- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 1-2914-870/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- L. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Elinos Jevmenovaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus:
1997-11-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str., 278 str., paskirtas laisvės atėmimas 2 metams;2001-04-10 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 273 str., paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams; 2001-12-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str., paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių; 2003-06-05 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui 15 dienų;2008-01-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 str., paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2009-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant iki 2010 m. sausio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. 2012 m. lapkričio 10 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo žmona J. V. metu, vieną kartą kumščiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka, trenkė nukentėjusiajai J. V. į kairę galvos pusę, dėl ko sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
L. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. V. savo kaltę pripažino visiškai. Pirmą kartą apklaustas jis parodė, kad sugeba valdyti savo veiksmus ir juos suprasti. J. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo žmona. Kartu jie turi bendrą dukrą A. V., gim. 2009 m., o J. turi iš pirmos santuokos sūnų A. O. ir dukrą G. O.. Iki 2012-11-10 įvykusio konflikto jis su J. ir vaikais gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame dviejų kambarių bute. Santuokos metu su J. konfliktų būdavo, kurių metu jie susimušdavo. Konfliktuodavo dėl to, kad būdavo išgėrę. Išgėrinėdavo gan dažnai. Nori pasakyti, kad kai jis išgeria, tarp jų prasideda konfliktai, kadangi abu pasidaro agresyvūs ir išsiskiria jų nuomonės. Dėl vykstančių konfliktų policijos pareigūnus į namus kvietė ne pirmą kartą. Anksčiau būdavo priimti atsisakymai pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jo žmona L. V. nebeturėdavo pretenzijų ir jie susitaikydavo. Šį kartą policijos pareigūnus iškvietė žmona. Po šio konflikto žmona išsikraustė ir šiuo metu gyvena su vaikais “motinos ir vaiko“ socialiniame būste. Šiuo metu jie bendrauja, bet tik dėl vaikų susijusiais reikalais. Žmona yra padavusi prašymą dėl skyrybų. 2012-11-10, apie 22.00 val., L. V. ir jo žmona Jurgita grįžo iš kaimynės gimtadienio susipykę, nes jis J. užpavydėjo kitam vyrui. Vaikai buvo palikti pas kaimynus. L. V. namo parėjo vienas, J. nuėjo pas kaimynę pasiimti vaikų. Pasiėmusi vaikus ji atvedė L. V. jų dukrą A., o pati su G. ir A. išėjo. L. V. nori pasakyti, kad Jurgita prieš šį konfliktą buvo sveika, ant jos jokių smurto žymių nesimatė. Prieš išeinant J. L. V. žmonos nemušė, jai per galvą nesudavė. Peiliu negrasino, jokių minčių savo žmoną papjauti neturėjo. Peilį pasiėmęs pasidėjo ant stalo, nes ruošėsi valgyti, žmona, matyt, ne taip jį suprato. Nusikalstamos veikos padarymu neprisipažįsta, kadangi savo žmonos nemušė ir jai negrasino. Dėl šio įvykio gailisi, nors žmonos ir nemušė (b. l. 25). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą jis parodė, kad su įtarimu susipažino, kuo įtariamas suprato. Šiuo metu visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nori paaiškinti, kad tikslios datos neatsimena, maždaug 2012-11-10, apie 20.00 val., jis ir jo žmona J. pas kaimynę, kurios vardo ir pavardės nežino, šventė gimtadienį. Vaikus paliko pas kaimynę J.. Grįžtant pas save namo žmona J. nuėjo pas J. pasiimti vaikų. Svečiuose kilo konfliktas dėl to, kad jis savo žmoną užpavydėjo vienam svečiui (A.). Konfliktui namie besitęsiant jo žmona pasiėmė vaikus ir nuėjo pas kaimynę S., kuri gyvena 7 bute. Jis nusprendė nueiti pas kaimynę, kur buvo jo žmona ir parsivesti visus namo, tačiau tarp jų su žmona J. V. vėl įvyko žodinis konfliktas. Jis nesusivaldė ir vieną kartą dešine ranka, tai yra kumščiu, sudavė savo žmonai į galvą kairėje pusėje, kažkur kaktos srityje. Jam atrodė, kad sudavė nestipriai. Po to jis su dukra A. grįžo namo. Pirminės apklausos metu neprisipažino, nes buvo gėda, kad sudavė savo žmonai, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 31).
Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. parodė, kad L. V. gim. (duomenys neskelbtini), yra jos vyras, kartu jie gyvena šešis metus, iš jų tris metus santuokoje. Ji su L. V. turi bendrą dukrą A. V., gim. 2009, ir du vaikus iš pirmos santuokos, t. y. G. A. ir A. A., nuo pirmo vyro. Iki šio įvykio su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojamame dvejų kambarių bute. Su vyru per šiuos šešerius metus sutardavo pakenčiamai, tačiau pasitaikydavo ir žodinių konfliktų, per kuriuos vyras ją sumušdavo. Policijos pareigūnus į namus kvietė ne pirmą kartą, paskutinį kartą buvo iškviesti apytiksliai prieš pora mėnesių, kadangi jie su vyru konfliktavo. 2012-11-10 jau nuo pat ryto tarp jos su vyru prasidėjo žodinis konfliktas dėl vyro pavydo. Apie 19 val. jie su vyru L. nuėjo pas kaimynę, kurios vardo ir pavardės nežino, švęsti gimtadienį. Ten būnant su kitais svečiais visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakarėlio metu, kai ji šoko su kaimynu jos vyras ją užpavydėjo. Vyras liepė jai grįžti namo. Grįžęs namo L. V. pasiėmė peilį, pasidėjo jį ant stalo, tai ji suprato kaip grasinimą. Po šio veiksmo ji pasiėmė vaikus ir nuėjo pas kaimynę S., gyvenančią 7 bute. J. V. būnant pas kaimynę atėjo jos vyras L. V.. Jis norėjo pasiimti dukrą. Jai nesutikus, jis trenkė vieną kartą jai kumščiu į kairę kaktos pusę, kuria ranka L. V. sudavė smūgį, pasakyti negali. Jokių daiktų, galinčių sužaloti žmogų, L. V. neturėjo. Po šio smūgio ji pajuto fizinį skausmą kairėje veido pusėje. Dėl patirto fizinio skausmo į med. ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Šiuo metu jokių patirtų sužalojimų nesimato. Tuo metu kaimynė buvo kambaryje, konfliktą matė. Po šio konflikto J. V. nuėjo miegoti pas kitą kaimyną - A. B., nes bijojo grįžti į namus (b. l. 12). Papildomai apklausta parodė, kad nori papildyti ankstesnių apklausų metu duotus parodymus ir paaiškinti, kad tuo metu, kai įvyko žodinis konfliktas namie, jos vyras L. V. buvo su virtuviniu peiliu, ji jo grasinimų neišsigando, nes nemano, kad jis realiai galėtų juos įvykdyti. Pirminės apklausos metu pasakė, kad grasinimas buvo, nes buvo supykusi, tačiau šiuo metu mano, kad realiai jis negalėtų nužudyti jos ar vaikų. Taip pat nori papildyti, kad jis jai sudavė kumščiu į kairę galvos pusę, virš antakio. Dėl to jos galvoje buvo atsiradęs gumbas. Dėl smūgio ji pajuto fizinį skausmą, tačiau į teismo medicinos ekspertus dėl to nesikreipė, nes nemanė, kad tikslinga. Smurto atvejai kartodavosi ir anksčiau, todėl su vyru taikytis nesutinka. Sutinka, kad jis būtų nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 13).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad 2012-11-11, apie 19.20 val., iš Vilniaus apsk. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad pranešėjos vyras neįleidžia į namus, kadangi yra neblaivus bei grasina. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), rado butą užrakintą. Išėjus į kiemą juos pasitiko pranešėja J. V., kuri paaiškino, kad jos neblaivus vyras grasino, taip pat pranešėja paaiškino, kad 2012-11-10 ją sumušė vyras, dėl ko jos veido kairėje pusėje, virš antakio, buvo matomas patinimas bei mėlynė. Taip pat pranešėja nurodė, kad su vyru konfliktuoja nebe pirmą kartą. 2012-11-11 įtariamojo L. V. sulaikyti nepavyko, nes tuo metu jis buvo pasišalinęs (b. l. 19).
Iš 2012 m. lapkričio 11 d. patrulės R. G. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2012-11-11, apie 18 val. 35 min., policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko J. V., kuri paaiškino, jog jos vyras L. V. grasino peiliu, 2012-11-10 ją sumušė (duomenys neskelbtini), pas kaimynę, mažamečių vaikų akivaizdoje. Pranešime pažymėta, jog matėsi mėlynė, patynimas kairės pusės kaktos srityje (b. l. 5-6).
Motyvuojamoji dalis
Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino.
Kaltinamasis L. V. sukėlė fizinį skausmą savo žmonai J. V., todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Pagrindo konstatuoti kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad įvykio metu L. V. buvo neblaivus, nėra. Prokurorės pareiškime ši faktinė aplinkybė buvo nurodyta, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. V. įvykio metu būtų buvęs neblaivus. L. V. ankščiau teistas (b. l. 41-47), baustas administracine tvarka (b. l. 48-50), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 52), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 54), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 53).
L. V. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme – areštu, ir jos dydžiu (b. l. 57).
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo L. V. asmenybę (anksčiau ne vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomas 30 parų arešto terminas šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.
Kaltinamajam L. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 26) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-07-13), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
L. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.