- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-17
- Bylos Nr.
- 1-86-383/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- I. J. Š.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Rytis Šimkus
- Kategorijos
- 1.2.3.1.2.6Nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini),
yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. T. 2022 m. sausio 28 d., laikotarpiu nuo 16.00 iki 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė metaliniu semtuvėliu ne mažiau kaip 49 smūgius nukentėjusiajai A. M. B. į galvos, kaklo, krūtinės, dešinio peties ir rankos bei kairės rankos sritis, taip sukėlė jai dideles fizines kančias bei skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais galvoje, rankose, intradermalines kraujosruvas rankose, dešinės akies junginės kraujosruvas, minkštųjų audinių kraujosruvas veide ir kakle, muštines žaizdas veide, lūpose ir liežuvyje, kirstinę žaizdą smakre, daugybinius nosikaulių, dešinio skruostikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių skeveldrinius lūžius, daugybinius apatinio žandikaulio lūžius, poliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžį, krūtinkaulio lūžį, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kraujavimu ir aspiracija krauju (obturacinė asfikcija), dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, t. y. itin žiauriai nužudė A. M. B.
Tokiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
Kaltinamasis V. T. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir paaiškino, kad A. M. B. nenužudė. Kaltinamasis V. T. paaiškino, kad sausio 28 d. (penktadienį) buvo jo gimtadienis. Apie 11–12 valandą atėjo buvusi bendradarbė A. B.. Buvo pasiruošę švęsti V. T. gimtadienį. Išgėrė vieną 0,7 litro butelį degtinės, paskui išgėrė antrą 0,7 litro butelį ir dar mažą 200 gramų buteliuką degtinės. Gėrė trise, jis išgėrė gal daugiau nei moterys. Šventė iki 15 valandos. A. nusprendė eiti namo. Nuo jo namų iki A. namų apie 4,5 km. Jis ją palydėjo iki namų. Ji pakvietė jį užeiti, sakė turi naminės degtinės. Užėjo ir jie po porą stikliukų išgėrė. Neilgai pabuvo ir jis išėjo namo, nebuvo net nusirengęs. Į namus sugrįžo apie 18.30 val. Pas B. pabuvo gal 10–15 minučių ir išėjo namo. Kiek buvo valandų, kai atėjo pas A., tai jis nežino, nežiūrėjo. Grįžęs namo žmonai sakė, kad palydėjo A. iki namų, pas ją padarė porą „stopkių“ ir grįžo. Konflikto nebuvo, A. jis nemušė. A. B., būdama pas juos, buvo užsiminusi, kad pas ją su A. D. buvo konfliktas. Kiek jam teko pas ją būti, ten visada rasdavo A. D.. Negali būti, kad ant jo drabužių rasta B. kraujo, jis parėjo namo švarut švarutėlis, jokio kraujo ant jo nebuvo. Neatsimena, ką sakė teisėjui, kai pratęsinėjo suėmimo terminą. Jis apsikalbėjo pats save, buvo sutrikęs, pirmą kartą pateko į tokią situaciją. Pas teisėją buvo sutrikęs. Negali atsakyti, kodėl pasakė teisėjui, kad sudavė „šiupeliuku“, buvo sutrikęs, kas šovė į galvą, tą ir pasakė. A. sakė, kad konfliktavo su A. D.. Jis mano, kad A. D. galėjo įvykdyti tą nužudymą. Kiek laiko ėjo atgal – nežino. Tik grįžęs pasižiūrėjo, kad buvo 18.30 val. Kitą dieną vilkėjo tuos pačius rūbus. Kitą dieną, apie 11.30 val., pas jį atvažiavo policija, buvo išgėręs. Apklausė tą pačią dieną, todėl prikalbėjo nesąmonių. Į teismą ėjo kitą dieną, koks buvo laikas, nepamena. Negali būti, kad ant jo drabužių atsirado B. kraujo, nebent policija suklastojo. Jis nieko nežudė. Jį vadino pravarde (duomenys neskelbtini). Jis neatsimena, ką kalbėjo policijos mašinoje, buvo išgėręs.
Ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdyje sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo, įtariamasis V. T. parodė, kad supranta, kad jis yra įtariamas nužudymu, kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad buvo jo gimtadienis, truputį išgėrė, dar išgėrė po du stikliukus su A. ir įvyko konfliktas. Dėl meilės kilo konfliktas, norėjo pasimylėti, o ji atsisakė, tada jis trenkė „šiupeliuku“. Sudavė į galvą tris kartus. A. tik atstūmė jį, smūgių nesudavė (2 t., b. l. 74–77).
Nukentėjusioji I. J. Š. parodė, kad ji yra A. B. sesuo. Su seserimi bendravo: sesuo atvažiuodavo pas ją ir lankyti kapų, o ji nuvažiuodavo pas A. kartu švęsti šventes. A. gal daugiau bendravo su jaunesne seserimi. Su V. T. sesuo buvo pažįstama seniai, anksčiau kartu dirbo, bendravo kaip šeimos nariai, kartu šventes švęsdavo, darbus dirbdavo. Sesuo A. buvo užsiminusi, kad V. T. švęs savo gimtadienį ir kviečia atvykti. A. buvo nuėjusi pasveikinti V. T., šis vėliau palydėjo ją į namus ir įvyko ta nelaimė. Jai sesuo Ž. papasakojo, kad T. kviečia A. į gimtadienį. Pažįstami sakė, kad matė juos abu pareinančius iš T. namų tą įvykio vakarą. Apie vyrus su A. nesikalbėjo, kaltinamojo A. namuose niekada nematė. A. nesakė niekada, kad nori susirasti draugą. Sausio 29 d. ryte jai paskambino ir pranešė, kad sesuo A. mirusi. Vyko į įvykio vietą, buvo atvežtas kaltinamasis. T. buvo apklausiamas, ji taip pat davė parodymus, bet jai į tą kambarį nerekomendavo užeiti. Visa tai įvyko jos bute. Apie nužudymo aplinkybes nieko negali daugiau pasakyti. Reiškia ieškinį turtinei žalai (1 893 Eur) atlyginti. Turtinė žala yra laidojimo išlaidos. Ji pateikė dokumentus, kuriuos turėjo. Neturtinei žalai atlyginti reiškia 10 000 Eur ir už advokato paslaugas pagal pridėtus dokumentus. Dėl sesers žūties patyrė didelį skausmą. B. vaikų neturėjo, tik seseris. Ji buvo nuoširdi, patikli, visais pasitikėjo, buvo gero būdo, nekonfliktiška. Sesuo buvo pažįstama su V. T., jie buvo kartu dirbę. Sesuo nepasakojo apie kažkokius draugystės su T. ypatumus. Sesers kaimynus pažinojo. Tai buvo D., jo dukra S., A. D., E. D.. A. D. yra sesers žentas. Jie nieko nežinojo apie tos dienos įvykius. Iš savivaldybės buvo gauta 300 Eur laidojimo pašalpa. Ta suma nėra išminusuota iš ieškinio sumos dėl turtinės žalos.
Liudytoja S. P. parodė, kad V. T. pažįsta, nužudytąją irgi pažinojo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo apie 17 valanda, kai išgirdo kažką, triukšmą, lyg trenksmą, pas A. B.. Atrodė lyg ir kėdė nugriuvo, kažką pastūmė. Tai buvo sausio 28 d., jau temo. Triukšmas truko neilgai, gal apie 5 minutes. Maždaug praėjus 10 minučių išėjo iš buto į laiptinę parūkyti ir pamatė, kaip pirmame aukšte link išėjimo durų laiptais lipa vyriškis. Tiksliau, pamatė guminius batus ir mėlynos spalvos striukės nugarinę dalį su atšvaitu ant nugaros. Iš pradžių dar pagalvojo, kas čia galėtų vaikščioti, tačiau prisiminė, kad (duomenys neskelbtini) dažnai matydavo vyriškį, su jos apibūdinta striuke, ir tai būdavo minėtas vyriškis, pravarde (duomenys neskelbtini). Toje laiptinės vietoje nuo judesio užsidega šviesa, dėl to ji gerai pastebėjo striukės spalvą bei guminius batus ir vyriškio siluetą. Kadangi vyriškis, pravarde (duomenys neskelbtini), buvo ne kartą užsukęs pas A. ir žinojo, kad jie yra pažįstami, pamanė, kad jis ir vėl buvo pas ją atėjęs į svečius. Parūkiusi ji nuėjo namo. Kitą dieną brolis paskambino ir pasakė, kad B. nužudyta. D. kitos dienos rytą rado ją nužudytą. Ji su A. kaimynės, santykiai buvo geri, pasikalbėdavo, kartu šventes švęsdavo. Ji žinojo, kad T. ateina kartais pas A., o A. nueidavo pas jį. Jie buvo bendradarbiai. A. buvo rami, gero būdo moteris. Tokius drabužius, kuriais vilkėjo tas, iš jos buto išeinantis, vyras, nešiojo V. T., buvo mačiusi jį su tais rūbais miestelyje. Žinojo tik pravardę (duomenys neskelbtini), pavardės nežinojo. Dabar žino, kad tai kaltinamasis V. T., tai tas pats asmuo, kuris yra kaltinamasis.
Liudytojas A. D. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pirmame aukšte, o jis (duomenys neskelbtini). Pas B. nuėjo sausio 29 dienos rytą, pasibeldė, niekas neatsiliepė, įėjo į vidų ir pamatė ją gulinčią kraujuose. Gulėjo kambaryje, prie pečiaus, aukštielninka, buvo visa kruvina. Kelnės buvo nusmauktos iki kelių, buvo su kelnaitėms. Dar vilkėjo kažkokį megztinį. Paskambino policijai. Pas A. ateidavo kaimynė N., T. Žinojo, kad jį vadina (duomenys neskelbtini), pavardę sužinojo tik dabar. A. buvo normali moteris, išgerdavo, nesipyko su kaimynais. Sausio 28 dieną jis A. nematė. A. į (duomenys neskelbtini) eidavo dažnai. Pamatęs negyvą A., paskambino sūnui, sūnus parvažiavo iš darbo ir iškvietė policiją.
Liudytoja R. T. parodė, kad V. T. yra jos sutuoktinis vyras. Liudytojai išaiškinus Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalies, 279 straipsnio 1 dalies procesinę teisę, liudytoja R. T. parodymus duoti atsisako.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka, pagarsinti liudytojos R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja R. T. teigė, kad yra V. T. sutuoktinė, patvirtino, kad sutinka duoti parodymus. Santuokoje gyvena apie 35 metus, kartu su jais gyvena neįgalus jų pilnametis sūnus K. T.. Pragyvena iš jos ir sūnaus gaunamos neįgalumo pašalpos, kadangi sutuoktinis V. paskutiniu metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Paskutiniu metu V. nevengė išgerti alaus, kartais degtinės su draugais, tačiau, būdamas neblaivus, jis niekada nebuvo konfliktiškas žmogus, visuomet išgėręs eidavo miegoti. Žinoma, tų žodinio pobūdžio konfliktų, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaikydavo dėl buitinių priežasčių. A. B. pažįsta seniai, kadangi kartu dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tad pažinojo ne tik ją, bet ir jos sutuoktinį, kuris jau yra miręs. Su A. visuomet gerai sutardavo, susiskambindavo abi telefonu, kartą į mėnesį, eidama į (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvę, pakeliui užsukdavo jų aplankyti. A. ir V. visuomet gerai sutardavo, niekada jie nėra konfliktavę. Kartais, eidama iš jų namų, A. pasiprašydavo V. ją palydėti iki pagrindinio kelio, kadangi iki pagrindinio kelio yra pievos keliukas, kuris dažnai būna arba labai sulytas, arba užsnigtas ir būna sunku juo eiti, tačiau palydėdavo tik iki pagrindinio kelio. 2022 m. sausio 27 d. paskambino A. ir pasiteiravo, ar gali pas juos ateiti penktadienį į namus pasveikinti V. Sutiko, kadangi yra jų šeimos draugė. A. atėjo 2022 m. sausio 28 d., apie 11.00 val. Suprato, kad ji prieš tai apsipirko parduotuvėje, kadangi su savimi turėjo pirkinių krepšį bei asmeninę rankinę. A. buvo apsiavusi juodos spalvos, lyg odinėmis, kelnėmis, vilkėjo palaidine, kurios spalvos neatsimena, ant kaklo buvo pasikabinusi karolius, vilkėjo juodos spalvos striuke su gaubtuvu, ant kurio buvo užsiūtas kailiukas. Mano, kad A. buvo blaivi. Ji atsinešė 0,7 litro talpos degtinės butelį, jį gėrė kartu su V. ir A., dar keletą stikliukų išgėrė ir sūnus K. Pasibaigus A. B. atsineštai degtinei, V. ant stalo pastatė dar vieną 0,5 litro talpos degtinės butelį, o šiam pasibaigus – dar vieną mažą degtinės buteliuką 0,2 litro talpos. Girtaujant jokių konfliktų tarp jų nebuvo, visi gražiai bendravo. Apie 15.00 val. pasibaigus degtinei, A. susiruošė į namus, tačiau V. pasisiūlė ją palydėti iki pagrindinio keliuko. Atsisveikinusi A. išėjo iš jų namų, o paskui ir jos vyras V. Į namus V. sugrįžo tos pačios dienos vakarą, maždaug apie 18.00 val., tikslaus laiko neatsimena, tačiau lauke jau buvo tamsus paros metas. Įėjęs į virtuvę, jis atsisėdo ant sofos ir pasakė, kad palydėjo A. iki jos namų, užėjęs į vidų išgėrė su ja po porą stikliukų naminės degtinės. Tą vakarą daugiau su V. nebendravo. Kitą dieną V. paprašė banko mokėjimo kortelės, kadangi norėjo nueiti iki parduotuvės nusipirkti alaus. Iš parduotuvės V. greit sugrįžo ir parsinešė alaus, kurį išgėrė kartu. Po to V. pasiūlė iš parduotuvės dar parnešti 350 ml talpos degtinės butelį, todėl vėl davė jam savo banko mokėjimo kortelę. Iš parduotuvės V. greitai sugrįžo į namus, o jo parneštą degtinės buteliuką išgėrė kartu. Visą tą laiką V. buvo ramus, jokio nerimo jame nesijautė ir nesimatė. Besėdint su V. virtuvėje, pamatė, kaip keliuku link jų atvyksta policijos automobilis. V. pamatęs pakilo nuo stalo ir išėjo į kiemą. Ji išėjo paskui pasižiūrėti, dėl ko jie atvyko, tačiau pareigūnai jos tik pasiteiravo, ar vakar pas juos lankėsi A. Patvirtino pareigūnams, kad buvo atvykus, tuomet jie liepė V. sėstis į jų automobilį ir išvažiavo iš jų namų (1 t., b. l. 96–98).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. mirties priežastis – kūno sumušimas: poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais galvoje, rankose, intradermalinės kraujosruvos rankose, dešinės akies junginės kraujosruvos, minkštųjų audinių kraujosruvos veide ir kaklo, muštinės žaizdos veide, lūpose ir liežuvyje, kirstinė žaizda smakro, daugybiniai nosikaulių, dešinio skruostikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių skeveldriniai lūžiai, daugybiniai apatinio žandikaulio lūžiai, poliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžis, krūtinkaulio lūžis, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų daugiau), kas komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kraujavimu ir aspiracija krauju (obturacinė asfiksija). Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu, 2022-01-29, 14.30 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone įvykio vietoje praėjo 12–36 val. A. B. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,95 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,17 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Lavono radimo poza atitinka apžiūros įvykio vietoje ir išorinio tyrimo metu užfiksuotos lavoninius reiškinius – po mirties lavono poza keičiama nebuvo bent 12 valandų iki apžiūros įvykio vietoje. Autopsijos metu A. B. nustatyti skydliaukės mazgai, bendrinė aterosklerozė, erozinis gastritas, kasos brozė. A. B. lavono kūne konstatuota: poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais galvoje, rankose, intradermalinės kraujosruvos rankose, dešinės akies junginės kraujosruvos, minkštųjų audinių kraujosruvos veide ir kakle, muštinės žaizdos veide, lūpose ir liežuvyje, kirstinė žaizda smakro, daugybiniai nosikaulių, dešinio skruostikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių skeveldriniai lūžiai, daugybiniai apatinio žandikaulio lūžiai, poliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžis, krūtinkaulio lūžis, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu. Konstatuoti sužalojimai padaryti kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais), iš jų odos nubrozdinimai galvoje ir dešiniame rieše, muštinės ir kirstinė žaizdos galvoje ir pergamentinis odos nubrozdinimas dešiniame petyje padaryti kietu (-ais) buku (-ais) riboto paviršiaus daiktu (-ais). Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi: a) nemažiau 19 galvos srities trauminių kontaktų, iš kurių 4 su kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais), 15 su kietu (-ais) buku (-ais) riboto paviršiaus daiktu (-ais); b) nemažiau 1 kaklo dešinės srities trauminį kontaktą; c) nemažiau 1 krūtinės srities trauminį kontaktą su kietu buku daiktu; d) nemažiau 19 dešinio peties ir rankos trauminių kontaktų, iš kurių 16 su kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais) ir 3 su kietu (-ais) buku (-ais) riboto paviršiaus daiktu (-ais); e) nemažiau 9 kairės rankos trauminių kontaktų su kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais). Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jų mąstą, histologijos tyrimo atsakymus bei mirties priežastį, sužalojimai padaryti kelios minutės iki mirties, išskyrus odos nubrozdinimą dešiniame petyje ir krūtinkaulio lūžį, kurie, tikėtina, padaryti po tiriamosios mirties (2 t., b. l. 3–10).
Specialistas J. V. yra patvirtinęs, kad 2022-01-29 dalyvaudamas atliekant kūno, rasto (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir įvertinęs kūno padėtį, kūne stebimus sužalojimus, aplinkoje daugelyje supančių plokštumų esančias kraujo dėmes ir išsimėčiusias dantų protezų dalis, gali teigti, kad aukos ir užpuoliko tarpusavio padėtys buvo dinamiškai kintančios, incidento pradžia, tikėtina, buvo prie stalo, vėliau persikelta arčiau krosnies. Aukos būta įvairiose padėtyse ir stovimoje, ir palinkusioje, ir gulimoje. Ilgą laiką turėjo likti sąmoninga ir aktyviai gintis, tai rodo gausūs tipiški gynybai priskirtini sužalojimai rankose. Tikėtina, kad smūgiai buvo suduodami vienu ir tuo pačiu įrankiu, plačiais mostais, nes kraujo tiškalų yra ant priešpriešinių kambario sienų bei lubų. Įvykio vietoje buvo rastas metalinis semtuvėlis, kurio darbinė plokštuma deformuota kraštams užsiriečiant į vidų, abi plokštumos akivaizdžiai kruvinos, kampuose briaunos pusapvalės. Kai kuriose ant moters kūno stebimose žaizdose įžvelgiamos semtuvėlio kraštų formų paralelės. Įvykio vietoje daugiau daiktų, galėjusių būti žalojančiu įrankiu, nepastebėjo (1 t., b. l. 109–111).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad A. M. B. lavonas buvo rastas gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, prie krosnies, kambario viduryje, ant grindų. Lavono kojos nukreiptos į lango pusę, galva nukreipta į įėjimo duris. Lavonas guli aukštielninkas, vos praskėstomis kojomis, kelnės nuleistos iki pakinklių, kelnaitės savo vietoje, gaktos srityje, virš šlaunų ir vidiniuose paviršiuose yra teptinių kraujo dėmių. Apžiūros metu iš įvykio vietos paimta: medvilninės šluostės spec. konteineryje, kuriomis padarytos tamsiai raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nuoplovos, dantų protezo dalys, mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ su SIM „Pildyk“ kortele, metalinis semtuvėlis, sutraukyti karoliai, 0,75 litro talpos užkimštas stiklinis butelis su užrašu „Auksinis Muskatinis“, stiklinė, 2 vnt. stikliukų, stiklinis neužkimštas 0,5 litro talpos butelis su užrašu „Stumbras Vodka“ (1 t., b. l. 19–49).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad, peržiūrint A. M. B. mobiliojo ryšio telefono „NOKIA“ skambučių žurnalą, matyti, jog 2022-01-27, 17.08 val., A. M. B. skambino įtariamojo sutuoktinei R. T., pokalbis truko apie 1 minutę laiko. Po to, 2022-01-28, 17.08 val., R. T. skambino žuvusiajai, tačiau į skambutį neatsiliepta, rastas įrašas „praleistas skambutis“ (1 t., b. l. 136–143).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. T. pateikė savo dėvėtus drabužius ir avalynę: juodos spalvos guminių batų porą, tamsiai mėlynos spalvos striukę, mėlynos spalvos džemperį, rudos spalvos megztinį, languotus marškinius, džinsines kelnes, baltos spalvos džemperį (1 t., b. l. 161–163).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojo paimti A. M. B. drabužiai ir avalynė: violetinė palaidinė, juodos spalvos liemenėlė, juodos spalvos odinės kelnės, juodos spalvos ilgaaulių batų pora (1 t., b. l. 173–175).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių pėdsakų tyrimų specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant pateiktų tirti džinsinių kelnių, paimtų 2022-01-29, pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš V. T., rasta moters kraujo (mėg. Nr. 1), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. M. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23. Ant pateiktų tirti kairiojo ir dešiniojo guminių batų, paimtų 2022-01-29, pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš V. T., rasta moters kraujo (mėg. Nr. 2, Nr. 3), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu. Ant pateikto tirti megztinio, paimto 2022-01-29, pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš V. T., mėg. Nr. 4 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant megztinio mėg. Nr. 4 rastas žmogaus kraujas. Ant megztinio mėg. Nr. 4 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-22. Mėg. Nr. 5 rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant megztinio mėg. Nr. 5 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu V. T. ir A. M. B. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 5 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su V. T. genotipu sudarytų ant megztinio mėg. Nr. 5 nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 1×10-16. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1–7, su nuoplovomis, padarytomis 2022-01-29, apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu. Ant pateikto tirti semtuvėlio, paimto 2022-01-29, apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo (mėg. Nr. 17, Nr. 18), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu (1 t., b. l. 27–38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. T. nustatyti iki dviejų parų senumo sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių patinimais plaštakos antro piršto pamatinio krumplio srityje, dešinio dilbio apatiniame trečdalyje užpakaliniame-vidiniame paviršiuje aukščiau riešo; kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II–III delnakaulių kūnais. Taip pat konstatuotas senesnis nei trys paros odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje. Sumušimai rankose atspindi mažiausiai tris smūginius traumuojančius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sumušimas dešinės plaštakos antro piršto pamatinio krumplio srityje, tikėtina, galėjo susidaryti smogiant kitam asmeniui (padarant jam sužalojimą). Kiti du sumušimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešinio dilbio apatiniame trečdalyje labiau tipiški gynybiniams sužalojimams, tai yra galėtų būti susidarę pačiam ginantis ir / ar dengiantis nuo kito asmens suduodamų smūgių (briaunuotu įrankiu ar apauta koja). Odos nubrozdinimas (senesnis nei trys paros) kairės blauzdos priekinio paviršiaus apatinėje dalyje atspindi dinaminį traumuojantį kontaktą su kietu buku daiktu, galimai kliudant kažką koja, užsimetant kažką ant kojos ar panašiai. Sumušimai rankose griuvimui nebūdingi. Sumušimai rankose galėtų būti atsiradę užduotyje nurodytu laiku. Visi konstatuoti sužalojimai, vertinant juos kartu ir atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 188–190).
Psichiatrinis gydymas, įskaita 2022 m. kovo 8 d. – kovo 31 d., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamasis V. T. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir netrukdė jų valdyti. Įtariamasis V. T. šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir netrukdo jų valdyti. V. T. pagal savo psichikos būseną gali būti apklausiamas, gali duoti parodymus ikiteisminiu tyrimo metu ir teisme. V. T. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b. l. 165–170).
Teisėjų kolegija, vertindama anksčiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.
Kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad namuose šventė gimtadienį. Jo pasveikinti atėjo A. B.. Išgėrus du butelius degtinės, jis apie 15 valandą A. išlydėjo į jos namus. Užėjęs ten dar išgėrė po porą stikliukų ir išėjo namo. Namo grįžo apie 18.30 val. A. B. nenužudė. Teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės skyrimo jis save apkalbėjo, nes buvo sutrikęs. Jis teigia, kad negali būti, kad ant jo drabužių ir batų rastas nužudytosios A. B. kraujas, nebent policija suklastojo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti įrodymai.
Kaltinamasis V. T. teisme, ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, pripažino esminę faktinę nusikaltimo aplinkybę (nužudymo įrankį) ir motyvą nužudyti (konfliktas kilo dėl meilės: jis norėjo pasimylėti, o A. B. atsisakė). Tada jis sudavė semtuvėliu A. B. į galvą tris kartus.
Be kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis A. B. palydėjo iki jos namų, pas ją užėjo į namus, patvirtino liudytoja S. P., kuri nurodė svarbias faktines aplinkybes: pamatė, kaip pirmame aukšte link išėjimo durų laiptais lipa vyriškis. Tiksliau, pamatė guminius batus ir mėlynos spalvos striukės nugarinę dalį su atšvaitu ant nugaros. Iš pradžių pagalvojo, kas čia galėtų vaikščioti, tačiau prisiminė, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje dažnai matydavo vyriškį su jos apibūdinta striuke ir tai būdavo minėtas vyriškis, pravarde (duomenys neskelbtini). Toje laiptinės vietoje nuo judesio užsidega šviesa, dėl to ji gerai pastebėjo striukės spalvą bei guminius batus ir vyriškio siluetą. Vyriškis, pravarde (duomenys neskelbtini), buvo ne kartą užsukęs pas A.. Taigi, liudytoja atpažino V. T. iš jo aprangos. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis V. T. pripažino, kad jį vadina (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti kaltinamojo V. T. drabužiai biologinei ekspertizei atlikti. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis pripažino, kad tuos drabužius vilkėjo ir įvykio dieną, jais buvo apsirengęs ir tada, kai lankėsi A. B. bute.
Biologinių pėdsakų tyrimų specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina itin svarbius duomenis, kad ant tyrimui pateiktų kaltinamojo drabužių ir batų buvo rasta nužudytosios A. B. kraujo. Išvadoje nurodyta, kad ant džinsinių kelnių, paimtų iš V. T., rasta moters kraujo (mėg. Nr. 1), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. M. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23. Ant pateiktų tirti kairiojo ir dešiniojo guminių batų, paimtų iš V. T., rasta moters kraujo (mėg. Nr. 2, Nr. 3), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu. Ant pateikto tirti semtuvėlio, paimto 2022-01-29, apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo (mėg. Nr. 17, Nr. 18), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. M. B. genotipu. Teisėjų kolegija, vertindama šios specialisto išvados duomenis, daro išvadą, kad tai neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. T. dalyvavimą įvykdžius šį nusikaltimą, tai yra, nužudžius A. B.. Kaltinamasis niekaip negalėjo paaiškinti, kaip ant jo drabužių atsirado nužudytosios kraujas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Išvada patvirtina mirties laiką: lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu, 2022 m. sausio 29 d. 14.30 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone įvykio vietoje praėjo 12–36 val. Taigi, neprieštarauja ir sutampa su liudytojos S. P. nurodytu laiku – apie 17 val., kada ji išgirdo A. B. bute triukšmą. Taip pat specialisto išvada patvirtina mirties priežastį – kūno sumušimas: poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais galvoje, rankose, intradermalinės kraujosruvos rankose, dešinės akies junginės kraujosruvos, minkštųjų audinių kraujosruvos veide ir kaklo, muštinės žaizdos veide, lūpose ir liežuvyje, kirstinė žaizda smakro, daugybiniai nosikaulių, dešinio skruostikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių skeveldriniai lūžiai, daugybiniai apatinio žandikaulio lūžiai, poliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžis, krūtinkaulio lūžis, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų daugiau), kas komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kraujavimu ir aspiracija krauju (obturacinė asfiksija). Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 49 poveikiais.
Specialistas J. V. paaiškino svarbias aplinkybes, kurias nustatė tirdamas A. B. lavoną. Specialistas paaiškino, kad padaręs apžiūrą ir įvertinęs kūno padėtį, kūne stebimus sužalojimus, aplinkoje daugelyje supančių plokštumų esančias kraujo dėmes ir išsimėčiusias dantų protezų dalis, gali teigti, kad aukos ir užpuoliko tarpusavio padėtys buvo dinamiškai kintančios, incidento pradžia, tikėtina, buvo prie stalo, vėliau persikelta arčiau krosnies. Aukos būta įvairiose padėtyse ir stovimoje, ir palinkusioje, ir gulimoje. Ilgą laiką turėjo likti sąmoninga ir aktyviai gintis, tai rodo gausūs tipiški gynybai priskirtini sužalojimai rankose. Tikėtina, kad smūgiai buvo suduodami vienu ir tuo pačiu įrankiu, plačiais mostais, nes kraujo tiškalų yra ant priešpriešinių kambario sienų ir lubų. Įvykio vietoje buvo rastas metalinis semtuvėlis, kurio darbinė plokštuma deformuota kraštams užsiriečiant į vidų, abi plokštumos akivaizdžiai kruvinos, kampuose briaunos pusapvalės. Kai kuriose ant moters kūno stebimose žaizdose įžvelgiamos semtuvėlio kraštų formų paralelės. Įvykio vietoje daugiau daiktų, galėjusių būti žalojančiu įrankiu, nepastebėjo.
Pažymėtini Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nustatyti duomenys apie tai, kad V. T. nustatyti iki dviejų parų senumo sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių patinimais plaštakos antro piršto pamatinio krumplio srityje, dešinio dilbio apatiniame trečdalyje užpakaliniame-vidiniame paviršiuje aukščiau riešo; kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II–III delnakaulių kūnais. Sumušimai rankose atspindi mažiausiai tris smūginius traumuojančius kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sumušimas dešinės plaštakos antro piršto pamatinio krumplio srityje, tikėtina, galėjo susidaryti smogiant kitam asmeniui (padarant jam sužalojimą). Kiti du sumušimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir dešinio dilbio apatiniame trečdalyje labiau tipiški gynybiniams sužalojimams, tai yra galėtų būti susidarę pačiam ginantis ir / ar dengiantis nuo kito asmens suduodamų smūgių (briaunuotu įrankiu ar apauta koja). Sumušimai rankose griuvimui nebūdingi. Sumušimai rankose galėtų būti atsiradę užduotyje nurodytu laiku.
Taigi, vertinant specialisto J. V. parodymus ir specialisto išvados duomenis apie kaltinamojo V. T. sužalojimus, darytina išvada, kad nukentėjusioji A. B. gynėsi nuo kaltinamojo V. T. fizinio smurto.
Teisėjų kolegija, vertindama V. T. pripažintą esminę faktinę aplinkybę ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad A. B. smūgiavo semtuvėliu, daro išvadą, kad V. T. neapkalbėjo savęs, o patvirtino įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą.
Teisėjų kolegija, vertindama anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas V. T. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.
Dėl kvalifikacijos
Kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kuris numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tyčia nužudė kitą asmenį kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, su tokia kaltinamųjų veikos kvalifikacija nesutinka.
BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto kvalifikuojamojo požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinys baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas, kaip ir kitų požymių aiškinimas jis pateikiamas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką, nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-55-699/2017). Pažymėtina, kad kvalifikuojamasis požymis nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne medicininė, o juridinė sąvoka, todėl daugybės žaizdų padarymas nukentėjusiajam pats savaime nėra pagrindas pripažinti nužudymą itin žiauriu. Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai, reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-235-222/2016, Nr. 2K-316-1073/2018).
Teisėjų kolegijos vertinimu, suaugęs, sveikas ir pakaltinamas asmuo, žinantis apie sveikatos žalojimo pasekmes (anksčiau už tai teistas), neabejotinai suvokia, kad pjaunančiu-duriančiu daiktu daromas poveikis į žmogaus kūną yra itin žiaurus elgesys, kuris nukentėjusiajam sukelia didelį skausmą bei kančias. Akivaizdu, jog kaltinamasis daugybę kartų traumuodamas A. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas daugybinių įvairių kūno vietų sužalojimų, išreiškė savo norą žiauriai smurtauti, todėl daroma išvada, jog veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kvalifikuojantį požymį. BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant, nužudymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-387/2014 ir kt.).
Kaip matyti iš specialisto išvados, A. B. kūne konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 49 poveikiais. A. B. lavono kūne konstatuota: poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais galvoje, rankose, intradermalinės kraujosruvos rankose, dešinės akies junginės kraujosruvos, minkštųjų audinių kraujosruvos veide ir kakle, muštinės žaizdos veide, lūpose ir liežuvyje, kirstinė žaizda smakro, daugybiniai nosikaulių, dešinio skruostikaulio ir abiejų viršutinių žandikaulių skeveldriniai lūžiai, daugybiniai apatinio žandikaulio lūžiai, poliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžis, krūtinkaulio lūžis, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi: a) nemažiau 19 galvos srities trauminių kontaktų, iš kurių 4 su kietu buku daiktu, 15 su kietu buku riboto paviršiaus daiktu; b) nemažiau 1 kaklo dešinės srities trauminį kontaktą; c) nemažiau 1 krūtinės srities trauminį kontaktą su kietu buku daiktu; d) nemažiau 19 dešinio peties ir rankos trauminių kontaktų, iš kurių 16 su kietu buku daiktu ir 3 su kietu buku riboto paviršiaus daiktu; e) nemažiau 9 kairės rankos trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos (1 t., b. l. 37) patvirtina itin žiaurų nužudymą ir tuo pačiu įrodo, kad kaltinamasis V. T. suprato savo veiksmų itin žiaurų pobūdį.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo V. T. nusikalstamos veikos kvalifikacija pasitvirtino.
Bausmės skyrimas
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Kaltinamojo V. T. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis V. T., kad įvykio dieną išgėrė du butelius degtinės. Be to, patvirtino, kad dar ir pas A. B. taip pat vartojo alkoholio. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam V. T., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą. V. T. charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat į tai, kad pirmą kartą teisiamas. Atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat į tyčios formą – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į visa tai, V. T., pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skiriama straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas pagal bausmės vidurkį.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme, psichiatrijos ekspertiniame skyriuje ir suėmime.
Nukentėjusioji I. J. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašo priteisti 1 893 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 700 Eur atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai, turtinę – laidojimo išlaidos. Prie ieškinio pateikti turtinės žalos dydį patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 33–36). Taip pat paaiškino, kad gauta laidojimo pašalpa neatimta iš turtinės žalos išlaidų.
A. B. mirė dėl V. T. neteisėtų veiksmų, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusioji I. J. Š. ieškinyje nurodo, kad 1 893 Eur turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos. Pridedami žalos dydį patvirtinantys įrodymai, kurie patvirtina realias laidojimo išlaidas. Kadangi turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, iš V. T. nukentėjusiajai priteistina 1 557 Eur (atimama gauta laidojimo pašalpa) turtinės žalos atlyginimas (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.290 straipsnis).
Kaip jau minėta, nukentėjusioji I. J. Š. prašo iš kaltinamojo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra (papildoma) bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo (ieškovo) padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko (atsakovo) nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
Nukentėjusioji neteko artimo žmogaus – sesers. Kaip matyti iš nukentėjusios parodymų, ji dėl sesers A. B. mirties patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Visą laiką su seserimi artimai bendravo.
Teismas pažymi, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Pažymėtina tai, kad, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui. Tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą. Kadangi kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-191-697/2018; Nr. 2K-184-895/2018; Nr. 2K-371-697/2018; Nr. 2K-7-74-788/2019; Nr. 2K-41-648/2019; Nr. 2K-49-693/2019). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog už tokio pobūdžio nusikaltimus neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra apie 30 000 Eur. Todėl nukentėjusios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.
Pažymėtina, kad šia suma yra įvertinama tik patirta neturtinė žala, kadangi žmogaus gyvybė yra neįkainojama ir negali būti vertinama pinigine išraiška (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).
Taip pat yra priteisiamos turėtos 700 Eur atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir jį nubausti 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme, psichiatrijos ekspertinėje įstaigoje ir kardomajame kalinime nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2023 m. kovo 17 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. kovo 17 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.
Priteisti iš V. T. nukentėjusiajai I. J. Š. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai, 1 557 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 700 Eur (septynių šimtų eurų) atstovavimo išlaidas.
Priteisti iš V. T. 320 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
1) daiktus, paimtus 2022-01-29 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), – metalinį semtuvėlį, DNR ėminius, įdėtus į vokus Nr. 1, 11, 12–19, dantų protezo dalis, įdėtas į vokus Nr. 2, 3, 5, 10, 20, karolius, įdėtus į voką Nr. 7, stiklinę ir du stikliukus, stiklinį butelį 0,75 litro talpos su užrašu „Auksinis Muskatinis“, stiklinį butelį 0,5 litro talpos su užrašu „Stumbras Vodka“, perduotus saugojimui (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 39–42), – sunaikinti.
2) pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iš V. T. ir A. M. B. paimtus abiejų rankų atspaudus, perduotus saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153–155), – sunaikinti.
3) daiktus, paimtus 2022-01-29 daiktų pateikimo metu iš įtariamojo V. T., – mėlynos spalvos džemperį, languotus marškinius, baltos spalvos džemperį, perduotus saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170–172), – grąžinti V. T..
4) daiktus, paimtus 2022-01-29 daiktų pateikimo metu iš įtariamojo V. T., – guminių batų porą, rudos spalvos megztinį, džinsines kelnes, mėlynos spalvos striukę, perduotus saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170–172), – grąžinti V. T..
5) daiktus, paimtus 2022-02-08 daiktų pateikimo metu iš medicinos tarnybos darbuotojo, – A. M. B. drabužius ir avalynę: violetinę palaidinę, juodos spalvos liemenėlę, juodos spalvos odines kelnes, juodos spalvos ilgaaulių batų porą, perduotus saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 178–180), – sunaikinti.
6) daiktus, paimtus 2022-01-31 daiktų pateikimo metu iš R. T., – juodos spalvos odines pirštines, perduotas saugojimui (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 39–42), – grąžinti V. T..
7) 2022-01-29 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iš V. T. paimtą DNR (seilių pavyzdį), A. M. B. kraujo ėminį, perduotus saugojimui (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 39–42), – sunaikinti.
8) kompaktinį diską su nuotraukomis, priedas prie 2022-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolo, atskirame voke – įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.
9) kompaktinį diską su BPC garso įrašu, atskirame voke – įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.
10) kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš tarnybinio automobilio „Škoda YETI“ vaizdo kameros, atskirame voke – įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.