Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. 2023 m. vasario 13 d. apie 1 val., besisvečiuodamas pas E. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su E. B. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvą ir kitas kūno vietas tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, taip mušdamas padarė jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, poodines kraujosruvas kaktoje, kairio skruosto srityje, kairio smilkinio srityje, kairiosios ausies srityje, kairio sėdmens srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, krūtinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidinėje pusėje, nosies sumušimą, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai ir nežymiai sutrikdė E. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. vasario mėnesį, likus 2–3 dienoms iki Valentino dienos, atėjo pas E. B. į svečius, kartu vartojo jo atsineštą alkoholį (turėjo iš viso du butelius 0,7 l talpos degtinės, bet mano, kad visko neišgėrė). Abu daug išgėrė, E. B. pradėjo „draskytis“, sudraskė jam veidą. Jis jai sakė baigti, tai sakydamas, trenkė į veidą dešinės rankos kumščiu. Nuo smūgio nukentėjusioji sąmonės neprarado ir nenukrito. Dar labiau jį puolė, o jis jai vis kartojo, kad apsiramintų, vėl jau sudavė ranka du ar tris smūgius, tikslaus skaičiaus neprisimena, į veido sritį. Po to ji apsiramino. Buvo išgėręs, todėl visko gerai neprisimena, bet mano, kad į kitas kūno vietas jai nesmūgiavo. Galimai dėl jo smūgių nukentėjusioji krito. Pamena, kad ją du kartus pastūmė, ji buvo nukritusi ant spintelės. Pripažįsta, kad būtent jo veiksmais buvo padaryti visi kaltinime nurodyti nukentėjusiosios sužalojimai. Nukentėjusioji nesakė, kad jai skaudėjo, bet mano, kad taip. Jai įvykio metu iš lūpos bėgo kraujas. Pripažįsta, kad jos veiksmais E. B. galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei nebūtų išgėręs, taip nebūtų pasielgęs, gailisi dėl savo veiksmų. Visiškai pripažįsta civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, taip pat patvirtina, kad jo veiksmais buvo padaryta ir neturtinė žala nukentėjusiajai, tačiau ji turėtų būti mažesnė, apie 500 Eur. Po šio įvykio su nukentėjusiąja nekalbėjo, jos neatsiprašė, nes ji pati kalta, jos veiksmais jo veidas buvo sudraskytas. Konfliktą išprovokavo nukentėjusiosios veiksmai. Į policiją dėl sudraskyto savo veido nesikreipė, bet du žmonės kitą dieną matė jo veidą. Šiuo metu dirba, jo pajamos per mėnesį yra 500 Eur, atskaičius mokesčius. Kas mėnesį moka po 70 Eur, dengdamas turimus įsipareigojimus. Priteisus antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tai jam būtų didelė finansinė našta.

2023 m. vasario 13 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 01.45 val. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją atėjo draugas ir sumušė, sužalotas veidas, galva. Atvykus į įvykio vietą, rado pranešėją E. B., kuri paaiškino, kad 2023 m. vasario 13 d. apie 01.00 val. pas ją į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas, buvęs bendramokslis A. B., atsinešė 0,7 litro talpos degtinės butelį. Kartu su šiuo vyriškiu virtuvės patalpoje gėrė alkoholį. Kilo konfliktas, kurio metu A. B. pradėjo ją mušti rankomis į veido, galvos sritį. Sudavė ne mažiau nei 10 kartų. Mušė virtuvės bei kambario patalpose, sukėlė jai fizinį skausmą. Skambinant į bendrąjį pagalbos centrą, A. B. pasišalino iš įvykio vietos jai nežinoma kryptimi. Atvykusi GMP 1516 brigada moterį apžiūrėjo bei išvežė ją į LSMUL KK SPS detalesnei apžiūrai. Alkotesteriu patikrintas moters blaivumas bei nustatytas 2,30 prom. girtumas. E. B. sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Nuvykus į LSMUL KK SPS, bendrauta su med. personalu, kuris nurodė, kad pacientei atlikti tyrimai, nustatyti veido sumušimai (b.l. 55–56).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad 2023 m. vasario 13 d. 02:03 val. E. B. nustatytas 2,30 prom. girtumas (b. l. 57–60).

2023 m. vasario 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad LSMUL KK SPS gydytojas A. K. pateikė E. B. medicinos dokumentų išrašą (b. l. 60–64).

Iš 2023 m. vasario 13 d. Medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti jame užfiksuoti nukentėjusiosios E. B. sužalojimai (b. l. 65).

2023 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, nustatyta, kad pagalbos kreipėsi E. B., nurodydama, kad ją sumušė seniai pažįstamas draugas, su kuriuo vartojo alkoholį. Teigė, kad ji visa kruvina, bėga kraujas, akys užtinusios, galva sudaužyta, visur pilna kraujo (b. l. 68–70, 71).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis A. B. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą apibūdinantys požymiai. Tai – mušimas ar kitoks smurtavimas, kuris sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertinant kaltinamojo veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad jis, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, kad jis pavartojo fizinį smurtą prieš savo ilgametę pažįstamą. Smūgių sudavimo į veido, galvos sritis, taip pat dviejų pastūmimų, dėl kurių nukentėjusioji atsitrenkė į spinteles, faktą kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Tai, kad kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymų turinys. Ji, neilgai trukus po įvykio, paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir jau šio skambučio metu nurodė objektyviuosius smurtavimo prieš ją požymius, sužalojimų lokalizaciją. Ji šios pozicijos laikėsi nuosekliai nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, kas matyti iš byloje pateikto į iškvietimą reagavusio pareigūno tarnybinio pranešimo turinio. Šias aplinkybes nukentėjusioji dar kartą patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo metu.

Pažymėtina, kad smurto uždaroje aplinkoje, kokia yra privatus daugiabučio gyvenamojo namo butas, atveju tiesioginių smurtą pagrindžiančių įrodymų įprastai stokojama dėl asmeninio gyvenimo privatumo. Dėl šios priežasties ypatingą reikšmę šiuo atveju įgyja į įvykio vietą atvykusių pareigūnų įvykio vietos bei nukentėjusiosios būklės refleksija. Šiuo atveju, minėtame į iškvietimą reagavusio pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad jau atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji, netgi būdama neblaivi, nurodė jos sumušimo aplinkybes, kurias vėliau nuosekliai teigė viso proceso metu. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusiosios veidas iš tiesų buvo sužalotas, taigi jos parodymų turinį pagrindžia jose užfiksuoti išoriniai smurtinių veiksmų, atliktų jos atžvilgiu, požymiai.

Šie įrodymai dėl įvykio aplinkybių ir konflikto eigos atitinka nukentėjusiosios parodymų turinį. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus pagrindžia ir specialisto išvadoje konstatuotas jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sužalojimų mastas, jų pobūdis, kurie rodo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti byloje analizuojamomis aplinkybėmis, kaltinime nurodytu laiku. Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas, kuris neabejotinai pasireiškė tokiu intensyvumu, dėl kurio jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Taigi, teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka objektyviai išvadai, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra, juolab kad jų nuoseklumą pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji patvirtino įvykio metu jutusi fizinį skausmą, remiantis paties kaltinamojo parodymais, jis suvokė, kad jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą ir jai galėjo skaudėti. Kaltinamojo teiginiai, kad atlikdamas smurtinius veiksmus, norėjo nuraminti nukentėjusiąją, kuri vėliau ir nurimo, patvirtina, kad jo pasirinktų veiksmų intensyvumas ir pobūdis buvo toks, jog padarytų poveikį nukentėjusiajai, todėl jis neabejotinai turėjo suvokti juos, kaip fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją yra visiškai įrodyti, jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai, tokiu būdu padarė jai kraujosruvas kaltinime bei specialisto išvadoje nurodytose srityse, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad jo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes ji, turėdama gyvenimiškos patirties, pasirinko kartu su kaltinamuoju vartoti alkoholį, pasikvietusi jį į svečius. Pagrindo tokiai išvadai nėra. Visų pirma, vien tai, kad asmenys kartu vartojo alkoholį, niekaip nesuponuoja išvados, kas jie vienas kito atžvilgiu tokiu būdu vienareikšmiškai provokuoja konfliktą. Be to, kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji, jie ilgą laiką bendravo, buvo bendramoksliai, nei vienas iš jų nenurodė apie anksčiau pasitaikiusias tapataus ar panašaus pobūdžio aplinkybes jų bendravimo metu. Apart kaltinamojo nurodytus deklaratyvius teiginius dėl to, kad nukentėjusioji sudraskė jo veidą konflikto metu, nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog būtent nukentėjusioji buvo kilusio konflikto iniciatorė. Taigi pagrindo teigti, jog kartu su ilgą laiką pažįstamu asmeniu vartodama alkoholį, nukentėjusioji jį tokiu būdu provokavo smurtiniams veiksmams jos atžvilgiu, nėra.

Kaltinamasis iki šiol neteistas, per vienus metus nebaustas ir administracine tvarka, tačiau 2021 m. jis buvo baustas keletą kartų už tai, kad įvykdė administracinius nusižengimus nuosavybei. Duomenų, kad jo neteisėtam elgesiui anksčiau įtakos būtų turėjęs alkoholis, nėra gauta. Jis yra dirbantis, iš SODRA duomenų bazės išrašo, esančio byloje, matyti, kad iki šiol jis gana sistemingai vykdė darbo veiklą, o nusikaltimą įvykdė pozityvaus užimtumo neturėjimo laikotarpiu. Teismo vertinimu, tai šiuo atveju paskatino kaltinamąjį nusikalsti. Alkoholio pavartojimas taip pat lėmė tai, kad kaltinamasis šiuo atveju pasirinko konfliktinę situaciją spręsti pasitelkdamas smurtą, dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio. Tačiau ši situacija, kaip minėta, yra pavienė ir toks neteisėtų veiksmų modelis kaltinamajam nėra būdingas. Kaip nurodė pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis jau kitą dieną su ja susisiekė, jos atsiprašė, teigė, kad pats nesuprato, kodėl taip pasielgė. Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų pakartotinai smurtavęs ar padaręs kitas nusikalstamas veikas, nėra. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl kaltinamojo resocializacijos galimybės, jam neskiriant su terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės, kuri, tikėtina, užkirstų kelią kaltinamajam toliau tęsti darbo veiklą, kuri, neabejotina, kaip pozityvaus užimtumo priemonė, yra vienas iš apsauginių veiksnių nuo tolesnio kaltinamojo nusikalstamumo. Teismo vertinimu, galimybė kaltinamajam savo elgesį keisti teigiama linkme šiuo atveju būtų efektyviau užtikrinama jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, tačiau taikant jo problemines sritis galimai teigiama linkme koreguosiančius bei jo nusikalstamos veikos pobūdį atitinkančius įpareigojimus ir draudimus, nurodytus BK 48 straipsnyje, taikant jų kompleksą kartu. Atsižvelgiant į aptartas atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančias aplinkybes, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, tikslinga jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą nustatyti artimą minimalaus ir maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžių viduriui (BK 48, 61 straipsniai), tuo bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai.

A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti jai 560,76 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos vaistams, kuriuos vartojo nuo skausmo bei gydydama kraujosruvas, taip pat sugadinta patalynė, užtiesalai, čiužinys, drabužiai dėl jų iškruvinimo bei kelionės išlaidos, taip pat 2 000 Eur neturtinę žalą, kurią sudaro jaustas fizinis skausmas, patirti dvasiniai išgyvenimai bei kiti nepatogumai.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, kad jo veiksmais buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai, ją pripažino visiškai. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo bei prie jo pridedamos fotolentelės matyti, kad iš tiesų nukentėjusiosios bute lovoje tiek ant pagalvių, tiek ir paklodės fiksuoti gausūs sutepimai krauju (tai matyti iš fotolentelės, kuri spalvota pateikta teismui teismų informacinėje sistemoje LITEKO perduodant bylą su kaltinamuoju aktu teismui). Vien tai, kad dėl nespalvoto spausdinimo ar nepakankamai išsamaus įvykio vietos aprašymo minėti sugadinimai neužfiksuoti, nepaneigia nukentėjusiosios teisės į žalos atlyginimą. Nors įvykio vietoje matyti, kad lova paklota – užtiesta spalvota antklodė, todėl nėra galimybės nustatyti viso suteptų daiktų masto, vis dėlto, susipažinus byloje esančia medžiaga daroma išvada, kad nukentėjusioji nuosekliai teigė apie gausų kraujavimą po įvykio. Šią aplinkybę ji nurodė jau skambindama Bendrojo pagalbos centro telefonu, pagrindo abejoti jos parodymų visuma, juolab įvertinus byloje esančias jos sužalojimus atspindinčias fotonuotraukas, nėra. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino matęs tik šiek tiek iš nukentėjusiosios lūpos bėgantį kraują, tačiau aptartos fotonuotraukos iš įvykio vietos sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kaip neatitinkančius objektyvios tikrovės, juolab kad teisiamojo posėdžio metu jis pats pripažino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą visa apimtimi, o tuo pačiu tvirtino, kad visų įvykio aplinkybių dėl savo girtumo neprisiminė. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusioji neabejotinai proceso metu patyrė kelionės išlaidų, kurios nėra vertinamos kaip akivaizdžiai per didelės ar nepagrįstos, jos nurodyta sugadintų daiktų vertė atitinka rinkos kainas, pateikti vaistų pirkimo kvitai rodo, kad medikamentai pirkti artimu įvykiui metu, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai iš kaltinamojo priteistina jos prašoma suma turtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė atlyginti jai ir jos patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 2 000 Eur. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju, nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kai jos gyvenamojoje vietoje prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, fizinį skausmą ir nepatogumus, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Nukentėjusiajai daugybiniai smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbias vietas – galvą, veidą, jos pačios teigimu, kurį laiką buvo netekusi sąmonės. Kaip matyti iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo, nukentėjusioji kurį laiką nematė, jos veidas buvo sumuštas, ištinęs. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl akivaizdžiai matomų sužalojimų, kurį laiką negalėjo pilnavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime. Kaltinamasis yra darbingas, turi galimybę atlyginti padarytą žalą, šiuo metu jis dirba, savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo neneigė, nukentėjusiosios teigimu, jos atsiprašė. Byloje nustatytas aplinkybes vertinant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam šiuo atveju skiriama bausmė, nesusijusi su finansiniu apsunkinimu. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai nesukėlė (tokių duomenų, apart deklaratyvių pačios nukentėjusiosios teiginių, nėra, jos parodymai apie likusias duobes galvoje vertintini kaip logiškai nepagrindžiami bei neužfiksuoti objektyviais įrodymais, jos sveikata atsistatė ir jau tą pačią dieną po apžiūros ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai, liekamųjų reiškinių dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo neliko, nukentėjusiosios reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies ir nustatytinas iš kaltinamojo priteistinas 1 000 eurų neturtinės žalos dydis.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas su BPC kvietimo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 71), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

V. Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios E. B. įgaliota atstovė advokatė Angelė Fominienė pateikė pažymas, kuriose nurodoma informacija apie nukentėjusiosios atstovavimo teisme išlaidas. Iš 2023 m. gegužės 31 d. patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiosios atstovavimą teisme sudaro 203,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad teisminis procesas vyko dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, kuris padarytas kaltinamojo aktyviais tyčiniais veiksmais. Siekdama realizuoti savo teisę pateikti procese civilinį ieškinį, nukentėjusioji kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu paskyrė jai įgaliotą atstovę. Ją atstovauti parinkta advokatė Angelė Fominienė, kuri dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, atstovaudama nukentėjusiosios interesus, pateikė civilinį ieškinį, nukentėjusiosios interesus atstovavo ir pasakydama baigiamąją kalbą byloje. Procesas teisme tęsėsi vieną posėdį, jame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Kaltinamasis yra dirbantis, jis yra legalias darbo pajamas gaunantis asmuo, šiuo nuosprendžiu jis pripažįstamas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jam skiriama bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, todėl jos galimybės tęsti darbo veiklą ir tokiu būdu užsidirbti piniginių lėšų, neapribotos, o civilinis ieškinys šioje byloje pareikštas turtinei ir neturtinei žalai, kuri nelaikytina ypatingai didele, atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių užtikrinimą baudžiamajame procese savarankiškai tuo negalinčiam pasirūpinti asmeniui. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad advokatės atstovavimo išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos advokatės teiktų atstovavimo paslaugų apimčiai, jos nėra akivaizdžiai per didelės, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinas 203,33 Eur nukentėjusiosios atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos nustatant įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bei draudimą: per visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos nustatant įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bei draudimą: per visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

A. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. B. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 560,76 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų 76 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš A. B. valstybės naudai priteisti 203,33 Eur (du šimtus tris eurus 33 ct) nukentėjusiosios atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su BPC kvietimo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 71), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.