Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės N. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „R“, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio dalį – subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, – 1 metų laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK ir paskirta galutinė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, turto konfiskavimas panaikintas;

8) Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi atleistas nuo paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

9) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

10) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

11) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant iki 2017 m. rugsėjo 3 d. neišeiti iš namų nuo 18.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per penkiolika dienų nuo paleidimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas, pasiunčiant atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs;

12) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

13) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė – 60 parų arešto bausmė, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent jis 2022 m. kovo 30 d., apie 22.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė L. Š. du smūgius – į dešinį veido skruostą ir į ranką. Tokiais savo veiksmais M. V. sukėlė L. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad L. Š. yra jo kaimynas, jie gyvena tame pačiame aukšte. L. Š. gyvena vienas, o jis gyvena su mama, ją prižiūri. 2022 m. kovo 30 d. vakare, po darbo, tikslaus laiko neprisimena, susitiko su L. Š., jis išgėrė alaus stiklinę ir išėjo, o jis tada nuėjo pas kitą kaimyną, kuris gyvena šalia L. Š. buto, ir su juo vartojo alkoholį. Po to, jis norėjo nueiti į tualetą ir einant pro L. Š. butą, atsidarė jo buto durys ir jis pamatė, kad pas jį sąvartynas. Tada užėjo į L. Š. kambarį ir pastarojo paklausė, kodėl jis dar nesusitvarkęs, pasakė, kad iš buto smirda, nors dvi dienas prieš tai jis buvo jam davęs porą didelių šiukšlių maišų, kad į juos susikrautų daiktus ir susitvarkytų. L. Š. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir tada jis L. Š. trenkė į veidą, ar delnu ar kumščiu trenkė, neatsiminė, pataikė į veidą, į kurią pusę, irgi neprisimena. Po to, jis iš L. Š. buto išėjo. Kiek kartų jam trenkė į veidą, lyg tai vieną kartą. Jo bute daiktų nemėtė, jokios betvarkės nedarė, nes ten ir taip jau betvarkė ir viskas išmėtyta, nes pastarasis veda asocialų gyvenimą, nesitvarko, savimi nesirūpina, vaikšto po konteinerius ir renka daiktus. Anksčiau su juo jokių konfliktų nėra turėjęs. Papildomos apklausos metu M. V. parodė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, ne viską gerai prisimena, galėjo būti, kad jis kaimynui L. Š. trenkė du kartus, kur pataikė neprisimena. Pamena, kad smūgiavo kumščiu. Smūgius sudavė dėl to, kad jie sukonfliktavo dėl kaimyno netvarkos. Jis L. Š. atsiprašė ir jis jam atleido. Jis atlygino L. Š. padarytą žalą, jis jam pretenzijų neturi. Jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

2022 m. kovo 30 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad L. Š. parodė, jog 2022 m. kovo 30 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po to, apie 22.15 val., į jo buto duris kažkas pasibeldė, jam pradarius duris, už jų stovėjo kaimynas M. V., kuris užėjo į jo butą ir pasakė, kad jis įjungtų šviesą, jam įjungus šviesą, M. V. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, į dešinę pusę, jam pradėjo skaudėti. Po to, M. V. pasakė, kad jis davė tuščių maišų, o jis nieko nesutvarkė, nesudėjo drabužių ir po šių žodžių, jis vėl sudavė jam kumščiu į veidą, pataikė į dešinę pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat pradėjo mėtyti jo daiktus, daryti betvarkę bute. Išeidamas iš buto, M. V. norėjo ištraukti iš buto durų spynos raktus, kad jis niekur neišeitų, bet raktas lūžo. Tada M. V. paėmė visus raktus ir išėjo. Jam išėjus, jis paprašė kaimyno, kad atrakintų bendro koridoriaus duris, nes jis nuo jų neturėjo raktų. Po to, jis išėjo į lauką ir išsikvietė pagalbą. Dėl ko M. V. jį užpuolė jis nežino. M. V. buvo girtas. Jis jokių konfliktų su juo anksčiau neturtėjo. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambario durų spyną, viduje stebėta metalo, galimai rakto galo nuolauža, kambaryje stebėtos šlapios grindys, betvarkė, išmėtyti daiktai, drabužiai.

Nukentėjusysis L. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas ekspertus jis nenuvyko, kadangi jam dėl smūgių sudavimo neliko jokių išorinių sužalojimų. Buvo paraudimas, kuris kitą dieną išnyko. Greitoji medicinos pagalba nebuvo atvykusi. Jam buvo suduoti du smūgiai kumščiu, kuria ranka jie buvo suduoti, nepamena. Jis alkoholio nebuvo vartojęs. Kaip M. V. jam sudavė smūgius niekas nematė, smūgiai buvo suduoti jam priklausančiame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis prisimena, kad M. V. pasibeldė į jo kambarį, jis atrakino duris ir jį įsileido. Jis pasakė, kad įjungtų šviesą, kurią jis įjungė. Tada jis vieną kartą sudavė jam į veidą, į dešinįjį skruostą. Po to pasakė, ar jis pamena, ką jis sakė. Jis jam atsakė, kad jis juk buvo darbe ir kada jis galėjo tai padaryti. Prieš tai M. V. jam buvo davęs maišų, kad susidėtų drabužius. Kadangi iš darbo grįžo 19 valandą, tai nebuvo kada tai padaryti. Tada M. V. užsimojo jam trenkti į žandikaulį, bet jis užsidengė ranka ir pastarasis jam pataikė į ranką. Po to, M. V. pradėjo viską spardyti ir jaukti kambarį, išpylė kibire buvusį šlapimą, mėtė rūbus ir daiktus. Jis jam nieko nesakė, liepė pabaigti, jis vis tiek neišėjo. Tada atėjo kaimynai, kurie išsivedė M. V. iš kambario. Vėliau M. V. jo atsiprašė, jis jam atleido, tačiau jis, nulauždamas raktą, padarė jam turtinę žalą. Papildomi apklausos metu L. Š. parodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai, vienas į veidą, kitas į ranką, dėl abiejų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, išorinių sužalojimų neliko. Taip pat M. V. nulaužė raktą, dėl ko jam padaryta 15 eurų turtinė žala. Jis jam padarytą žalą atlygino. Žala jam nepadaryta, pretenzijų neturi ir jam atleido.

2022 m. kovo 30 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiam L. Š. buvo pasiūlyta parodyti ant jo kūno esamus sužalojimus. L. Š. parodė veide esamus sužalojimus. Apžiūrint L. Š. veidą, iš dešinės pusės, po akimi užfiksuotas paraudimas, patinimas.

Iš byloje esančių alkotesterio parodymų matyti, kad M. V. nustatytas sunkus – 2,95 promilių neblaivumo laipsnis.

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. V. mušdamas žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis 2022 m. kovo 30 d., apie 22.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė L. Š. du smūgius – į dešinį veido skruostą ir į ranką. Tokiais savo veiksmais M. V. sukėlė L. Š. fizinį skausmą. Kaltinamojo M. V. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis M. V. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį M. V. charakterizuojančius duomenis – pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, baustas administracine tvarka.

Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam M. V. už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimą, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ir skatins daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis įpareigojamas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. V. šioje baudžiamojoje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės, kurios šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną nėra pradėjęs atlikti, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė bendrinama su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kadangi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė, ją vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis keičiant į areštą, yra didesnė nei 2022 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos bausmės, kuri keičiama į 90 parų areštą, pridedama 2022 m. vasario 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos arešto bausmės dalis, galutinę bausmę M. V. nustatant neviršijančią maksimalaus arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimą, dydžio (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, ją pakeičiant į 90 parų arešto bausmę, subendrinti su neatlikta 2022 m. vasario 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, ir M. V. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. V. laikinojo sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2022 m. kovo 31 d. 00.01 val. iki 2022 m. kovo 31 d. 16.12 val., tai yra vieną parą.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti M. V., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.