- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-677/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vytas Milius, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB Nord banko
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-1478-273/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko (šiuo metu akcinė bendrovė DNB bankas) ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei vaistinei „Alijošius“ ir V. Š. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš V. Š. 81 117,79 EUR (280 083,51 Lt), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp AB DnB NORD banko (toliau - Bankas) ir UAB vaistinės „Alijošius“ 2007-12-21 buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. K-1200-2007-114 (toliau - kredito linijos sutartis), kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 81 093 EUR dydžio kredito linijos limitas su kintama palūkanų norma iki 2009-12-31, kredito linijos limito mažinimo terminus ir sumas nustatant kredito linijos sutartyje. Praleidus kredito linijos sutartyje nustatytus kredito linijos limito mažinimo bei kreditų sugrąžinimo terminus UAB vaistinė „Alijošius“ įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas, papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Prievolių pagal kredito linijos sutartį užtikrinimui 2007-12-21 buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 16 (toliau - laidavimo sutartis) tarp Banko ir laiduotojos V. Š., kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB vaistinė „Alijošius“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles Bankui. UAB vaistinė „Alijošius“ kredito linijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, būtent, nesilaikė kredito linijos limito mažinimo termino (iki 2008-12-31 kredito linijos limitą sumažinti iki 69 509 EUR), o suėjus galutiniam kredito linijos galiojimo ir kreditų grąžinimo terminui negrąžino Bankui kredito, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Dėl šios priežasties Bankas 2010-02-17 raštu Nr. 30.58.37/388 įspėjo kredito gavėją ir laiduotoją apie neįvykdytus skolinius įsipareigojimus ir paragino padengti skolą kartu įspėdamas, kad to nepadarius, Bankas įstatymų nustatyta tvarka kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skola iki šiol nėra padengta. Kauno apygardos teismo 2011 01 07 nutartimi buvo patvirtintas AB DnB Nord banko 292 566 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB vaistinė „Alijošius“ bankroto byloje, todėl ginčas dėl pagrindinio skolininko išspręstas, bylos dalį dėl skolos priteisimo iš BUAB „Alijošius“ prašė nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė V. Š. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas turėtų realizuoti teisę į prievolės įvykdymą iš įkeisto turto ne ginčo teisenos tvarka, o ne reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojų. Priešingu atveju, teismui priteisus ieškovo prašomą sumą, o ieškovui pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto, jį pardavus ir gavus atitinkamas sumas, būtų du kartus ieškovo naudai priteista ta pati suma skolai dengti. Vertino, kad ieškovui yra gerai žinoma, kad vykdant ieškojimą iš skolininko turto pirmąja eile išieškoma iš įkeisto turto, kai išieškojimas vykdomas įkaito kreditoriaus naudai. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekia ne patenkinti turimą reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu, o sukelti atsakovams nuostolius. Toks ieškovo teisės į teisminę gynybą naudojimas akivaizdžiai prieštarauja jos paskirčiai, kas yra savarankišku pagrindu atsisakyti ginti ieškovo teisę.
BUAB vaistinė „Alijošius“ atsiliepime nurodė, kad kreditorius AB DNB NORD bankas realizavo kreditoriaus teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę, t. y. 2007 12 21 kredito sutarties pagrindu pareiškė finansinį reikalavimą bendrai 292 566 Lt sumai skolininko UAB vaistinė „Alijošius“ bankroto byloje, kuris Kauno apygardos teismo 2011 10 07 nutartimi buvo patvirtintas. Prašė nagrinėti tik ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš V. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu priteisė iš atsakovės V. Š. ieškovo naudai 81 117,79 EUR (280 083,51 Lt), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 567,69 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai 6 602 Lt žyminio mokesčio bei 65,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylos dalį atsakovo BUAB vaistinės „Alijošius“ atžvilgiu nutraukė, atsakovės V. Š. prašymų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
Teismas nustatė, jog pagal CK 6.81 str. ir laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1.p. kredito gavėjas UAB vaistinė „Alijošius” ir laiduotoja V. Š. atsako Bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Išaiškino, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. (CK 6.6 str. 4 d.). Pažymėjo, kad laiduotoja V. Š. įsipareigojo atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles, ir Bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, tačiau atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino ieškovui kredito už skolininką UAB vaistinė „Alijošius”. Teismo vertinimu, nors bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, tai neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovei, kaip laiduotojai. Išaiškino, kad bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pareikštų ieškinį pirmiau kitam bendraskoliui. Dėl šios priežasties teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdamas reikalavimus solidariai atsakingiems bendraskoliams. Nurodė, kad atsakovė, kaip solidarioji skolininkė, turi įvykdyti UAB vaistinė „Alijošius” prievolę nepriklausomai nuo to, kad ieškovas pirmiausia pasinaudojo teise pareikšti reikalavimą UAB vaistinė „Alijošius” jos bankroto byloje (CK 6.14 str. 3 d.). Atkreipė dėmesį, kad laidavimo sutartyje nėra nustatyta atsakovės teisė CK 6.80 str. pagrindu reikalauti, kad Bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB vaistinė „Alijošius” turtą. Be to, nurodė, jog CK 6.80 str. 2 d. nurodytos taisyklės netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 str. 1 d.). Pažymėjo, kad laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverčiai prievolių įvykdymo būdai (CK 6.70 str.), kas lemia, jog šio ieškinio pareiškimas neužkerta kelio ieškovui, kaip kreditoriui, negavus savo reikalavimo patenkinimo iš laiduotojo, realizuoti kitas priemones (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 1 d., 4 d.). Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas turėtų realizuoti savo teisę į prievolės įvykdymą iš įkeisto turto, o ne reikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, nes iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių bei įkeitimo ir hipotekos lakšto matyti, jog tokie atsakovės teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo ir aiškiai prieštarauja raštu įtvirtintoms laidavimo sutarties bei CK 6.81 str., 6.14 str. 3 d. ir 6.6 str. nuostatoms bei teismų praktikai, kuriais remdamasis ieškovas ir pareiškė reikalavimą solidariai atsakingam laiduotojui. Teismas nurodė, kad CK 6.6 str. 7 d. numato, jog jei solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Dėl šios priežasties vertino, jog ieškovas objektyviai negali gauti daugiau nei jam bendraskoliai solidariai yra skolingi pagal kreditavimo sutartį. Pažymėjo, kad skolos Bankui priteisimas ir jos išieškojimas yra skirtingos civilinio proceso stadijos, todėl atsakovės išdėstyti argumentai dėl įkeisto turto pakankamumo Banko reikalavimui patenkinti sprendžiant klausimą dėl atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybės šioje proceso stadijoje neturi jokios reikšmės. Išaiškino, kad Banko turtinių reikalavimų patenkinimas tik bankroto byloje laiduotojos V. Š. atžvilgiu reikštų laidavimo sutartimi prisiimtų galiojančių prievolių vykdymo išvengimą apskritai, todėl tokius atsakovės argumentus laikė nepagrįstais.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad atsakovė yra pateikusi prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą iki bus baigtas vykdymo procesas dėl 280 083,51 Lt išieškojimo iš įkeisto BUAB „Alijošius” turto bankroto byloje B2-1450-273/2011. Prašė 280 083,51 Lt sumos sumokėjimą ieškovui išdėstyti 15 metų (180 mėnesių), įpareigojant atsakovę mokėti ieškovui po 1 556 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant eilinę periodinę įmoką iki to mėnesio, už kurį mokama, paskutinės dienos. Proporcingai tam pačiam laikotarpiui atsakovė prašė išdėstyti ir kitas teismo priteistas sumas. Teismas nustatė, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio užtikrinimui yra areštuotas atsakovės turtas – žemės sklypas. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji su sutuoktiniu turi kito nekilnojamojo turto - gyvenamąjį namą. Šiuo metu atsakovė nedirba ir nenurodė pajamų šaltinio, iš kurio galėtų kas mėnesį Bankui mokėti po 1 556 Lt. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, rašytinių įrodymų, kad finansiškai būtų pajėgi 15 metų mokėti jos nurodytas įmokas Bankui. Vertino, jog laikotarpis, kuriam atsakovė prašo išdėstyti sprendimą, yra labai ilgas, tokio termino nustatymas sprendimo vykdymui pažeistų Banko interesus. Pažymėjo, kad Bankas turėjo atgauti pinigus iki 2009 12 31, tačiau ieškovas jau ilgą laiką negauna nei skolos, nei palūkanų. Kadangi atsakovės prašymu siekiama atidėti sprendimo vykdymą labai ilgam laikotarpiui, nepateikiant jokių garantijų, kad banko turtinis interesas bus patenkintas, ieškovui nesutinkant, teismas prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovė prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 11 10 nutartimi pritaikytas jai laikinąsias apsaugos priemones tokia tvarka: panaikinti taikomą areštą atsakovės V. Š. ½ žemės sklypo daliai ir leisti atsakovei šią ½ žemės sklypo dalį parduoti už ne mažesnę kaip 10 000 Lt, įpareigojant pirkėją įmokėti ne mažiau kaip 10 000 Lt už perkamą sklypą į ieškovo AB DnB banko nurodytą sąskaitą. Teismas nustatė, kad atsakovė siekia parduoti ½ dalį nurodyto žemės sklypo už 10 000 Lt, ieškovas laiko, kad ši kaina per maža, ketinimas parduoti žemės sklypą nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškinio reikalavimui užtikrinti, teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė V. Š. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Netenkinus šio apeliantės reikalavimo, ji prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo ir sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti. Tai pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo UAB „Alijošius“ bankroto byloje įtraukdamas jį į pirmosios eilės kreditorių sąrašą. Ši nutartis turėtų būti vertinama kaip teismo sprendimas, kuriuo yra priteistos sumos iš solidariojo skolininko. Kadangi sumos jau yra priteistos iš vieno iš solidariųjų skolininkų, ieškovas negali nukreipti išieškojimo į apeliantę, nes šiuo atveju ieškovas pasirinko, kad prievolė pirmiausia butų vykdoma iš pagrindinio skolininko, o nepakakus jo turto – iš apeliantės.
2. Ieškovo reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, todėl jis yra visiškai apsidraudęs skolininko nemokumo atveju, t. y. jis gaus prievolės įvykdymą iš įkeisto turto. Tokia padėtis yra naudinga tik ieškovui, nes išieškant tik iš laiduotojos, o ne iš pagrindinio skolininko, nors jis turi turto, pažeistų CK 1.5 str. įtvirtintus principus, nes laiduotoja, įvykdžiusi prievolę kreditoriui, netektų realių galimybių atgauti to, ką sumokėjo kreditoriui, iš skolininko, nes ji neturėtų tokio prievolės užtikrinimo būdo kaip ieškovas. Tokia situacija suteiktų galimybes kreditoriui piktnaudžiauti savo teise, nes jis išlaikytų savo teisę į hipoteką ir galėtų reikšti kreditorinį reikalavimą antrą kartą pačiam skolininkui. Bankas turi realią galimybę atgauti visą savo reikalavimo sumą iš pagrindinio skolininko, nes hipoteka įkeistas turtas realiai egzistuoja, o jo vertė yra pakankama kreditoriaus reikalavimo sumai padengti. Be to, iš įkeisto turto yra išieškoma pirmąja eile. Taigi šiuo atveju Bankas nesąžiningai siekia pakenkti atsakovei. Juo labiau, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas apeliantę apgavo, nes ji tikėjosi, jog akcijas perleidus tretiesiems asmenims jos laidavimas baigsis. Taip pat apeliantė sudarė laidavimo sutartį dėl ekonominio spaudimo, nes ieškovas be apeliantės laidavimo nesutiko duoti kredito.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nors nurodė, kad tokiu atveju yra reikalinga atsižvelgti į abiejų šalių interesus. Pažymėtina, kad ieškovo turtinė padėtis, priešingai nei atsakovės, yra labai gera, todėl ieškovui atsakovės skolos grąžinimas dalimis nesukeltų sunkumų, o atsakovei padėtų išsaugoti mokumą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 15 metų laikotarpis skolai grąžinti yra per ilgas, nes teismų praktikoje sprendimo išdėstymas dar ilgesniam laikotarpiui yra vertinamas kaip nepažeidžiantis ieškovo teisių. Be to, apeliantė yra farmacininkė, turinti didelį darbo stažą ir patirtį, todėl tikėtina, kad jos turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, nes ji ketina susirasti darbą, kuris savu ruožtu tikėtina bus gerai apmokamas. Taip pat apeliantė turi nekilnojamojo turto, kurį pardavusi galėtų atsiskaityti su ieškovu. Skolą grąžinti padėtų ir giminaičiai, kurie padeda vykdyti ir kitus apeliantės įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė su ieškovu yra sudariusi su ginču nesusijusią kredito sutartį, kurią vykdo ir jokių pretenzijų iš ieškovo nėra sulaukusi. Tai tik patvirtina apeliantės sąžiningumą ir tai, jog ji dės visas pastangas atsiskaityti su ieškovu. Vertintina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas atitiktų ir ieškovo, ir apeliantės interesus.
4. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes tokiu būdu yra trukdoma atsakovei ieškoti žemės sklypo pirkėjo ir atsiskaityti su ieškovu. Be to, teismų praktikoje yra pripažinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokiu atveju yra perteklinis. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą išsprendė sprendimu, nors proceso įstatymai numato, kad tokie klausimai yra sprendžiami nutartimi. Tuo buvo užkirstas kelias apeliantei pateikti atskirąjį skundą ir apginti savo teises.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB Nord bankas pateikė atsiliepimą į atsakovės V. Š. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tas taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.
Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju, bankrutuojant skolininkui UAB vaistinė ,,Alijošius“ kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui.
Bankas su apeliante nėra susitaręs dėl prievolių užtikrinimo priemonių realizavimo eiliškumo, kaip minėta, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui AB DNB bankui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo.
Nagrinėjamoje byloje bankas, pareikšdamas ieškinį laiduotojai V. Š., realizavo vieną iš teisės gynimo būdų, kuris yra savarankiškas, nekonkuruojantis ir nedarantis įtakos hipotekai, apeliantės V. Š. argumentai apie ateityje būsiančias banko reikalavimo patenkinimo galimybes iš įkeisto turto UAB vaistinė ,,Alijošius“ bankroto byloje nepaneigia apeliantės solidariosios atsakomybės bankui už skolos grąžinimą.
Nėra pagrįsti ir apeliantės argumentai dėl prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki kol bus baigtos įkeisto turto realizavimo procedūros UAB vaistinė ,,Alijošius“ bankroto byloje. Pagal teisinį reguliavimą teismo sprendimo vykdymo atidėjimas taikomas išimtinais atvejais. Jau minėta, kad hipoteka ir laidavimas yra atskiros ir nekonkuruojančios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Akivaizdu, kad apeliantė, prašydama atidėti teismo sprendimo vykdymą, siekia pakeisti su banku sudarytos laidavimo sutarties sąlygas, t. y. kad jos atsakomybė būtų ne solidari, kaip tai yra numatyta sutartyje, o subsidiari tik ta skolos apimtimi, kuri liktų po įkeisto turto realizavimo procedūrų. Tačiau laidavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai yra nustatyta, kad V. Š., kaip laiduotoja, bankui atsako solidariai. Bankas, kaip kreditorius, keisti su atsakove sudarytos laidavimo sutarties sąlygų nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 6.80 str. 2 d. numato, kad tuo atveju, kada skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, tai laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą.
Apeliantė mano, kad teismo sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas 15 metų, ji yra finansiškai pajėgi mokėti bankui po 1 556 Lt skolos kiekvieną mėnesį.
Sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kaip ji galėtų įvykdyti priimto sprendimo išdėstymą. Pagal bylos duomenis banko kreditas turėjo būti grąžintas iki 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau jau keletą metų nėra daromos jokios skolos gražinimo įmokos, t. y. banko interesai toliau pažeidinėjami. V. Š. argumentai dėl skolos išdėstymo yra hipotetiniai ir neįrodyti, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestas pagrįstai.
Ieškovė V. Š. taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sudaryti sąlygas parduoti žemės sklypą už ne mažesnę kaip 10 000 Lt kainą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo požiūriu išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuomone, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ieškinio reikalavimui užtikrinti, ieškovė nesutiko, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų keičiamos. Pažymėtina, kad kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, gali reikalauti prievolės įvykdymo iš įkeisto turto, tačiau CK 4.193 str. nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vieną iš galimų savo teisių gynimo būdų ir neįpareigoja pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę būtinai iš įkeisto turto.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju sprendimas yra palankus ieškovui, kuris prašo atlyginti turėtas 1 452 Lt išlaidas už teisines paslaugas (b. l. 97-98, T. 2). Remiantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovui AB DnB NORD bankui priteistina 1 452 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) AB DnB NORD bankui (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.