- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- 2-1123-356/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00808-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- K. K.
- Išvadą teikia
- Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- N.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, N. šeimynos atstovei N. K., o atsakovei K. K., institucijos teikiančios išvadą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikui nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. šeimyna, institucija teikianti išvadą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei nepilnametės dukros K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti vaikui nuolatinę globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti N. šeimyną ir ten nustatyti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui 100 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovas nurodė ieškinyje, o atstovė, prašydama ieškinį tenkinti, paaiškino, kad atsakovė jau nuo 2013-07-17 nebevykdo jokių pareigų savo dukros atžvilgiu: pati neaugina, nesirūpina jos priežiūra, ugdymu, sveikata, auklėjimu, nesudaro vaikui tinkamų sąlygų gyventi savo šeimoje, neišlaiko jos. Dėl to atsakovė yra kalta, nes veda netinkamą gyvenimo būdą, girtauja. Kadangi nėra duomenų, jog padėtis ateityje gali pasikeisti, atsakovei motinos valdžią prašo apriboti neterminuotai. Nuo 2013 m. K. yra globojama N. šeimynoje, ten jaučiasi saugi ir mylima, N. K. vadina mama, todėl ši šeimyna skirtina nuolatiniu vaiko globėju ir turto administratoriumi, šioje šeimynoje nustatytina vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovė negali būti atleista nuo pareigos išlaikyti vaiką, atsižvelgus į jos turtinę padėtį, galimybę gauti darbinių pajamų, iš jos priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis 100 EUR dydžio periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Atsakovė K. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo N. šeimyna nurodė atsiliepime į ieškinį bei atstovė paaiškino, kad nuo 2013 m. globoja atsakovės dukrą ir sutinka ją globoti nuolatinai. Vaikas sveikatos sutrikimų neturi, pasikeitė jos elgesys, gerai sutaria su kitais vaikais, ją vadina mama, ji deda visas pastangas vaiką ugdyti, lavinti. Vaiką retkarčiais aplanko tik atsakovės sesuo, o pati atsakovė apie vaiką nesiteirauja net telefonu, išlaikymo neteikia.
Institucija teikianti išvadą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atsakovės dukra K. K. gimė (duomenys neskelbtini) (5-6 b.l.), jos gimimo įraše Nr.281, sudarytame Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini, duomenys apie tėvą nenurodyti.
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 str. įtvirtintas principas - tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-01 įsakymu Nr. Į-485 atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos (21-22 b.l.), Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus pažymoje nurodyta, kad K. K. pati pareiškė norą ją iš namų vežti į vaikų globos namus, kalbėdama ji vartojo daug necenzūrinių žodžių, buvo problemų dėl pedikuliozės (18 b.l.). Utenos rajono savivaldybės administracijos 2013-07-17 įsakymo Nr. AĮ-639 pagrindu nuo 2013-07-17 iki šiol atsakovės dukra globojama N. šeimynoje (7-8 b.l.). Vaiko globos peržiūros aktai, globojamo vaiko aplankymo aktai, informacija apie socialinių paslaugų teikimą (9-12, 14-16, 23-27 b.l.) patvirtina, kad atsakovė tebevartoja alkoholį, su vaiku nebendrauja, nelanko, išlaikymo neteikia.
Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovės dukros K. teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, atsakovei gyvenant kartu su vaiku, nebuvo užtikrintos ir šiuo metu atsakovė šių jos teisių užtikrinti negali, o tai patvirtina jos elgesys – atsakovė girtauja, vaiko nelanko ir juo nesidomi, nededa pastangų gauti pajamų, išlaikymo neteikia.
Tėvų ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovės elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvai negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Atsakovės dukra yra globojama dėl to, kad atsakovė girtavo ir nesudarė tinkamų sąlygų vaikui gyventi, po ieškinio pareiškimo padėtis nepasikeitė, ji vaiko nelanko, nesidomi, išlaikymo neteikia iki šiol. Nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų pati rūpintis dukra. Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima.
Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada (32 b.l.) dėl ginčo (CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku: neaugina, neauklėja, nebendrauja, neišlaiko. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant, apriboti neterminuotai, atsakovė nerodo jokios iniciatyvos susigrąžinti vaiką, todėl teismo sprendimo priėmimo dienai nėra jokių duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti. Atsakovei sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukros K. K. atžvilgiu ( CK 3.180 str. 3d.).
Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nėra saistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 2 d., 4d.). Nesant galimybės šiuo metu atsakovės dukrą K. grąžinti atsakovei, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad vaikas yra mažametis, kad jau nuo 2013 m. gyvena N. šeimynoje, kad vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra bei kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo, o šiuo metu atsakovė negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (CK 3.248 str.1d.) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, K. K., ją įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo vienišos motinos ir jai likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka jos interesus (CK 3.183 str.4d.). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau atsakovės dukra yra mažametė, savo nuomonės teisme pareikšti dar negali (CK 3.183 str. 3d.).
N. šeimyna yra įregistruota viešame registre (17 b.l.), turi tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, o atsakovės dukra K., kuri yra sveika ir gali būti globojama (13 b.l.), šioje šeimynoje yra globojama jau nuo 2013 m., šeimynai sutikus nuolatinai globoti K. (31 b.l.), teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, K. globėju ir turto administratoriumi paskiriant N. šeimyną, ten pat nustatant K. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka atsakovės mažamečio vaiko interesus (CK 3.264 str. 3d., 3.265 str. 1 d. 1 p., 3.268 str., 3.269 str., 3.275 str.). Kiti pilnamečiai šeimynos nariai neprieštarauja, kad šeimynoje būtų nuolatinai globojama K. K. (46 b.l.).
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovė nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad būtų atleista nuo pareigos pačiai išlaikyti dukrą vykdymo, ar kad šią pareigą vykdo.
CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 str.), todėl atsakovė negali būti atleista nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.
Atsakovės dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina jos globėjai, vaikas savo turto neturi, mokama globos išmoka, taigi darytina išvada, kad labiausiai mažamečio vaiko poreikius tenkintų išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovo nuomone, atsakovė turi galimybę kas mėnesį mokėti 100 EUR dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2013-01-01 buvo 1.000 Lt, nuo 2014-10-01 - 1.035 Lt, o nuo 2015-07-01 yra 325 EUR.
Atsakovė savo nuomonės dėl ieškinio nepareiškė. Ji turto neturi, nedirba, darbo biržoje neregistruota, (29-30 b.l.), duomenų, kad būtų nedarbinga, nėra. Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo amoralaus elgesio, o taip pat abejingumas savo tėviškoms pareigoms, negali būti pateisinama priežastimi tokius tėvus atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus vykdymo. Nors yra pagrindas atsakovės turtinę padėtį vertinti sunkia, tačiau ji nėra nedarbinga, turi galimybę dirbti, pareigos išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus neturi, todėl ją atleisti nuo išlaikymo vaikui teikimo, ar priteisti mažesnę, nei ieškovas prašo, išlaikymo sumą, nėra pagrindo. Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pareiškė 2015-05-05, priteisti išlaikymo skolą neprašė, todėl su šia data sietinas reikalavimo teisės atsiradimas (CK 3.200 str.).
Vadovaujantis atsakovės vaiko interesais, priteistinas išlaikymas vaikui iš atsakovės ieškovo nurodytos formos ir dydžio (CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 100 EUR kas mėnesį nuo 2015-05-05 (ieškinio padavimo) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p., 496 str.).
Ieškinys tenkintinas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, teismas vertina šalių procesinį elgesį iš esmės tinkamu, todėl nuo CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenukrypsta. Iš atsakovės valstybei priteistina 3,75 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 77 EUR žyminio mokesčio, t.y. 41 EUR už reikalavimą apriboti motinos valdžią, 36 EUR (100 EUR x 12 mėn. = 1.200 EUR x 3 proc. = 36 EUR) už reikalavimą priteisti išlaikymą) ( CPK 80 str. 1d. 1p., 5p., 85 str.1d. 3p., 96 str.), t.y. viso priteistina 80,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., 496 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti N. šeimyną, (duomenys neskelbtini), N. šeimynoje nustatyti K. K. nuolatinę gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 100 EUR dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2015-05-05 iki K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 80,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.