Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 231 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu M. G. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2014-09-10 08.15 val. Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojavimo skyriuje, adresu Panevėžyje, Tulpių g. 60, apklausos kabinete Nr.4, tiesiogiai trukdė Panevėžio apskrities VPK NTB SNTS vyresniajai tyrėjai I. S. atlikti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) procesinius veiksmus, o būtent suplėšydamas ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus – „Teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolą“ ir 3 egzempliorius „Pranešimas apie įtarimą“, sutrukdė įteikti jam pranešimą apie įtarimą, atlikti įtariamojo apklausą bei minėtus procesinius dokumentus pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė –atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas prašo tik švelninti bausmę, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik dėl apeliantui paskirtos bausmės dydžio ir rūšies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias M. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo penkis kartus teistas laisvės atėmimo bausmėmis už tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 231 straipsnio 1 dalyje, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, todėl M. G., sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra recidyvistas. Be to, pastarąjį nusikaltimą apeliantas padarė nepraėjus trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Visos šios aplinkybės rodo, kad jokiomis švelnesnėmis nei realus laisvės atėmimas bausmėmis ar priemonėmis M. G. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinkta BK 231 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra visiškai pagrįsta ir teisinga.

BK 231 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Arešto bausmė, kurią apeliaciniu skundu prašo skirti apeliantas, BK 231 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta. Skundžiamu nuosprendžiu M. G. laisvės atėmimo bausmė paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, kuri, be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 2 dalies nuostata, t.y. atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino, sumažinta 1/3 ir realiai jam buvo paskirta žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė ir jos laikyti aiškiai per griežta ir dar labiau mažinti nėra jokio pagrindo.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. G. paskyrė teisingą tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.