Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Editai Juršienei, Rasai Dženkaitienei, Sandrai Striogaitei, Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Dariui Valkavičiui, atsakovo A. Č. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovės A. A. S. atstovui advokato padėjėjui Donatui Lapinskui, atsakovės nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovui Silvijui Klenauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. Č., A. A. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno marių regioninio parko direkcijai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2004 m. gruodžio 3 d. sutarties dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia, taikyti restituciją natūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko Valentino pardavė, o A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei A. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (8.6679 ha), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdami 90183 Lt (t. 1, b. l. 22-23).

Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-166-406/11 (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis dėl rašymų apsirikimo (t. 3, b. l. 69)) matyti, kad teismas panaikino 2004 m. liepos 19 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 409 „Dėl žemės sklypų detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalus planas „Dėl žemės sklypo, naudojimo rekreacijai, suformavimas prie esamų pastatų“; panaikino 2004 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-04-9488, kuriuo A. Č. ir A. A. S. praduotas 8.6679 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 14-21). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas (t. 2 , b. l. 22-29). Be to Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi A. A. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo minėtose bylose netenkino (t. 2, b. l. 108-120).

Dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, civilinėje byloje BUAB ,,Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, civilinėje byloje A. T. v. UAB ,,Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. UAB ,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008). Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu - imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje S. T. ir kt. v. AB Rytų skirstomieji tinklai ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008).

Iš byloje esančio Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis dėl rašymų apsirikimo (t. 3, b. l. 69)) matyti, kad teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno marių regioninio parko direkcijai, A. Č., A. A. S. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą tenkino ir panaikino 2004 m. liepos 19 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 409 „Dėl žemės sklypų detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio Grabuciškių k., Rumšiškių s., Kaišiadorių t., detalus planas „žemės sklypo, naudojimo rekreacijai, suformavimas prie esamų pastatų“; panaikino 2004 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-04-9488, kuriuo A. Č. ir A. A. S. praduotas 8.6679 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 14-21). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis patvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 20011 m. spalio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas (t. 2 , b. l. 22-29). Be to Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi A. A. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo minėtose bylose netenkino (t. 2, b. l. 108-120). Minėtas bylas ir nagrinėjamąją bylą sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-166-406/11 nustatyti faktai turi teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, sprendimas administracinėje byloje yra sprendimo šioje byloje pagrindas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atleidžiamas nuo ieškinio įrodinėjimo šioje dalyje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir teismas laiko, kad 2004 m. gruodžio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (8.6679 ha) esančio (duomenys neskelbtini) (pardavėjas Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama Kauno apskrities viršininko Valentino Kalinausko, pirkėjai A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina 90183 Lt), pripažintina negaliojančia vadovaujantis priimtu Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-166-406/11 (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl restitucijos taikymo

Ieškovas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškinyje ir teismo posėdžių metu prašė taikyti restituciją natūra. Atsakovės Angelės A. S. atstovas advokato padėjėjas Donatas Lapinskas atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu nesutiko su grąžintino sklypo verte. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad restitucijos taikymas negali sudaryti pagrindo nei vienai iš sutarties šalių nepagrįstai praturtėti, tačiau nenustačius tikslios sklypo rinkos vertės, nebūtų galimybės ne tik sutarties šalių grąžinti į buvusią padėtį, bet ir būtų sudarytos sąlygos vienai iš sutarties šalių praturtėti kitos šalies sąskaita, nes sklypo rinkos vertė nuo sutarties sudarymo 2004 m. gruodžio 3 d. iki ieškinio padavimo į teismą dienos labai padidėjo. Todėl valstybės nuosavybėn grąžinant didelės vertės sklypą, o pačiai valstybei sugrąžinant tik 90183 Lt, sutarties šalys jokiu būdu nebūtų grąžintos į lygiavertę padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, nes atsakovų grąžintinas turtas būtų nepalyginamai didesnės vertės negu valstybės grąžinama sutartyje nurodyta sklypo kaina (t. 3, b. l. 99-105). Atsakovo A. Č. atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad negalima taikyti restitucijos natūra, nes atsakovas A. Č. yra sąžiningas sklypo įgijėjas, atsakovui nebuvo žinoma, kad ginčo sklypas negalėjo būti jam parduotas. Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2004 m. gruodžio 3 d. atsakovų iš valstybės nusipirktame žemės sklype esantys miškai valstybinės reikšmės miškams buvo prisikirti tik priėmus 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2004, Nr. 162-5910), tačiau schemos, kurių pagrindu šie plotai buvo suformuoti ir kuriuose buvo pažymėtas kiekvienas konkretus miško sklypas, priskirtas valstybinės reikšmės miškams paskelbtos nebuvo (t. 1, b. l. 12, t. 3, b. l. 111). Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu prašė restituciją taikyti natūra, nurodo, jog tikslinga grąžinti valstybei ginčo žemės sklypą, o atsakovams išmokėti sutartyje nurodytą kainą 90183 Lt. Atstovė Ernesta Mockutė nurodo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis pagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pablogėtų. Atstovė paaiškino, kad valstybė, atgavusi ginčo sklypą, juo disponuos ir niekam neperleis, todėl jokių piniginių lėšų negaus. Jeigu atsakovams būtų sumokėta kaina, kurią atsakovai įsivaizduoja, akivaizdžiai valstybės padėtis pablogėtų, o atsakovų pagerėtų. Duomenų, kad turtas sunaikintas, perleistas byloje nėra, todėl tinkamas restitucijos būdas yra grąžinimas turto natūra, grąžinant šalis į pradinę padėtį, grąžinti valstybei ginčo sklypą, o atsakomas išmokėti pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą ir jų sumokėtą 90183 Lt kainą (t. 3, b. l. 70-73, 107-112). Trečiojo asmens atstovas Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovas Silvijus Klenauskas parengiamojo teismo 2013 m. kovo 22 d. posėdžio metu paaiškino, kad atsakovams turi būti sumokėta tokia kaina, kurią jie sumokėjo pirkdami ginčo sklypą (t. 3, b. l. 72).

Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento - ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo – taikoma restitucija, o kai negalima grąžinti to, ką sandorio šalys yra gavusios, natūra – atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taikymas yra galimas tik tarp sandorio šalių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo. Ši nuostata įtvirtinta CK 1.138 straipsnio 2 punkte, nurodant, kad vienas civilinių teisių gynybos būdų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas. Esminis restitucijos bruožas (požymis) yra tas, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina teismo teisė keisti restitucijos taikymo būdą, tačiau teismas gali pakeisti restitucijos taikymo būdą ar restitucijos netaikyti tik išimtiniais atvejais, kai įprastas restitucijos taikymo būdas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų vienos iš šalių padėtį, o kitos atitinkamai pagerintų. Taigi restitucijos būdo keitimas yra išimtis iš taisyklės, pateisinama siekiu išvengti šalių nelygybės pritaikius restituciją.

Byloje esančioje valstybinės žemės 2004 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 22-23) sklypo kaina nurodyta 90183 Lt. Valstybinės įmonės registrų centro Kauno filialo 2012 m. gruodžio 21 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre jau įregistravus atsakovų nuosavybės teises (t. 1, b. l. 18-19), nurodyta, kad sklypo vertė (indeksuota) 90183 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 693432 Lt, todėl tikėtina, kad tokia sklypo vertė buvo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Be to, atsakovai pateikė teismui Valstybės perduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės 2004 m. rugpjūčio 11 d. nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, jog viso 8.6679 ha sklypo vertė tuo metu buvo 17982 Lt (t 1, b. l. 97). Pirkimo pardavimo sutartimi sklypas parduotas už 90183 Lt (t. 1, b. l. 22-23). Pirkimo-pardavimo sutartimi sklypas buvo įvertintas mažesne kaina, nei nurodyta VĮ Registrų centro pažymėjime, bet didesne nei nurodyta sklypo vertės nustatymo pažymoje, todėl darytina išvada, kad toks kainos nustatymas neprieštarauja sutarčių laisvės principui ir atitiko sutarčių šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012). Pažymėtina, kad atsakovė A.A. S. prašyme skirti ekspertizę tiksliam sklypo vertės ir kainos nustatymui 12 punkte nurodo, jog sklypo kaina privalėjo būti nustatyta pagal ginčo sandorio metu buvusią sklypo vertę. Tačiau akivaizdu, kad atsakovė A. A. S., sudarydama sutartį, buvo pakankamai atidi ir rūpestinga pirkėja, kiek buvo reikalinga ir protinga pagal situaciją, nes nustatant sklypo kainą nereikalavo ją nustatyti pagal tuo metu buvusią sklypo vertę. Todėl teismas laiko, kad netikėti Valstybės įmonės registrų centro nustatyta žemės sklypo verte bei vidutine rinkos verte nėra pagrindo ir daro išvadą, kad atsakovės nurodyti argumentai prieštarauja jos pačios valiai sudarant sutartį bei sutarčių laisvės principui ir atmestini. Akivaizdu, kad, nustačius sklypo kainą pagal sklypo vertę buvusią pirkimo pardavimo metu ar ieškinio į teismo padavimo dieną, valstybė turėtų atsakovams sumokėti daug didesnę sumą nei sumokėjo atsakovai, todėl tai pablogintų valstybės padėtį, o atsakovai galimai pagerintų savo turtinę padėtį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Daikto įgijėjo sąžiningumo ar jo nesąžiningumo nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas. Jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. Č., J. Č., bylos Nr. 3K-3-346/2008). Dėl to aplinkybė, kad valstybinė institucija perleido žemę, kurios neturėjo teisės perleisti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo įgijėją laikyti sąžiningu vien dėl to, jog jis žemę įgijo iš valstybinės institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. M. ir kt. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-294/2007). Atsakovo A. Č. atstovė savo argumentus, kad atsakovas A. Č. yra sąžiningas įgijėjas grindžia tuo, kad 2004 m. gruodžio 3 d. atsakovų iš valstybės nusipirktame žemės sklype esantys miškai valstybinės reikšmės miškams buvo prisikirti tik priėmus 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2004, Nr. 162-5910), tačiau schemos, kurių pagrindu šie plotai buvo suformuoti ir kuriuose buvo pažymėtas kiekvienas konkretus miško sklypas, priskirtas valstybinės reikšmės miškams paskelbtos nebuvo, todėl jis nežinojo apie miškų plotų priskyrimą valstybiniams miškams (t. 1, b. l. 12, t. 3, b. l. 111). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šiuo argumentu atsakovas grindė savo nesutikimą su pareikštu prokuroro prašymu Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-166-406/11 pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno marių regioninio parko direkcijai, A. Č., A. A. S. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendime (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis dėl rašymų apsirikimo (t. 3, b. l. 69)) (t. 2., b. l. 14-21) išanalizavo atsakovo nurodytas aplinkybes ir paneigė atsakovo teiginius. Apie tai pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1482/2012 (t. 2, b. l. 22-29) bei administracinėje byloje Nr. P525-173/2012 (t. 2, b. l. 108-120) dėl proceso atnaujinimo. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių: nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), vadovaujasi nurodytose bylose išsakytais motyvais ir laiko, kad atsakovo nurodyti argumentai, jog restitucija negali būti taikoma natūra, nes jis yra sąžiningas turto įgijėjas, atmestini kaip nepagrįsti, Kauno apygardo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-166-406/11 motyvais.

Vadovaujantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, teismas laiko, kad prokuroro, ginančio viešąjį interesą reikalavimas taikyti restituciją natūra yra tenkintinas visiškai, nustatant, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (8.6679 ha), esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas valstybei, o atsakovams valstybė išmoka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą ir sumokėtą kainą, t. y. A. Č. 45091,50 Lt, A. A. S. 45091,50 Lt (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes – imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sprendimą dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo atsakovams A. Č. ir A. A. S. lėmė Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai. Byloje nenustatyta, kad atsakovai A. Č. ir Angelė A. S. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su neteisėtu valstybinės žemės sklypo pardavimo įsigijimu – bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis), bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos ne iš visų atsakovų, o tik iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą. Kadangi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteisiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2004 m. gruodžio 3 d. sutartį, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko Valentino Kalinausko ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (8.6679 ha), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, pripažinti negaliojančia.

Patenkinti ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro reikalavimą ir taikyti restituciją tokiu būdu:

Įpareigoti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos Respublikos valstybei, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) parduotą pagal 2004 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

2. Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 45091,50 Lt, iš viso 90183 Lt, gautų pagal 2004 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (8,6679 ha), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, taikytas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.