- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-24
- Bylos Nr.
- N-556-1599-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nutarimo I. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas I. P. 2005 m. kovo 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, būdama Dariaus Petrausko įmonės įgaliotinė pagal 2001 m. rugsėjo 12 d. įgaliojimą, įdarbino nuo 2005 m. vasario 14 d. iki 2005 m. vasario 28 d. I. A., nuo 2005 m. kovo 10 d. iki 2005 m. kovo 15 d. – E. J. Dariaus Petrausko įmonėje, jos faktinėje veiklos vietoje, adresu Žvejų g. 2-209, Klaipėdoje, nelegaliai, be darbo sutarties, esant susitarimui dėl darbo vietos, funkcijų ir darbo užmokesčio, kur šios pilietės dirbo joms pavestą darbą – bendravo su darbo ieškančiais asmenimis, atsakinėjo į telefono skambučius, teikė informaciją darbdaviams bei klientams, būdamos neįformintos, kaip to reikalauja įstatymai, ir už tai gavo darbo užmokestį. I. P. pažeidė Darbo kodekso 93, 95, 98, 99 straipsnius, šiais savo veiksmais padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 13 d. nutarimu I. P. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už kiekvieną administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 437122 nurodytą nelegaliai D. Petrausko įmonėje dirbusį asmenį skyrė po 3 000 Lt dydžio baudą, tai yra 6 000 Lt baudą. Teismas nutarė nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatavo, kad I. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad iš faktinių bylos aplinkybių aišku, jog I. P. veikė kaip D. Petrausko įmonės įgaliota atstovė, iš jos veiksmų tretieji asmenys suprato, kad ji turi teisę sudaryti su jais sutartis, tarp jų ir darbo sutartis. Nors įmonė registruota D. Petrausko vardu, įmonę atstovavo, sutartis sudarinėjo I. P. Kad I. P. sudarė sutartis su I. A. ir E. J. pagal įmonės įgaliojimą, neneigė ir D. Petrauskas pareiškime teismui. Teismas nustatė, kad D. Petrausko individualioje įmonėje nuo 2005 m. vasario 14 d. iki 2005 m. vasario 28 d. buvo įdarbinta I. A., o nuo 2005 m. kovo 10 d. iki 2005 m. kovo 15 d. įdarbinta E. J. I. A. ir E. J. darbas buvo ieškoti naujų klientų, siūlyti įvairius darbo pasiūlymus darbo ieškantiems žmonėms, atėjusiems į D. Petrausko įmonę. Jos dirbo sutartą darbą, sutartu darbo laiku, gavo už tai atlyginimą, tačiau darbo sutartys, kaip to reikalauja Darbo kodekso 99 straipsnis, sudarytos nebuvo. Darbas buvo dirbamas I. A. bei E. J. susitarus su I. P. dėl darbo vietos, darbo laiko, darbo pobūdžio, atlyginimo už atliktą darbą. Šią aplinkybę patvirtino ir pati pažeidėja, nurodydama, kad darbas bus dirbamas D. Petrausko įmonės adresu. Teismas padarė išvadą, kad I. A. ir E. J. darbas turėjo būti įformintas ne autorinėmis, o darbo sutartimis, kadangi atitinka visus darbo sutarties požymius, numatytus Darbo kodekso 93 straipsnyje. Kadangi darbo sutartis, kaip to reikalauja Darbo kodeksas, sudaryta nebuvo, toks darbas, vadovaujantis Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikomas nelegaliu. Teismas nenustatė I. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad šiuo metu I. P. augina mažametį vaiką, įmonė veiklos Klaipėdoje nebevykdo.
II.
I. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nutarimu paskirtą baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. I. P. veika neatitinka nelegalaus darbo sampratos, nes buvo legali, neslepiama.
2. I. A. ir E. J. paaiškinimai neatitinka tikrovės. Pastarosios melavo, kad išvengtų atsakomybės.
3. I. P. neturi pakankamai pinigų, augina alergišką kūdikį, nuo kurio negali atsitraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnyje įtvirtinta teisės norma blanketinė. Šio teisės pažeidimo inkriminavimas konkrečiam asmeniui neatsiejamas nuo konstatavimo nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviųjų požymių (Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p.). Administracinei atsakomybei atsirasti pagal minėtą straipsnį turi būti nustatyta, kad darbas dirbamas realiai, darbdavio ir darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės darbas, paklūstant nustatytai darbo tvarkai, atlygintinai, bet nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje surinkta pakankamai tiek subjektyvių, tiek objektyvių įrodymų apie sutartą atlygintiną ir apibrėžtu laiku realiai dirbtą darbą – bendravimą su asmenimis ieškančiais darbo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti I. A. paaiškinimais, kad su pareiškėja I. P. buvo sutarta dėl darbo funkcijų, darbo laiko, atlyginimo (2 T, b. l. 17- 18), nes šie paaiškinimai iš esmės patvirtinti kito asmens liudytojos E. J. parodymais (1 T, b. l. 143 – 145). Kaltinančius parodymus duodančius liudytojų įvardijamos faktinės aplinkybės viena kitai neprieštarauja. Atvirkščiai, papildo ir padeda atkurti materialią tiesą. Tarp E. J. ir I. P. sudaryta autorinė sutartis neatitinka tikrųjų jos tikslų ir tik pagrindžia I. P. siekį išvengti teisės aktais keliamų reikalavimų įdarbinant asmenį vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kita autorinė sutartis esanti byloje, kurioje viena šalimi įvardijama I. P., o kita I. A., I. A. nepasirašyta (1 T, b. l. 15). Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad I. A. ir E. J. paaiškinimai neatitinka tikrovės ir yra melagingi, niekuo neparemtas.
Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, o to paties straipsnio 2 dalyje pažymima, jog darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais. Vienas iš jų prieš darbo pradžią įteikiamas darbuotojui. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (Darbo kodekso 99 str. 3 d.).
Darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo sutarties sąlygų, nesudarymas raštu arba darbo sutarties nepasirašymas darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutarties nepasirašymas darbuotojo, darbo sutarties neįregistravimas darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią neįteikimas antrojo sutarties egzemplioriaus – objektyvieji nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai. Jų nustatymas įpareigoja organus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas dėl nelegalaus darbo, asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, jei administracinėje byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą (pavyzdžiui asmuo dirba nepasirašęs darbo sutarties, bet jo darbas fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, mokamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondą ir kt.).
Pradėtas dirbti realus darbas neįteikus darbuotojoms darbo sutarties antrojo egzemplioriaus, darbo sutarčių nebuvimas patikrinimo metu, darbo sutarčių neįregistravimas darbo sutarties žurnale, pradėjusių dirbti darbuotojų neįtraukimas į darbo grafiką – tos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą ir lemia apeliacinio skundo netenkinimą.
Įmonė, kurios viena iš veiklos rūšių bendravimas, konsultavimas asmenų, ieškančių darbo, oficialiai įregistruota Dariaus Petrausko vardu (1 T, b. l. 22), tačiau kaip matyti iš I. P. paaiškinimo visa veikla bei atstovavimas vykdytas I. P., ką iš esmės patvirtino ir įmonės savininkas D. Petrauskas (1 T, b.l. 20, 77), todėl jau vien šių aplinkybių pagrindu pareiškėja pagrįstai pripažinta tinkamu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies subjektu. Vadinasi, ir šiuo aspektu teismo sprendimo naikinimui ar keitimui pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.