Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo komisijos (toliau - Komisija) 2023 m. spalio 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį, 203¹ straipsnį, 234 straipsnį (tyčinis nužudymas, neteisėta juridinio asmens veikla, neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas) – 14 metų laisvės atėmimo bausme. 2009 m. kovo 12 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, lygtinai paleistas neatlikęs 6 metų 3 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

1.2. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendis: nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos) perkvalifikuotos į BK 253 straipsnio 1 dalį (1 veika), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkvalifikuotos į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

1.3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi tenkintas V. B. prašymas sušvelninti bausmę, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Nuteistasis V. B. 2015 m. vasario 3 d. Pasvalio apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo 1 metų laisvės atėmimo bausmės, dekriminalizavus šią nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad Pasvalio apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, V. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta bausmė yra 6 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Nustatyta, kad šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 metų 3 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė yra 10 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį V. B. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. bausmės atlikimo metu vienuolika kartų skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrengimų remonto elektromechanikos, staliaus, mūrininko profesijas, avalynės gamintojo kvalifikaciją, staliaus/baldų surinkėjo kvalifikaciją, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. dirbo tvarkiniu, batsiuviu, VĮ ,,M. A.“ valgykloje, ūkio skyriaus tvarkiniu, pagalbiniu darbininku, vėliau dėl pablogėjusios sveikatos nedirbo. Nuo 2022 m. liepos 20 d. V. B. vykdo darbinę veiklą 40 valandų per savaitę pagalbinio darbininko pareigose, tvarko specialistų kabinetus. Nuo 2021 m. spalio mėnesio nuteistasis reguliariai vyksta pas savo dukterį trims paroms trumpalaikių išvykų į namus metu, drausminių pažeidimų nefiksuota. Laisvės atėmimo vietų įstaiga yra gavusi keturis vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš V. B.: pagal vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) sumokėta 3219,58 Eur iš 3350,98 Eur; pagal vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) sumokėta 228,86 Eur iš 438,03 Eur; pagal vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) 23,56 Eur turimas finansinis įsipareigojimas sumokėtas pilnai; pagal vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) sumokėta 98,25 Eur iš 147,53 Eur. Taigi, nuteistasis yra sumokėjęs didžiąją dalį turimų finansinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus, turimus įsipareigojimus dengia ir savarankiškai, o likusi nepadengta įsiskolinimo suma sąlyginai nėra didelė. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, įgyjant specialybes, dirbant ir dengiant turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui, kadangi turi būti vertinamos visos lygtinio paleidimo taikymui svarbios aplinkybės.

8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodomi ir duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka šeši kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimas, lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nagrinėjamu atveju stebimas dalinis kriminogeninių veiksnių valdymas, kadangi vis dar stebimi nuteistojo sunkumai atpažįstant smurtines situacijas, dažnas smurtinių situacijų iš savo praeities menkinimas, aplinkybių ir aukų kaltinimas, stengimasis parodyti geresnį savęs vaizdą. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimą, turi dėti maksimalias pastangas dinaminių kriminogeninių veiksnių eliminavimui. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad praeityje V. B. teistas du kartus, atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau nepadarė išvadų dėl savo netinkamo ir teisei priešingo elgesio, kartoja tas pačias klaidas ir laisvėje gali daryti analogiškas ar kitas nusikalstamas veikas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nesielgė nepriekaištingai, kadangi vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir už buvo nubaustas drausmine tvarka.

9. Nuteistasis V. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už aštuonių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą: neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, nužudymą, neteisėtą juridinio asmens veiklą, nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui, neteisėtą laisvės atėmimą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir tai, kad, lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti. Šį teismo manymą sustiprina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau V. B. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, kadangi probacijos taikymo laikotarpiu padarė naujus smurtinius nusikaltimus, nors prieš tai buvo teistas už tyčinį nužudymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Sutiktina su nuteistuoju, kad nusikalstamos veikos vertinimas negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma ir tai, kad nuteistasis V. B. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nuteistasis ne visuomet sugeba paaiškinti savo veiksmus ir linkęs įsivelti į problemas dėl neapsvarstytų galimų savo veiksmų pasekmių, sprendimus kartais priima neįvertindamas ankstesnio patyrimo. V. B. praeityje ne kartą smurtavo tiek pykčio paveiktas, tiek siekdamas savo tikslų bei norėdamas pamokyti (nušovė savo sugyventinę, šovė į sulaikyti ketinusį policijos pareigūną, fiziškai ir psichologiškai smurtaudamas siekė iš kitos sugyventinės atgauti šaunamąjį ginklą), už smurtinius nusikaltimus teistas tris kartus, praeityje turėjo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu (dalis nusikalstamų veikų, įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, praeityje atleistas iš darbo dėl girtavimo). Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, pradėjo lankyti psichologo konsultacijas smurto ir priklausomybių tema, tačiau išlieka didelė agresyvaus elgesio tikimybė, būnant laisvėje, nestruktūruotoje aplinkoje, pavartojus alkoholio. Be to, užsiėmimų smurto prevencijos temomis metu, atsiskleidė nuteistojo sunkumai atpažįstant smurtines situacijas, dažnas smurtinių situacijų iš savo praeities menkinimas, aplinkybių ir aukų kaltinimas, stengimasis parodyti geresnį savęs vaizdą. Akivaizdu, kad V. B. savo netinkamą elgesį stengiasi pateisinti, menkinti, o tai tik patvirtina, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo asmenybės, nesupranta savo elgesio priešiškumo visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, įstatymams, negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybė, kad jis linkęs pateisinti tam tikras nusikalstamas veikas, pats neįžiūrėdamas jose nusikaltimo pobūdžio (neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas namuose, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais), praeityje nemokėjo mokesčių ir laiko tai pateisinamu dalyku. Šiuo metu nuteistasis smurtą vertina neigiamai, tačiau tai daro paviršutiniškai, labiau orientuodamasis į neigiamas pasekmes sau. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis aukščiau iškelia savo interesus ir poreikius, nemoka kritiškai vertinti savo priešingo teisei elgesio ir padaryti tinkamas išvadas, prisiimti kaltę ir savo neteisėtų veiksmų pasekmes.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodyti motyvai, pagrindžiantys teismo manymą, kad šiuo metu nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas. Skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo yra aktualūs teismui priimant galutinį procesinį sprendimą dėl asmens kaltės, padarius nusikalstamą veiką, o šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo taikymo, vertina ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama į lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų ir į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius. Šie pokyčiai turi būti akivaizdūs ir pakankami išvadai, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangos ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas. Byloje esančios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis V. B. turės pakankamai motyvacijos laikytis jam skirtų įpareigojimų, įstatymų ir nenusikalsti. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.