Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui T. Š. ir jo atstovui advokatui Ričardui Raliui, atsakovei D. M. ir jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, institucijos teikiančios išvadą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. E.,

nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovei D. M. dėl tėvystės nuginčijimo, institucijos teikiančios išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas laiko, kad yra pagrįstų abejonių, kad jis nėra tikrasis ir biologinis D. Š. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys – ieškovas ir atsakovė – yra nurodyti vaiko tėvais D. Š. gimimo įraše (21 b.l.). Vaikui gimus nesusituokusiai atsakovei duomenys apie vaiko tėvą gimimo įraše įrašyti ieškovo prašymu tėvystę pripažinus (22 b.l.). Tėvystę ieškovas pripažino praėjus beveik vieneriems metams po vaiko gimimo. Šalys be dukters D. Š. turi sūnų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o dukters nustatyta su atsakove. Paskyrus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad ieškovas nėra vaiko D. Š. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (69, 70 b.l.).

CK 3.149 straipsnio 1 dalis nurodo, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Tokia formuluotė iš esmės reiškia, kad tėvystę, pripažintą pareiškimu, galima nuginčyti tik moksliniais medicininiais metodais nustačius, kad atsakovas nėra biologiniu tėvu.

Moksliniai medicininiai tyrimai pagal 2017 m. spalio 3 d. teismo nutartį buvo atlikti tiriant genetinių žymenų sutapimą, kuris nebuvo nustatytas. Todėl, teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad ieškovas nėra D. Š. tėvas. Ir tai yra pagrindas tėvystei nuginčyti.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad moksliniais įrodymais pavirtinti duomenys, tėvystei nuginčyti, jog ieškovas nėra vaiko tėvas yra būtina, bet savaime nepakankama sąlyga ieškovo ieškinį tenkinti. Tai reiškia, kad be vaiko biologinės kilmės iš tėvo nustatymo, teismas nagrinėjamojoje byloje turi įvertinti ir tai, ar ieškinio tenkinimas nepažeidžia vaiko interesų, ar yra kitų svarbių socialinių, psichoemocinių ar kitų aplinkybių, dėl kurių ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

Viena iš priežasčių, kada ieškinys gali būti atmestas, netgi ir nustačius, jog nėra vaiko biologinės kilmės iš tėvo, tai susiformavusi socialinė tėvystė. Socialinė tėvystė, nors įstatymu ir nėra apibrėžta, jos sąvoka apibrėžta ir išplėtota Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinant Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 8 straipsnio nuostatas apie asmens teisę į šeimos gyvenimą, yra suprantama kaip tvarūs ir pastovūs emociniai bei socialiniai vaiko ir socialinio tėvo ryšiai bei tikimybė, kad ateityje šie santykiai išliks. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovas su dukterimi negyvena nuo to laiko, kai dukteriai sukako puse metų. Jų santykiai ne tik yra nutrūkę, tačiau, teismo vertinimu, niekada nebuvo susiformavę, šalims nuvykus atlikti DNR ekspertizės D. Š. ieškovą vadino dėde, klausė atsakovės, kas yra šis dėdė? Todėl teismas konstatuoja, kad tarp ieškovo ir D. Š. nėra nei biologinės, nei socialinės tėvystės ryšių.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą praleido vienerių metų senaties terminą, todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir šiuo pagrindu. CK 3.152 straipsnis nurodo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad ieškinio atmetimas remiantis praleistu ieškinio senaties terminu yra savarankiškas atsakovo teisių gynimo būdas ir ieškinio senatis gali būti taikoma tik esant atsakovo prašymui ją taikyti. Ieškinio senatis savo esme yra laiko tarpas, kuriuo yra garantuojama pažeistos teisės gynyba ir esant poreikiui prievartinis tokios teisės įgyvendinimas (CK 1.124 straipsnis). Tėvystei nuginčyti yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Kaip minėta, ieškovo tėvystė buvo pripažinta pareiškimu, todėl nuo pat ieškovo įregistravimo vaiko tėvu jis apie tokius duomenis žinojo. Vertinant ieškovo paaiškinimus ieškinio senaties eigos pradžia sietina su aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės paaiškėjimu ieškovui. Šiuo atveju ne bet kokių aplinkybių paaiškėjimas laikytinas duodančiu pagrindą teigti, kad duomenys apie vaiko tėvystę neatitinka tikrovės. Tokios aplinkybės vertintinos vidutiniškai apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens aspektu. Tai yra ar paaiškėjus tokioms aplinkybėms protingam, atidžiam ir rūpestingam asmeniui galėjo kilti abejonių dėl tėvystės.

Ieškovas laiko, kad ieškinio senaties eiga, kada jam kilo pagrįstos abejonės dėl tėvystės D. atžvilgiu prasidėjo jam 2017 m. sausio 12 d. gavus atsakovės sesers žinutę. Teismas vertindamas šios žinutės turinį (60 b.l.) konstatuoja, kad joje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra jokių duomenų apie ieškovo tėvystę, apie šalių dukterį, ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti ieškovo abejonę dėl savo tėvystės dukters atžvilgiu.

Kaip teismas jau pažymėjo, ieškinio senaties taikymas yra atsakovo teisių gynimo būdas, o tai lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių. Atsakovas, remdamasis praleistu ieškinio senaties terminu ir turi pareigą įrodinėti šią aplinkybę. Teismo vertinimu, atsakovė ne tik neįrodė, tačiau net ir nenurodė jokių aplinkybių, jog ieškovui duomenys apie jo tevystę D. atžvilgiu buvo žinomi ir anksčiau, todėl jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

Atsižvelgiant į šios bylos viešojo intereso pobūdį ieškinio senaties taikymas gali būti vertinamas ne tik kaip atsakovės gynybos priemonė, tačiau ir kaip vaiko, kuriam tėvystę prašoma nuginčyti, interesų apsaugos priemonė. Šiuo konkrečiu atveju, teismui konstatavus, kad ieškovo ir D. Š. nesieja ne tik biologinė, tačiau ir socialinė tėvystė, tarp vaiko ir ieškovo nėra susiformavę jokie ryšiai, vaikas ieškovo nepažįsta, pats ieškovas neturi jokio noro ir siekio su vaiku sukurti socialinių ar emocinių santykių, vertindamas vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas sprendžia, kad atsakovė, kaip savo teisių gynimo priemonės, neįrodė, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškinio senaties taikyti ir kaip savarankišką D. Š. teisių gynimo priemonę.

Teismas, vertindamas pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą jų teisinį vertinimą, ieškovo ieškinį laiko pagrįstu bei įrodytu ir jį tenkina.

Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl priimant sprendimą jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti.

Nuginčyti ieškovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nustatyti, kad T. Š. nėra D. Š. tėvas, o D. Š. nėra T. Š. duktė.

Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ir papildymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti duomenis apie D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją siųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.