. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąją patalpą bei 1/8 kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas papildomai taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui P. G. VĮ Registrų centre įregistruoti įrašą dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo ir prašė įpareigoti ieškovą pateikti 20 000 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimo garantiją, sumokant tikėtinų atsirasti nuostolių sumą į teismo depozitinę sąskaitą, arba pateikti banko garantiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė objektyvaus pobūdžio įrodymų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo realiai patirs nuostolių ir atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas iš tikrųjų gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.) (CPK 178 str.), taip pat nepateikė duomenų apie galimų nuostolių dydį, preliminaraus jų paskaičiavimo, apsiribodamas prašymu įpareigoti ieškovą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 20 000 Lt. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių galima nuspręsti, kad atsakovo nuostoliai yra tikėtini ir realiai prognozuotini. Teismas atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jei tokie nuostoliai realiai atsirastų ir atsakovas pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nagrinėjamojoje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nepateikė objektyvaus pobūdžio įrodymų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo realiai patirs nuostolių ar patirtų nuostolių atlyginimas iš tikrųjų gali būti apsunkintas. Atsakovas savo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo motyvavo tuo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės apribojo jo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti nekilnojamuoju turtu, kurį jis įsigijo iš varžytynių. Nors į minėto turto pirkimą atsakovas investavo didelę sumą savo turimų piniginių lėšų, iki šiol (praėjus daugiau, nei pusmečiui nuo turto įsigijimo dienos) negali jo panaudoti tuo tikslu, kuriuo turtas buvo perkamas – nuomos verslui. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas negali gauti pajamų iš savo įsigyto turto ir šios negautos pajamos sudaro jo patiriamus nuostolius, kurie kasdien auga.

2. Teismo nurodymas, jog kartu su prašymu atsakovas turėjo pateikti objektyvius įrodymus, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo realiai patirs nuostolių, prieštarauja įstatymui bei teismų praktikai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog ateityje neišvengiamai atsiras tam tikro dydžio nuostoliai. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2495/2013). Teismas turėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti, ar atsakovas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikėtinai patirs nuostolių, tačiau ne reikalauti iš atsakovo pateikti pakankamus nuostolių atsiradimą pagrindžiančius įrodymus.

3. Atsakovas negali iš varžytynių įsigyto buto išnuomoti, negali ieškoti ir nuomininkų, kurie patvirtintų savo ketinimą už konkrečią kainą išsinuomoti atsakovo įsigytą turtą, todėl atsakovas neturi objektyvių galimybių pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, kokius tiksliai nuostolius dėl negautų pajamų iš nuomos atsakovas patirs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realiai tikėtini ir galima preliminariai įvertinti šių nuostolių dydį. Iš viešai internete pateikiamų duomenų (nuomos skelbimų) matyti, kad trijų kambarių, puikiai įrengto ir esančio netoli jūros, buto paros nuomos kaina vasaros sezono metu sudaro bent 150-200 Lt (šventinėmis dienomis ir dar daugiau), todėl atsakovas preliminariai paskaičiavo, kad vien per vasarą visiškai realu užsidirbti bent 10 000 Lt. Ne vasaros sezono metu iš buto ilgalaikės nuomos atsakovas pagrįstai tikėjosi gauti 1 000 – 1 500 Lt pelną per mėnesį, priklausomai nuo metų laiko. Metinių pajamų iš buto nuomos suma sudarytų mažiausiai apie 20 000 Lt.

4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis yra bloga – ieškovas yra įsiskolinęs ne vienam kreditoriui, ieškovo skolos yra didžiulės ir akivaizdu, jog jis neturi galimybių jų grąžinti (kitu atveju jo turtas nebūtų parduotas iš varžytynių), todėl darytina pagrįsta prielaida, kad jeigu ieškinys bus atmestas, atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų nuostolių ieškovas atsakovui neatlygintų.

Atsiliepimas

Ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė nuostolių atsiradimo tikimybės, prašymą grindė vien tik prielaidomis, todėl nebuvo pagrindo atsakovo prašymo tenkinti.

2. Atsakovas turėjo įrodyti galimų atsirasti nuostolių faktą bei tikimybę, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas. Atsakovas nuostolių dydį grindžia visuotinai žinomomis aplinkybėmis, kad gatvėje, kurioje yra ginčo butas, visi kiti butų savininkai ar valdytojai verčiasi butų nuoma ir iš to gauna pajamas. Atsakovas teigia, kad jis taip pat ketino tokiu būdu gauti pajamų. Teismas atsakovo nurodytų aplinkybių nepripažino visuotinai žinomomis, todėl atsakovas turėjo pareigą įrodyti savo teiginius kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

3. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ketino verstis turto nuoma, kad nurodoma turto nuomos kaina yra reali ir atitinka rinkos kainas. Atsakovas, nurodydamas tikėtiną pajamų iš nuomos sumą, neatsižvelgia į tai, kad teisėtai verčiantis nekilnojamojo turto nuoma jis negalėtų visų gautų pajamų traktuoti kaip pelno, kadangi gyventojai, nuomodami patalpas, nuo gautų turto nuomos pajamų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas turi mokėti pajamų mokestį, o pagal Sveikatos draudimo įstatymą – privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

4. Nors atsakovas nėra įpareigotas tiksliai nurodyti, kokio dydžio nuostolius jis tikėtina patirs, tačiau nuostolių dydis turi būti racionaliai pagrįstas, jų apskaičiavimas turi būti aiškus ir pagrįstas. Šiuo atveju atsakovas nurodo savo lūkestį per metus gauti apie 20 000 Lt nuomos pajamų, tačiau nepateikia įrodymų ne tik dėl nuomos mokesčio ar savo ketinimo ir galėjimo užsiimti patalpų nuoma, tačiau kartu nepagrindžia lūkesčio, kad rinkoje ištisus metus bus paklausa atsakovo ketinamam nuomoti ginčo butui, kad paklausa yra tokio dydžio, kad užtikrintų atsakovo lūkesčių realų išsipildymą.

Šalies argumentai

5. Faktinės bylos aplinkybės paneigia atsakovo teiginį dėl blogos ieškovo turtinės padėties. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis turi kitą didelės vertės turtą – butą Vilniuje, kurio vertės pakanka padengti visų kreditorių reikalavimams – ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro tik kiek daugiau nei pusę šio turto rinkos vertės, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo patirti nuostoliai nebus atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų taikant laikinąsias apsaugos priemonės, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Užtikrinimo ar banko garantijos sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į ieškinio sumą ir preliminarų galimų nuostolių dydį. Taigi CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą.

Prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą atsakovas grindė tuo, kad pritaikius jo turto areštą jis negali išnuomoti turto ir iš jo gauti pajamų. Atsakovas teigia, kad teismo reikalavimas pateikti objektyvius įrodymus, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis realiai patirs nuostolius, prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai.

CPK 146 straipsnyje nėra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant taikomas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, vadovaujamasi tokiais pat principais kaip ir taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010). Taigi kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, taip ir nuostolių atlyginimo užtikrinimui būtina tikėtinai pagrįsti tokių nuostolių atsiradimo galimybę, jų realumą. Civilinio proceso įstatyme yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovui, pateikusiam prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Sprendžiant šį procesinį klausimą taip pat turi būti vertinama ir ieškovo turtinė padėtis, kuri leis nustatyti, ar atsakovo galimų nuostolių atlyginimo suma ieškovui yra didelė (Lietuvis apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-785/2012).

Atsakovas teigia, kad areštuotą turtą pirko nuomos verslui, tačiau nepateikia įrodymų, kad ketino užsiimti nuomos verslu. Vien faktas, kad atsakovas Palangoje įsigijo butą, nepatvirtina, jog įsigytas turtas buvo skirtas nuomai. Atsakovas yra fizinis asmuo; įrodymų, kad turi verslo liudijimą, atsakovas nepateikė; kitokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas verčiasi nuomos verslu taip pat byloje nėra. Atsakovas savo nuostolių atsiradimo tikimybę iš esmės grindžia vieninteliu faktu, t. y. tuo, kad iš varžytynų Palangos mieste įsigijo trijų kambarių butą, tačiau šis faktas ir atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ketinimo nuomoti butą, nėra pakankami, kad būtų galima pripažinti atsakovo nuostolių (negautų pajamų forma) atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas turtą įsigijo kaip fizinis asmuo, todėl darytina išvada, kad turtas įsigytas jo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui. Tai, kad turtas įsigytas kurorte dar nesąlygoja nuostolių atsiradimo ir nereiškia, kad jis būtų skirtas nuomos verslui. Atsakovas teigia, kad į minėto turto pirkimą investavo didelę pinigų sumą, tačiau pažymėtina, kad turto atsakovas neprarado, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik suvaržytos galimybės disponuoti turtu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nuostolių atsiradimą.

Pažymėtina, kad atsakovas CPK 148 straipsnio pagrindu turi galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašyti leisti nuomoti turimą turtą, tačiau tokia galimybe atsakovas nepasinaudojo. Nesiimdamas aktyvių veiksmų, kad tokie nuostoliai, jeigu jie yra galimi, neatsirastų, atsakovas iš karto kreipiasi į teismą prašydamas užtikrinti nuostolių atlyginimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas neišnaudojo kitų teisinių priemonių, kad nuostoliai, jeigu jie yra galimi, neatsirastų.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas nėra tikėtinai pagrįstas – atsakovas neįrodė nuostolių atsiradimo realumo, todėl nesant vienos iš būtinų sąlygų taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nėra pagrindo vertinti atsakovo argumentų, susijusių su ieškovo turtine padėtimi ir galimybe atlyginti jo patiriamus nuostolius, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė