- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- I-9493-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03161-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Č. skunde (b. l. 9) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), jo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad gydymo laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2015-06-03 LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, etapavimo į įkalinimo įstaigą dieną nebuvo maitintas tris kartus, kaip tai nustato teisės aktai, o tik du. Prašė sauso davinio, tačiau negavo. Pareigūnai, išgirdę, kad dėl šio pažeidimo jis kreipsis į teismą, grasino jo atžvilgiu panaudoti elektros šoką. Dėl gydymo laikotarpiu netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo sveikata, patyrė kankinimą, psichologinį stresą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atsiliepime į skundą (b. l. 14–16) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali. Informuoja, kad LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Bausmių vykdymo kodeksas. LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtų paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. Nuteistųjų teisė gauti medicinos pagalbą bei izoliacijos reikalavimai, kaip ir visos kitos nuteistųjų teisės bei jiems taikomi draudimai yra reglamentuoti įstatymų lygmeniu. Mano, kad galimas trumpalaikis pareiškėjo laikymo LAVL sąlygų neatitikimas poįstatyminių teisės aktų rekomendacijoms, galėjęs pasireikšti tik kaip trumpalaikiai ir mažareikšmiai nepatogumai, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, neturėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Pareiškėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Valgiaraštis yra patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 (su ankstesniais ir vėlesniais pakeitimais) „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“. Pagal LAVL ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K) maisto tiekimo sutartį, maistas yra tiekiamas iš Lukiškių TI-K valgyklos. Ligoninės dietologė iki 13 valandos Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriui pristato pažymų apie gydomų ligoninėje pacientų skaičių (kitai dienai). Porcijos gaminamos pagal esamą tą dieną įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 34 punkte nustatyta, kad ,,Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu“. Naujai atvykusiems į LAVL suimtiesiems ir/ar nuteistiesiems karštas maistas (jei pavėluoja pietums) patiekiamas pagal nustatytą dienotvarkę. Pareiškėjas atvyko į LAVL pavėlavęs pietums, todėl galėjo ir (arba) turėjo kreiptis į pareigūnus dėl maitinimo (sauso davinio išdavimo). Esant prašymams Ligoninės darbuotojai visada išduoda sauso maisto davinį. Ligoninei buvo išduoti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas-higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690, įrodantis, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui jo patirtą neturtinę žalą, kurios atsiradimas kildinamas iš pareiškėjo gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sąlygomis.
Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas LAVL gydėsi laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2015-06-03 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23, kurios plotas 8,80 m², joje numatytos 4 lovos. Atsiliepime LAVL paaiškino, kad negali pateikti informacijos, kiek pacientų buvo palatoje, kai joje buvo gydomas pareiškėjas, nes tokia apskaita nevedama.
Pagal HN 76:2010 5 punktą į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir gydymo įstaigos, bei laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šios higienos normos 6 punkte yra tik reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Sveikatos saugos klausimus reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame nustatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą sudaro Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įstaigos (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojančią higienos normą, tik šios įstaigos ir gali pasisakyti, ar sąlygos atitinka higienos normą HN 76:2010. Ši higienos norma reglamentuoja laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimus (19-35 p.). Reglamentuojamas patalpų apšvietimas, vėdinimas, patalpų temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis, reikalavimai apdailos medžiagoms, sanitarinių mazgų įrengimas ir pan., tačiau nėra nustatytos ploto normos. Šio įsakymo IX skyriuje „Sveikatos priežiūra“ yra nustatyti tam tikri reikalavimai laisvės atėmimo vietų ligoninėms. Šio skyriaus 46 p. nustatytas reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo turėti leidimą-higienos pasą.
Higienos normoje nėra nustatytos minimalios ploto normos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (2012 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 m² Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Kaip nustatyta, pareiškėjas buvo gydomas nuo 2015-05-27 iki 2015-06-03 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 23, kurios plotas 8,8 m², joje numatytos 4 lovos (b. l. 14). Kadangi atsakovė negali pateikti duomenų, kiek asmenų tuo laiku buvo palatose, laikoma, kad buvo 4 asmenys. Tokiu būdu minėtu laikotarpiu, viso 8 paras, minimali norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui gydantis LAVL nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamas gydymo sąlygas LAVL. Šiuo aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl minimalios normos tenkančios vienam asmeniui, nesvarbu, jog tokios sąlygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.
Aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
Higienos normos HN 76:2010 46 punkte yra reikalavimas, kad LAVL privalo turėti leidimą-higienos pasą. Tai nustatyta ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tą veiklą, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai. Tai reiškia, kad ligoninei, kurios veiklai būtina turėti leidimą-higienos pasą, gali būti keliami ir bendro pobūdžio teisės aktuose nustatyti reikalavimai (nebūtinai tik laisvės atėmimo vietoms taikomi).
Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas-higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 patvirtina, kad LAVL pacientai gydomi sąlygomis, atitinkančiomis sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams (b. l. 48). Aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu LAVL chirurginio skyriaus kamerų tipo palata Nr. 23 atitiko HN 47-1:2012 reikalavimus, patvirtina byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(15.3)-PA-1074 (b. l. 22-23). Tai, kad LAVL patalpos bei gydymo sąlygos atitinka teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas taip pat patvirtina Darbų priėmimo aktai (b. l. 47, 49-50, 59, 60, 61, 62, 63, 64), kurių duomenys patvirtina, kad 2012 m. birželio mėnesį, 2013 m. gegužės, rugsėjo, gruodžio mėnesiais, 2014 m. sausio, rugsėjo mėnesiais LAVL kamerų tipo palatoje Nr. 23 buvo atlikti statybos remonto darbai, skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 57-41 (b. l. 34-37), paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 38-41), Šilto vandens tiekimo grafikas (b. l. 46), Pacientų naudojimosi dušu ir skalbinių keitimo tvarkaraštis (b. l. 58).
Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad LAVL patalpos bei gyvenimo sąlygos neatitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.
Dėl pareiškėjo nurodyto pažeidimo, susijusio su tuo, kad jam išvykstant iš LAVL jis buvo maitintas tik du kartus, vietoj priklausančių trijų, be to negavo sauso maisto davinio, teismas pažymi, kad asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, gana detaliai nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1 p.). Minėtų taisyklių 34 p. nustato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad išvykstant iš LAVL pareiškėjas negavo maitinimo, taip pat, kad jis kreipėsi su prašymu išduoti sauso maisto davinį, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Todėl pareiškėjo argumentai dėl negauto maitinimo vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.
Pareiškėjas skunde konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisako, nurodo, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų pablogėjo sveikata. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Įvertinus pareiškėjo gydymo stacionaro istorijos (b. l. 17) įrašus, kur įrašyta galutinė diagnozė, komplikacijų ar lydinčių ligų nenustatyta bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos pablogėjimu, negalima konstatuoti, kad būtent dėl aukščiau nustatyto pažeidimo pablogėjo pareiškėjo sveikata.
Kaip minėta, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, taip pareiškėjui sukelti nepatogumai ir emocinis sukrėtimas ir padaryta žala.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamo metu gydomam kamerų tipo palatoje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 5,1 m² ploto, – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu gydantis LAVL pareiškėjui teko mažesnis palatos plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (8 paros), į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.