- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- I-921-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00429-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, veikiančios per Panevėžio skyrių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu, kurį patikslino (toliau – skundas), kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų tuometinės Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (šiuo metu - VGTP Panevėžio skyrius, toliau –tekste bendrai vadinama - VGTP Panevėžio skyrius) veiksmų (2-3, 17-18 b. l.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis prašymu 2012 m. vasario mėnesį kreipėsi į VGTP Panevėžio skyrių dėl teisinės pagalbos suteikimo, kuri jam buvo reikalinga baudžiamojoje byloje bei siekiant apskųsti neteisėtus antstolio S. R. veiksmus, kuris, pareiškėjo teigimu, neteisėtai areštavo jo tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad VGTP Panevėžio skyrius nepagrįstai ir neteisėtai, vilkindamas priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo, padarė jam daug žalos, nes buvo parduotas jo tėvams priklausantis nekilnojamasis turtas bei jis nesulaukė teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje. Visa tai sudaro patirtą neturtinę žalą, kurią pareiškėjas prašė atlyginti (2-3, 17-18 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui atstovaujantis VGTP Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad VGTP Panevėžio skyriuje 2012 m. sausio 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. VGTP Panevėžio skyrius, įvertinęs pareiškėjo pateiktą 2011 m. gruodžio 27 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, nustatė, kad pareiškėjo nurodyto turto vertė viršija teisės aktuose nustatytus turto vertės normatyvus, todėl 2012 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Nurodė, kad šis VGTP Panevėžio skyriaus sprendimas paprasta pašto siunta buvo išsiųstas pareiškėjui tą pačią dieną, tai yra, 2012 m. sausio 11 d., tačiau pareiškėjas VGTP Panevėžio skyriaus 2012 m. sausio 11 d. sprendimo teismui neskundė, tuo išreikšdamas savo valią, kad sutinka su VGTP Panevėžio skyriaus priimtu sprendimu. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymų suteikti teisinę pagalbą, kurie būtų susiję su antstolio S. R. veiksmais, VGTP Panevėžio skyrius nėra gavęs. Atsakovo atstovo nuomone, VGTP Panevėžio skyrius nėra atlikęs neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (27 b. l.). Be to, VGTP Panevėžio skyrius papildomame prašyme nurodė, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau kaip trims metams nuo jo manymu buvusių pažeidimų, todėl prašė pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti (46 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimą. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su VGTP Panevėžio skyriaus veiksmais - nesuteikiant pareiškėjui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pagal jo 2012 m. sausio 6 d. prašymą, kuri jam buvo reikalinga baudžiamojoje byloje ir siekiant apskųsti teismui antstolio S. R. veiksmus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis VGTP Panevėžio skyrius pareiškėjo skundo reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį (46 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VGTP Panevėžio skyriuje 2012 m. sausio 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (28-29 b. l.). VGTP Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2012 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjui neteikti antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, nes jo turtas viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą turto normatyvą nemokamai teisinei pagalbai gauti (38-39 b. l.). Taip pat iš atsakovo atsiliepimo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo prašymų suteikti teisinę pagalbą, kurie būtų susiję su antstolio S. R. veiksmais, VGTP Panevėžio skyrius nėra gavęs. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su VGTP Panevėžio skyriaus veiksmais - nesuteikiant pareiškėjui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pagal jo 2012 m. sausio 6 d. prašymą. Tokiu atveju, pareiškėjo sužinojimas apie VGTP Panevėžio skyriaus 2012 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, yra laikomas jo sužinojimu apie savo teisių pažeidimą. Atsakovo atstovas nurodė, kad šis sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas sprendimo priėmimo dieną paprasta pašto siunta ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (64 b. l.). Kadangi 2012 m. sausio 11 d. sprendimas buvo išsiųstas paprasta pašto siunta, nėra duomenų, kada pareiškėjas šį sprendimą gavo. Tačiau iš pareiškėjo teismui pateikto Panevėžio apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 10 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, ir šiai institucijai pats pateikė VGTP Panevėžio skyriaus 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Taigi, jau kreipimosi į Panevėžio apygardos prokuratūrą metu pareiškėjas turėjo VGTP Panevėžio skyriaus 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turėjo bei galėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą šiuo sprendimu. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą, sukėlusį jam neturtinę žalą, sužinojo ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario mėnesio pabaigos, kadangi Panevėžio apygardos prokuratūros raštas, kuriuo pareiškėjui buvo grąžintas VGTP Panevėžio skyriaus 2012m.sausio 11d. sprendimas (duomenys neskelbtini), buvo parengtas 2012m. vasario 10d., o teismas atsižvelgia į tai, kad jis buvo siunčiamas pareiškėjui, todėl pareiškėjas galėjo jį gauti kiek vėliau, negu raštas parengtas. Tačiau pareiškėjo skundas administraciniam teismui dėl žalos, kurią pareiškėjui sukėlė VGTP Panevėžio skyriaus 2012m. sausio 11d. sprendimo priėmimas, atlyginimo per pašto įstaigą buvo išsiųstas tik 2015 m. lapkričio 7 d. (9 b. l.), t. y. praleidus CK 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė ne vėliau kaip 2015m. kovo 2d., atsižvelgiant į tai, kad 2015m. vasario 28d. ir kovo 1d. buvo poilsio dienos.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantis VGTP Panevėžio skyrius pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį (46 b. l.). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015). Ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgus į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nepateikė argumentų, įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nors pareiškėjui buvo išsiųstas VGTP Panevėžio skyriaus prašymas, jam buvo žinoma, kad VGTP Panevėžio skyrius prašo taikyti jo reikalavimams ieškinio senaties terminą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1462-858/2015).
Teismas ex officio spręsdamas klausimą, ar egzistuoja aplinkybės, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, iš Lietuvos Teismų Informacinės Sistemos LITEKO duomenų, bylos rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino eigos metu buvo aktyvus, gynė savo teises, reikšdamas ieškinius, skundus įvairiuose teismuose ir institucijose (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-169-279-2012, 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-169-320-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-391-2012, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis privataus kaltinimo byloje Nr. PK-339-389-2012, Panevėžio apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 10 d. raštas Nr. (05)1-413 ir kt.). 2012m. vasario 24d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. I-169-320/2012 sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo pažymėta, kad pareiškėjas 2012m. vasario 1d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir , be kita ko, skunde minėjo VGTP Panevėžio skyriaus veiksmus, tačiau reikalavimo panaikinti šios institucijos priimtą konkretų aktą(sprendimą) nereiškė bei paminėto administravimo subjekto skunde atsakovu neįtraukė ir šių bei kitų skundo trūkumų nepašalino. Pažymėtina, kad dar 2012m. vasario 10d. Panevėžio prokuratūros rašte pareiškėjui, grąžinant jam VGTP Panevėžio skyriaus 2012m. sausio 11d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą, buvo išaiškinta, kad pareiškėjas turi teisę prašyti Panevėžio apygardos administracinį teismą atstatyti skundo padavimo terminą. Taigi pareiškėjas iki 2012m. vasario pabaigos ne tik , kad buvo gavęs VGTP Panevėžio skyriaus 2012m. sausio 11d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą, iš kurio turėjo sužinoti apie galimai pažeistas jo teises bei dėl to jam padarytą neturtinę žalą, bet ir buvo gavęs išaiškinimus, kaip tas teises ginti. Tačiau pareiškėjas savalaikiai, tai yra per 3 metų ieškinio senaties terminą, nesiėmė tinkamų priemonių savo pažeistoms teisėms ginti ir savalaikiai nereiškė reikalavimo atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas neturi pagrindo nustatyti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių. Teismui ex officio nenustačius aplinkybių dėl kurių senaties terminas galėtų būti atnaujintas, atsakovo atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas.
Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 ir kt.). Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimams taikomas ieškinio senaties terminas, nėra aktualu tirti ginčo klausimą dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisių ir interesų, t. y. žalos atlyginimo priteisimo.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, ir esant atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio VGTP Panevėžio skyriaus prašymui, pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą taikomas ieškinio senaties terminas ir jo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.