Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. N. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d., 147 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 147 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 12 d. apie 16 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „H. M. “, veikdamas bendrininkų grupėje su R. L. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, iš liudytojo S. N. , veikusio pagal 2005 m. spalio 6 d. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 20-9-ĮS-1433s, iš anksto susitaręs už 1500 Lt pirkti merginą, siekdamas įtraukti ją į prostituciją, pasikėsino pirkti asmenį, t. y. liudytoją Nr.1, kuriai taikomas anonimiškumas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi suprato, kad juos seka policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 147 str. 1 d.

R. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 12 d. apie 16 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „H. M. “, veikdamas bendrininkų grupėje su E. N. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, iš liudytojo S. Naturjevo, veikusio pagal 2005 m. spalio 6 d. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr.20-9-ĮS-1433s, iš anksto susitaręs už 1500 Lt pirkti merginą, siekdamas įtraukti ją į prostituciją, pasikėsino pirkti asmenį, t. y. liudytoją Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi suprato, kad juos seka policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 147 str. 1 d.

Nuteistasis E. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, neobjektyvus ir šališkas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad jo kaltė nėra įrodyta, jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Pirkti, parduoti merginas ir taip užsidirbti pinigų jam siūlė bare atsitiktinai sutiktas „Šurikas“, kuris jo telefono numerį davė Tomui. Tomas jam siūlė pirkti merginą už 1500 Lt, tačiau apeliantas, neturėdamas pinigų, prašė merginą duoti „pabandyti“ už dyką, žadėdamas pinigus atvežti vėliau. Apeliantas teigia, kad taip elgėsi, norėdamas pasirodyti prieš Tomą, norėjo pamatyti merginą, jam visa tai buvo smalsu ir įdomu. Tačiau nuo pat pradžių jis neturėjo jokios galimybės nusipirkti merginą, nes neturėjo tokios sumos pinigų, savo draugams dėl pinigų pasiskolinimo skambino tik dėl įvaizdžio. Jis taip pat negalėjo merginos parduoti į Angliją ar kur kitur. Apeliantas teigia, jog tai, kad jis nesirengė parduoti merginos, patvirtina pagrindinio bylos liudytojo S. Naturjevo teisme duoti parodymai.

Apeliantas mano, kad dar iki nusikalstamos veikos imitavimo modelio sankcionavimo 2005 m. spalio 6 d. jo atžvilgiu jau buvo taikomas nesankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, pasireiškęs tuo, kad minėtas „Šurikas“ išprovokavo jį pirkti merginą ir davė S. Naturjevui (Tomui) jo telefono numerį. S.Naturjevas ir kiti policijos pareigūnai „Šuriko“ pradėtą provokaciją tęsė jau po nusikalstamos veikos imitavimo modelio sankcionavimo. S. Naturjevas teisme neigė pažinojęs „Šuriką“, tuomet neaišku, kaip S. Naturjevas susirado apeliantą. Be to, atsakydamas į gynybos klausimą, S. Naturjevas nurodė, kad „Šuriko“ pavardė nusikalstamos veikos imitavimo modelyje neminima, nes „reikėjo užmegzti kontaktą“. Apelianto nuomone, taip S. Naturjevas akivaizdžiai klaidino teismą. „Šurikas“ bylos medžiagoje nefigūruoja, nes, apelianto įsitikinimu, jo veiksmai buvo neteisėti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, susipažinęs su NVIM dokumentais, klaidingai konstatavo, jog esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų padaryta nebuvo. Teismui buvo pateikta ne visą medžiaga. Apeliantas nurodo, kad jo telefoninių pokalbių buvo klausomasi nuo 2005 m. liepos 21 d., tačiau byloje nėra telefoninių pokalbių su „Šuriku“ ir su S. Naturjevu stenogramų, nėra ir jo S. Naturjevui siųstos žinutės, kad merginos jis nebepirks. Teismas atmetė gynybos prašymą išreikalauti šią medžiagą. Apeliantas mano, kad tai padaryta neatsitiktinai, nes šie pokalbiai būtų atskleidę provokaciją jo atžvilgiu. Byloje pateiktas tik galutinis provokacijos rezultatas – dvi pokalbių su S. Naturjevu stenogramos, kuriose užfiksuotos derybos dėl merginos pirkimo.

Nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad nusikalstama veika buvo nutraukta, kaltininkus įspėjus, jog jie yra sekami policijos pareigūnų. Pateiktos pokalbių išklotinės to neįrodo. Apeliantas nurodo nutraukęs bendravimą su S. Naturjevu, nes iš pat pradžių neturėjo rimtų ketinimų pirkti merginą, neturėjo tam pinigų. Teismas neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį ir galimybes pirkti merginą be pinigų.

Apeliantas nurodo, kad valstybės pareigūnų kurstymas ir provokavimas asmens padaryti nusikalstamą veiką ir tokiu būdu gautų duomenų panaudojimas baudžiamajame procese pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą teisę į teisingą procesą, kadangi pareigūnai kurstė jį padaryti nusikalstamą veiką, neturėdami kitų įrodymų, patvirtinančių, kad veika būtų padaryta be jų įsikišimo. Bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 str. numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Modeliu negali būti kurstoma padaryti veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Teismas turėjo patikrinti modelio taikymo teisėtumą, laikydamasis teisingumo, rungimosi, šalių lygybės principų ir taip užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą. Apelianto teigimu, šioje byloje teismas vertino tik tuos parodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, jį teisinančių įrodymų neaptarė ir netyrė. Be to, teismas atmetė gynėjo prašymas susipažinti su nusikalstamos veikos imitavimo modelio medžiaga, motyvuodamas, kad to nenumato įstatymai. Apelianto nuomone, duomenų tyrimas nedalyvaujant proceso dalyviams ar jiems neleidžiant susipažinti su teismui pateikta informacija nesuderinama su demokratinės valstybės baudžiamajam procesui būdingais principais, ir tokiu būdu ignoruojami valstybės interesai siekiant išvengti bylinėjimosi tarptautinėse institucijose, turint omenyje jau priimtus sprendimus analogiškose bylose.

Be to, teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normą. Apeliantas manymu, veika pagal BK 147 str. gali būti kvalifikuojama tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista, kadangi prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Nagrinėjamoje byloje kvalifikuojant veiką pagal BK 147 str., privaloma konstatuoti, kad liudytojos Nr. 1 laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią bent vienu iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų. Tačiau liudytoja parodė, kad pokalbyje su apeliantu ji patvirtinusi, jog žino kur ir ko važiuoja, t.y. jos nuostata buvo savanoriškumas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė BPK 301 str. 1 d. nuostatos, draudžiančios nuosprendžius grįsti duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, nuosprendžio priėmimo negali lemti argumentai, kuriuos ginčyti proceso šalims nėra sudaromos galimybės. Nuosprendis taip pat neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p., kur nurodoma, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiais ir nešališkai ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, merginos pirkti nesikėsino, jos nebūtų pirkęs. Tokiu verslu jis nesivertė, neturėjo nei pažinčių, nei tam reikalingų pinigų. Veiksmai, kurių padarymu buvo kaltinamas, buvo policijos pareigūnų išprovokuoti. Policijos versija, kad viena mergina (tariamai K.) jau buvo parduota, taip pat yra niekuo nepagrįsta.

Apeliantas nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog jis derybose dėl merginos pirkimo nedalyvavo; nei dėl kainos, nei dėl kitų pirkimo sąlygų nesitarę, pinigų niekam nežadėjo, niekam nesakė, kad nori ar ketina pirkti merginą. Taip pat akivaizdu, kad tuomet, kai reikėjo galutinai susitarti dėl merginos pirkimo, nei jis, nei E. N. į susitikimą neatvažiavo. Policijos darbuotojų paaiškinimai, kad jie atsisakė įvykdyti nusikaltimą, supratę, kad yra sekami, yra tik prielaida, pasiteisinant dėl blogai suplanuotos operacijos.

Teismo posėdžio metu nuteistieji E. N. ir R. L. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistųjų E. N. ir R. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Apygardos teismas nešališkai ištyrė nuteistiesiems E. N. ir R. L. inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pagrįstai juos nuteisė pagal BK 22 str. 1 d., 147 str. 1 d., kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

Nuteistųjų E. N. ir R. L. apeliaciniuose skunduose iškeltos versijos, kad jie neturėjo tikslo pirkti merginos, nes tam neturėjo lėšų, o su Tomu, kuris siūlė pirkti merginą bendravo tik iš smalsumo, buvo patikrintos bylą nagrinėjant apygardos teisme bei pagrįstai teismo atmestos.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojas R. Gresius (Kauno m. VPK ONTT policijos pareigūnas) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad buvo gauta operatyvinė informacija, kad E. N. užsiima prekyba žmonėmis ir ieško pirkti merginą išvežimui į užsienį verstis prostitucija. Todėl, siekiant išsiaiškinti prekybos žmonėmis faktus, buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis modelis (NVIM). Vykdant šį NVIM, policijos pareigūnas S. Naturjevas, veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, susitiko su E. N. ir R. L. , kurie norėjo pirkti merginą. Pokalbio metu, E. N. pasakė, kad nori įsigyti merginą, kuri verčiasi prostitucija ir ją galima išvežti darbui prostitute į užsienį. S. Naturjevas parodė nuteistajam E. N. liudytojos Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, nuotrauką. E. N. pasakė, kad ši mergina tinka ir sutinka už ją sumokėti 1500 Lt. Jie susitarė susitikti dėl merginos pirkimo Kaune, prie prekybos centro „H. M. “. Šio susitikimo metu E. N. pasakė, kad jie pinigų merginos pirkimui neturi, pasiūlė, kad jie merginą paima pabandyti ir jeigu tiks, tai pinigus atveš po kelių valandų. Kadangi S. Naturjevas nesutiko, tai E. N. kažkam paskambino ir pokalbio metu paaiškino, kad merginos be pinigų neduoda. Po šio pokalbio pasakė, kad pinigai bus apie 17 val. 30 min. Tada S. Naturjevas pasiūlė apžiūrėti merginą, kuri sėdėjo automobilyje. Apžiūrėjus merginą, E. N. pasakė, kad mergina tinka. Susitarė susitikti vėliau. Tačiau sandėris neįvyko, nes E. N. neturėjo pinigų merginos pirkimui bei po šio pokalbio įtarė, kad jį seka policijos pareigūnai. Visų šių susitikimų metu buvo kitas nuteistasis R. L. , kuris aktyviai dalyvavo pokalbiuose dėl merginos pirkimo ir domėjosi merginos pirkimo sąlygomis. Visi šie S. Naturjevo pokalbiai su E. N. ir R. L. buvo fiksuojami techninėmis priemonėmis.

Nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyvis, liudytojas S. Naturjevas (Kauno m. VPK ONTT pareigūnas) nurodė analogiškas įvykio aplinkybes bei parodė, kad jis, veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, susitiko su nuteistaisiais E. N. ir R. L. , kurie norėjo pirkti merginą. Susitikimo metu jie tarėsi dėl merginos pirkimo sąlygų. E. N. klausė kiek jis nori už merginą, pastarasis atsakė, jog 1500 Lt. E. N. ši kaina tiko, jis klausinėjo apie merginos ūgį, svorį ir išvaizdą. Liudytojas parodė nuteistiesiems merginos nuotrauką, sakė, kad mergina tiks bei pasiėmė nuotrauką. R. L. klausė ar mergina atlieka oralinio sekso paslaugas. S. Naturjevas atsakė, kad atlieka. Kadangi nuteistiesiems tiko merginos išvaizda ir prašomi už ją pinigai, jie klausė ar pinigus už merginą bus galima sumokėti, kai ši kirs Lietuvos Respublikos sieną. Liudytojas atsakė, kad esant tokioms aplinkybėms, norėtų, kad pusę pinigų sumokėtų iš karto. Pokalbio metu, E. N. pasakė, kad važiuos į Tauragę ir gavęs pinigų susitiks su S. Naturjevu. Vėliau jie susitarė susitikti Kaune prie prekybos centro „H. M. “. Sutartu laiku S. Naturjevas atvažiavo su mergina, kurią turėjo parduoti. Mergina liko automobilyje, o S. Naturjevas susitiko su E. N. ir R. L. . Susitikimo metu E. N. pasakė, kad pinigų neturi, bet pasiūlė duoti merginą „pabandymui“, o paskui jei tiks, atveš pinigus. S. Naturjevas su tokiu pasiūlymu nesutiko, paprašė bent pusę suderintos pinigų sumos. Tada E. N. kažkam skambino mobilaus ryšio telefonu ir pranešė apie pokalbį dėl merginos pirkimo. Po šio pokalbio E. N. pasakė, kad pinigai bus apie 17 val. 30 min. Po to, jie nuėjo prie automobilio ir apžiūrėjo merginą. E. N. paklausė merginos ar ji žinanti kur reikės važiuoti ir kad reikės dirbti užsienyje viešnamyje prostitute. Mergina atsakė, kad žinanti šias sąlygas. Po šio pokalbio su mergina, E. N. pasakė, kad mergina jam tinka. Po to, E. N. dar kažkam paskambino ir pasakė, kad mergina tinka. Šių pokalbių metu dalyvavo ir R. L. , kuris taip pat domėjosi apie merginos pirkimą, kainą, kitas sandėrio aplinkybes. Po šio pokalbio jie išsiskyrė. Vėliau E. N. atsisakė pirkti merginą bei atsiuntė SMS žinutę. Šiuos parodymus liudytojas S. Naturjevas patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme.

Analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta liudytoja Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas (t. 1 b.l. 102-104, t. 3 b.l. 19-20).

Šios įvykio aplinkybės pasitvirtina 2005 m. spalio 10 d. nusikalstamą veiką imituojančių nusikalstamų veiksmų protokolu bei pokalbių stenogramomis, kurių metu liudytojas S. Naturjevas kalbasi su E. N. ir R. L. dėl merginos pirkimo (t. 1 b.l. 44-46), 2005 m. spalio 12 d. nusikalstamą veiką imituojančių nusikalstamų veiksmų protokoluose bei pokalbių stenogramomis, kurių metu liudytojas S. Naturjevas kalbasi su E. N. ir R. L. dėl merginos pirkimo prie prekybos centro „H. M. “ (t. 1 b.l. 48-50). Iš E. N. , R. L. , S. F. , T. V. ir kitų asmenų pokalbių išklotinių seka, kad jie kalba apie merginų pirkimą bei apie tai, kad nuteistieji po paskutinio susitikimo su S. Naturjevu, įtarė, kad sekami policijos pareigūnų bei nutarė derybas dėl merginos pirkimo nutraukti (t.1 b.l. 68-93), parodymų atpažinti protokolais (t. 1 b.l. 103-104, 107, 108), bei kitais išsamiais teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Be to, patys nuteistieji apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau jas interpretuoja sau naudinga linkme bei pateikia sau palankų šių aplinkybių bei savo veiksmų teisinį vertinimą.

Kolegijos manymu,apygardos teismas tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pačią įvykių eigą bei nuteistųjų E. N. ir R. L. veiksmus, padarė pagrįstą išvadą, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, iš anksto sutarę už 1500 Lt. pasikėsino pirkti merginą, siekdami įtraukti ją į prostituciją, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi suprato, kad juos seka policijos pareigūnai. Apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo E. N. aiškinimus, kad visa tai buvo tik juokai, siekiant pasirodyti prieš Tomą (S. Naturjevą) kaip „kietu“ vaikinu, kaip nelogiškus ir neįtikinamus bei prieštaraujančius baudžiamosios bylos medžiagai. Juolab kitas nuteistasis R. L. neneigia, kad dalyvavo merginos pirkime, apžiūrinėjo jos nuotrauką, dalyvavo susitikimuose su Tomu (S. Naturjevu), telefonu palaikė ryšį su kitais nenustatytais asmenimis, pranešdamas jų rezultatus, tačiau aiškina, kad mergina jam buvo reikalinga tenkinti savo lytinius poreikius, nors šias aplinkybes nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde neigia, tačiau tai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Apygardos teismas pagrįstai tokius nuteistųjų E. N. ir R. L. motyvus dėl merginos pirkimo atmetė, ir tai įvertino, kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Nuteistieji E. N. ir R. L. apeliaciniuose skunduose ginčija jų atžvilgiu taikytą nusikalstamą veiką imituojančio modelio teisėtumą bei pagrįstumą. Kolegijos manymu, šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojas R. Gresius (Kauno m. VPK ONTT policijos pareigūnas) parodė, kad buvo gauta operatyvinė informacija, kad E. N. užsiima prekyba žmonėmis ir ieško pirkti jauną merginą išvežimui į užsienį verstis prostitucija. Siekiant išsiaiškinti prekybos žmonėmis faktus bei asmenis, užsiimančius šia veikla, buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis modelis. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto Kauno apygardos prokuratūros rašto seka, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras 2005 m. spalio 6 d. sankcionavo Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos viršininko E. Mažeikos parengtą 2005 m. spalio 6 d. teikimą dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo, siekiant išsiaiškinti prekybos žmonėmis faktus. Šis NVIM buvo sankcionuotas išnagrinėjus Kauno m. VPK KP Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 4 – jo skyriaus tyrėjo R. Gresiaus pateiktą operatyvinio sekimo bylą. Apeliacinės instancijos teisme, kolegijai, susipažinus su medžiaga, kurios pagrindu buvo sankcionuotas NVIM, nekelia abejonių šio NVIM sankcionavimo pagrįstumas ir teisėtumas, šie procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas proceso dalyvių prašymu kreipėsi į Kauno m. VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybą dėl operatyvinės medžiagos, kurios pagrindu buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, išslaptinimo. Gautame rašte nurodoma, kad policijos įstaiga, pateikusi informaciją apie šių asmenų nusikalstamą veiką, nesutinka šios informacijos išslaptinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, nes išslaptinta ir oficialiai paviešinta informacija pakenks tolimesniam operatyviniam tyrimui. Be to, iš teismui pateiktų duomenų, nėra pagrindo daryti išvados, jog E. N. ir R. L. buvo provokuojami nusikalstamai veikai. Kaip matyti iš liudytojų R. Gresiaus, S. Naturjevo parodymų, NVIM medžiagos, nuteistieji jau užsiiminėjo šia nusikalstama veika ir tik gavus operatyvinę informaciją apie šią jų nusikalstamą veiką buvo prisijungta jau prie daromų nusikalstamų veiksmų, t.y. prekybos žmonėmis, merginų pirkimo, įtraukiant jas į prostitucijos verslą. Patys nuteistieji sutiko pirkti merginą, klausinėjo dėl kainos, derėjosi dėl pirkimo sąlygų, apžiūrėjo merginą, ieškojo pinigų merginos pirkimui. Todėl nėra pagrindo teigti, jog jie buvo provokuojami daryti nusikalstamą veiką.

Nuteistojo E. N. apeliacinio skundo argumentai, jog šiuos nusikalstamus veiksmus išprovokavo „Šurikas“ bei E. N. telefoninių pokalbių buvo klausomasi nuo 2005 m. liepos 21 d. (telefoniniai pokalbiai su „Šuriku“ ir su S. Naturjevu) dar prieš prokurorui sankcionuojant NVIM, buvo patikrinti apeliacinės instancijos teisme. Iš Kauno m. VPK ONTT rašto matyti, kad šiai tarnybai asmuo vardu „Šurikas“, kuris galėtų būti susijęs su nuteistuoju E. N. bei NVIM, nėra žinomas, dėl to nustatyti ar E. N. kalbėjo telefonu su „Šuriku“ nėra galimybės. Visos telefoninių polabių išklotinės tarp E. N. ir S. Naturjevo yra išslaptintos ir pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos. Iš liudytojo S. Naturjevo parodymų matyti, kad pastarajam paskambinus E. N. bei pasakius, jog skambina nuo „Šuriko“ ir paklausus dėl merginų pirkimo, nuteistasis E. N. iš karto suprato pokalbio esmę ir pradėjo derybas dėl merginos pirkimo. Tai liudija, kad nuteistasis E. N. pats, niekieno neverčiamas, savo noru sutiko pirkti merginą. Todėl, kolegijos manymu, vertindamas liudytojo S. Naturjevo parodymus, NVIM teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nepažeidė BPK 20 str. reikalavimų, kas nepagrįstai teigiama nuteistųjų E. N. apeliaciniame skunde.

Nors teismo nuosprendyje nurodoma, kad NVIM procesiniai veiksmai buvo atliekami 2005 m. gruodžio 10 d., 2005 m. gruodžio 12 d., tačiau, kolegijos manymu, tai akivaizdi techninė klaida, nes iš bylos medžiagos matyti, jog šie NVIM procesiniai veiksmai buvo atliekami 2005 m. spalio 10 d. ir 2005 m. spalio 12 d. (t. 1 b.l. 43-50). Be to, šios aplinkybės apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys nuteistieji.

Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė BK 147 str. nuostatas, nes nusikalstama veika pagal šį straipsnį gali būti kvalifikuojama tik nustačius, kad žmogaus laisvės buvo suvaržytos, kadangi prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Tuo tarpu liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad pokalbio su E. N. metu patvirtino, jog žino kur ir ko važiuoja, t.y. visa tai darė savo noru. Šis apelianto argumentas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nepagrįstas. 2003 m. balandžio 22 d. įstatymo „Dėl protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ 3 str. nurodoma, kad prekybos žmonėmis aukos sutikimas iš anksto apgalvotam išnaudojimui neturi reikšmės. Šios nuostatos įtvirtintos ir BK 147 str. (2005 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) dispozicijoje.

Iš nuteistųjų E. N. ir R. L. apeliacinių skundų turinio sektų, kad šioje situacijoje jie savanoriškai atsisakė baigti nusikalstamą veiką (BK 23 str.), nes po paskutinio susitikimo su S. Naturjevu atsisakė pirkti merginą. Įstatymo prasme savanoriškas atsisakymas – sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas atsisakyti tęsti pradėtą rengimąsi nusikaltimui ar pabaigti pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju asmuo nutraukia parengtinę nusikalstamą veiką suvokdamas ir būdamas įsitikinęs, kad atsisakymo metu yra realios galimybės tęsti pradėtą nusikalstamą veiką ir pabaigti iki galo. Tokį sprendimą įstatymo prasme asmuo priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis aplinkybėmis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką, o savanoriškai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. N. ir R. L. susitiko su NVIM dalyviu S. Naturjevu ir tarėsi dėl merginos pirkimo. Iš pokalbių suvestinių turinio bei liudytojo S. Naturjevo parodymų matyti, kad pokalbių metu buvo aptarinėjamos merginos pirkimo sąlygos, kaina, S. Naturjevas jiems davė merginos nuotrauką. Byloje nustatyta, kad E. N. ir R. L. , atvykę į antrą susitikimą su liudytoju S. Naturjevu, savo ketinimų neatsisakė, paaiškino, jog sutinka pirkti merginą, bet šiuo metu neturi pinigų, bandė jų surasti ir prašė liudytojo palaukti iki vakaro, kol gaus pinigus. Be to, antro susitikimo metu E. N. pats apžiūrėjo merginą, klausė jos ar ji sutinka dirbti užsienyje viešnamyje, šiai sutikus, E. N. patvirtino, kad jam ši mergina tinka. Tačiau galutinis sandėris neįvyko, nes E. N. ir R. L. tuo metu neturėjo pinigų. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad jie tuo metu intensyviai ieškojo pinigų merginos pirkimui, o vėliau (po paskutinio susitikimo su S. Naturjevu) buvo įspėti dėl galimo policijos pareigūnų sekimo. Taigi, esant tokioms teisingai teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistieji sąmoningai siekė pirkti merginą, kuri būtų išvežta į užsienį dirbti prostitute, siekdami gauti sau turtinės naudos, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes tuo metu negavo pinigų merginos pirkimui bei suprato, kad juos seka policijos pareigūnai. Tačiau, kolegijos manymu, šie nuteistųjų nusikalstami veiksmai (derybos dėl merginos pirkimo, kainos nustatymas, merginos vizualinis apžiūrėjimas, siekiant sudaryti sandėrį, tačiau sandėrio metu neturėjimas pinigų bei jų aktyvi paieška) vertintini kaip nebaigtas pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Įstatymo prasme pasikėsinimas laikomas nebaigtu, kai kaltininkai suvokia, kad jų nusikalstama veika nebaigta, nes nepavyko atlikti viso to, kas buvo numatyta ir kas būtina nusikalstamiems padariniams atsirasti. Taigi, pasikėsinimas gali būti nebaigtas tiek dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, tiek dėl aplinkybių, priklausančių nuo kaltininkų valios. Tuo tarpu, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tolesnis sandėris dėl merginos pirkimo, pastarąją apžiūrėjus bei pabendravus su ja ir sutarus dėl kainos, nutrūko, nes nuteistieji neturėjo pinigų, nežiūrint į aktyvią jų paiešką, ir tik po šio susitikimo jie sužinojo, jog jie yra sekami. Taigi, šioje situacijoje jų nusikalstami veiksmai, kolegijos manymu, vertinami kaip nebaigtas pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Nors ši aplinkybė neturi reikšmės nuteistųjų E. N. ir R. L. nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tačiau į tai atsižvelgtina skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, įvertinus nusikalstamo ketinimo realizavimo laipsnį.

Todėl, kolegijos manymu, įvertinus į šią aplinkybę nuteistiesiems E. N. ir R. L. švelnintinos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat atsižvelgiant į jų vaidmenis darant šią nusikalstamą veiką. Be to, apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į pačias faktines bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės skiriant nuteistiesiems bausmes. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje nuteistieji E. N. ir R. L. tik tarėsi dėl merginos pirkimo, ieškojo pinigų jos pirkimui, tačiau pinigų negavo, sužinoję, jog sekami policijos pareigūnų atsisakė tolimesnių nusikalstamų ketinimų, jų veiksmai nuolat buvo kontroliuojami policijos pareigūnų. Taip pat, atsižvelgtina į nuteistųjų jauną amžių nusikalstamų veikų padarymo metu, kas taip pat turi reikšmės sprendžiant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti:

E. N. , nuteistam pagal BK 22 str. 1 d., 147 str. 1 d., sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki dviejų metų ir trejų mėnesių.

R. L. , nuteistam pagal BK 22 str. 1 d., 147 str. 1 d., sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki dviejų metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.