Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-10-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 5 MGL dydžio bauda; 2) 2010-10-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 186 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p. - 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2012-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-10-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn., pritaikius LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 4) 2013-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d. (14 d. epizodų), LR BK 182 str. 3 d., - 3 m. 9 mėn. 10 d. laisvės atėmimo, 2013-06-03 Vilniaus apygardos teismas iš dalies pakeitė 2013-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir skyrė 3 m. 6 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmę; 5) 2013-06-20 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., LR BK 182 str. 3 d. - 6 mėn. 30 d. laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2013-06-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 m. 20 d. laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas pagal LR BK 242 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. D. vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o būtent: jis, būdamas 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d. (14 epizodų), 182 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskyrus subendrintą 3 (trejų ) metų 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, o 2013 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies pakeitus 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskyrus subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, dienų laisvės atėmimo bausmę, 2013 m. birželio 3 d. šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, D. D., būdamas nesuimtas, išvyko iš nuosprendyje nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų ir taip vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2015 m. spalio 8 d., kuomet pats atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyrių, kur buvo sulaikytas ir patalpintas atlikti bausmę.

Kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2013-06-03 buvo pripažintas kaltu. Jis nuo 2013 m. gegužės mėn. pradžios buvo išvykęs, apie 2013-06-03 nuosprendžio paskelbimą jo niekas neinformavo. Dėl L. G. grasinimų jis išsiskyrė su savo sužadėtine I. G., nenorėjo gąsdinti savo mažametės sesers ir mamos, todėl išvyko iš namų. Jam nebesirodant tėvų namuose, grasinimai apmažėjo, bet nenustojo. Vėliau jis sužinojo apie jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bet delsė, laukė pagalbos iš teisėsaugos, bet jos nesulaukęs ir pavargęs nuo įtampos, pats prisistatė į policiją. Nuo nuosprendžio paskelbimo iki jo atėjimo į policiją praėjo 2 m. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis tuo metu dirbo ir važinėjo į užsienį. L. G. jam grasino, nes norėjo iš jo gauti pinigų, dėl tų grasinimų jis pats nesikreipė į prokuratūrą, bet kreipėsi tėvai. Du metus po 2013-06-03 nuosprendžio įsiteisėjimo jis buvo Klaipėdoje, E. V. išnuomotame bute. Nežino, ar E. V. žinojo, kad jis nuteistas laisvės atėmimo bausme. Neprisimena, kokiu adresu gyveno Klaipėdoje. Toje byloje jį gynė ir apeliacinį skundą rašė advokatas J. L.. Vilniaus apygardos teisme jis dalyvavo viename posėdyje, kai vyko įrodymų tyrimas, apie galutinę bausmę jam pranešė advokatas. Iš buto (duomenys neskelbtini), jis išvyko 2013 m. gegužės mėnesį į reisą, grįžo į Lietuvą liepos mėnesio pabaigoje, Kaune pabuvo apie 1 savaitę, po to išvažiavo į Klaipėdą. Iš advokato J. L. sužinojo, kad jam paskirta galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Išvažiuodamas iš buto (duomenys neskelbtini), niekam nepranešė, kad keičia gyvenamąją vietą. Byloje yra pateikta medžiaga apie tai, kokio pobūdžio buvo L. G. grasinimai. Kur grasinimų metu buvo L. G., jis nežino, grasinimai vyko telefonu, paties L. G. jis nėra matęs. Įkalinimo įstaigoje jam nebūtų buvę saugiau, kai L. G. jam grasino laisvėje, prasidėjo grasinimai ir iš įkalinimo įstaigos iš nepažįstamų asmenų. Kauno teisme jis nedalyvavo, byla buvo išnagrinėta jam už akių. Tėvai apie jo gyvenamąją vieną Klaipėdoje nežinojo, tuo laikotarpiu su jais ir močiute jis visai nebendravo. Po nuosprendžio įsiteisėjimo 2013-06-03 jam nebuvo pakeista kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Grasinimai jam prasidėjo nuo 2012 m. Tėvų prašymai ir pareiškimai dėl grasinimų nebuvo išspręsti, nebuvo nieko surasta, buvo tuščiai rašyta policijai. Jo apsisprendimą atvykti į policiją ir pasiduoti lėmė tai, kad atsibodo taip gyventi, jau norėjo greičiau atlikti bausmę. Nežinojo, kad Kauno miesto apylinkės teismo byloje jam kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą. 2013-02-25 – 2013-06-03 jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ten dirbo iki 2013 liepos – rugpjūčio mėn. vairuotoju. Klaipėdoje jis niekur nedirbo, nuosprendžių nevykdė, nes laukė pagalbos iš teisėsaugos, į kurią buvo kreiptasi dėl grasinimų. Tuos du metus gyveno iš santaupų.

Liudytojas S. M. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK sunkių nusikaltimų tyrimo skyriuje, gavo teismo nuosprendį vykdymui, nuvyko teismo nuosprendyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kalbėjosi su D. D. tėvu, bet nuteistojo D. D. namuose nerado. Jo tėvas paaiškino, kad sūnus čia negyvena ir nebūna, yra išvykęs. Tuomet jis tėvui įteikė šaukimą D. D.. Taip pat jis buvo nuvažiavęs į Architektų g., ten gyvena D. D. senelė. Neatsimena, su kuo ten bendravo, bet atsakymas buvo, kad D. D. ten nebūna, negyvena. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas, esantis 1 t. b. l. 14, surašytas teisingai, tik ten neįrašyta, kad jis dar nuvažiavęs į Žėručio g. bendravo su D. D. tėvu, kuris sakė, kad ten jo sūnus nebūna, niekuo padėti negali. D. D. mamos jis nematė ir su ja nešnekėjo.

Liudytojas V. T. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos tyrėju. Jam buvo pavesta paskelbti D. D. paiešką ir pradėti ją vykdyti. Paiešką reikėjo skelbti, nes buvo gautas tarnybinis pranešimas iš sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus, kad pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir jo nurodytą gyvenamąją vietą nuteistojo nerado. Jis pats tikrino daug adresų, t.y. (duomenys neskelbtini), Architektų g., kur deklaruotas jo tėvas ir senelė, bei adresą, kur deklaruota jo buvusios sugyventinės I. G. gyvenamoji vieta Kavoliuko g., jos brolio gyvenamoji vieta Architektų g., jos motinos, jos tėvo gyvenamosios vietos, tikrinta darbovietė, rašytos užklausos į valstybines ir privačias įstaigas. Nuteistojo D. D. darbovietė iš pradžių pranešė, kad į darbą jis nebevaikšto, nors nebuvo atleistas, bet po kelių savaičių, liepos mėnesį jį iš darbo atleido. Su (duomenys neskelbtini) vadovu J. L. kalbėjo, dėl ko jį atleido, sakė, kad už pravaikštas. Buvo klausinėjama labai daug žmonių iš nuteistojo D. D. aplinkos, jo tėvų aplinkos, kaimynai, tikrinamos visos kitos galimos gyvenamosios vietos Vilniaus ir ne Vilniaus apskrityje. Buvo gauta duomenų, kad jis buvo išvykęs į užsienį, buvo išduotas Europos arešto orderis, bet jo sulaikyti nepavyko. Šioje byloje buvo nuolat renkama ir kaupiama informacija, nes iš teismų nuolat ėjo naujos nutartys, kad jis neatvyksta į teismus, kur yra kaltinamas, iš komisariatų buvo gaunami pranešimai, kad jis neatvyksta, kur vyksta tyrimai, buvo vykdomos kelios pasalos, kur tikėjosi, kad bus nuteistasis D. D., bet jis ten neatvyko. Galiausiai jis pats atvyko į areštinę, paskui į komisariatą, po to jį vėl pristatė į areštinę. 1 t. b. l. 11-12 jo apklausos protokolas surašytas teisingai, palaiko šiuos parodymus. Teigdamas, kad kaltinamasis aktyviais veiksmais vengė atlikti bausmę, turi omenyje, kad jis slapstėsi, nebuvo surastas ten, kur jis turėjo gyventi. Bendravo su D. tėvu, jis sakė, kad sūnus pats kaltas, kur jis yra, nežino, kad pagal jo turimus duomenis, jis yra užsienyje. Su kaltinamojo mama jis nebendravo, nes iš gautos operatyvinės informacijos suprato, kad ji buvo didžiausia sūnaus slėpimo iniciatorė, nes daug kas sakė, kad sūnų slepia motina ir ji yra tas asmuo, kuris reguliuoja, ką jam reikėtų daryti šioje situacijoje. Mama gyvena kartu su tėvu, kuris tik deklaruotas Architektų g., bet gyveno (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju jis neturėjo jokio kontakto, o jo artimieji jam neaiškino, kad yra grasinama.

Liudytoja R. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Buvo priežastis, dėl kurios jos sūnus negalėjo vykdyti paskirtos bausmės, t. y. jų šeimai grėsė pavojus, vienas žmogus grasino, terorizavo žinutėmis, sužinojo adresus ir sekė, ji buvo priversta pakeisti darbo vietą. Tai L. G., jis turi rimto nusikaltėlio autobiografiją, bet ji nežino, kodėl jis ieškojo D., tačiau grasino galimai nuo 2011 m, juos gąsdino, kai sužinojo adresą, laužė durų spynas, iš jų reikalavo pasakyti, kur yra D.. Kai kreipėsi į prokuratūrą, L. G. buvo iškviestas į prokuratūrą ir grasinimai baigėsi, tačiau neprisimena, kada tai buvo. Kai L. G. sužinojo, kad D.s nuteistas, grasino, kad jam ten bus negerai, dėl to jų šeima priėmė tokį sprendimą, kad D. negali dabar atlikti bausmę. Jie iš teisėsaugos nesulaukė jokios pagalbos, buvo priversti pakeisti darbus ir gyvenamąją vietą. L. G. ji buvo sutikusi prokuratūroje, kai ją iškvietė duoti parodymus, tai buvo po nuosprendžio paskelbimo jos sūnui, tuomet jie, tėvai, nusprendė, kad bausmę tuo metu atlikti jam pavojinga, tačiau jie nesikreipė į jokias institucijas, į kurias privaloma kreiptis norint prašyti atidėti nuosprendžio vykdymą. Po to jie kreipėsi į prokuratūrą ir ten viską išdėstė. Kur buvo jos sūnus nuo 2013-06-02, ji nežino, kur jis gyveno ar dirbo, nežino, jie nepalaikė jokio ryšio. Nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2015 m. spalio mėnesio ji su sūnumi nebendravo. Nežino, ar sūnus 2013-06-20 dalyvavo Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje. Sutartis su jo gynėjais sudarinėjo ji. E. V. yra jos sūnaus D. draugas, kur jis gyvena, ji nežino. Nežino, kokios kardomosios priemonės buvo paskirtos jos sūnui. Ar jos sūnus rašė prašymus atidėti bausmės vykdymą, nežino, advokatas jai pasakė, kad sūnus yra pilnametis ir pats tvarkosi savo reikalus. Grasinimai buvo dėl kažkokio automobilio pirkimo, bet ji negali pasakyti, ar jos sūnus L. G. buvo skolingas pinigų, negirdėjo, kad L. G. būtų kokioje nors byloje nukentėjusysis. Advokatas V. K. jai sakė, kad dabar yra pavojinga atlikti bausmę, reikia luktelti, bet ji jau neatsimena, kaip tiksliai tai buvo pasakyta. Kiek ji žino, jos sūnus teistas 2 kartus, nežinojo, kad yra daugiau teistumų. 2010 m. sūnus gyveno su mergina Jonažolių g. nuomojamame bute. Kai gavo grasinančias žinutes, kad jo įkalinimo įstaigoje laukia, tada nusprendė, kad jis nevažiuos į kalėjimą. Jie nutarė dėl saugumo nebendrauti su sūnumi. Iš (duomenys neskelbtini) sūnus išvyko po nuosprendžio paskelbimo Vilniaus apygardos teisme. Kai kasacinis skundas buvo rašomas, sūnus jau nebegyveno pas ją.

Liudytoja I. G. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos draugas. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintas 1 t., b. l. 9 jos apklausos protokolas surašytas teisingai, palaiko duotus parodymus, kad su D. D. jie gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013 metais ji sužinojo, kad D. skirta laisvės atėmimo bausmė ir jo ieško policija. Paleistas po suėmimo D. grįžo pas ją, tačiau ilgai negyveno, nes jie nusprendė išsiskirti. Jis pasiėmė savo daiktus ir išsikraustė, kur, ji nežino. Nežino, kur D. D. tuomet buvo, kai pas ją atvyko policija ir jo ieškojo. Neprisimena, kada ji su kaltinamuoju išsiskyrė, mano, kad tas laikotarpis turėjo būti nurodytas jos apklausoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. D. kaltę taip pat patvirtina: 2013-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo bei 2013-06-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai (t. 1, b. l. 143-169); 2013-06-06 patvarkymas dėl nuosprendžio vykdymo (t. 1, b. l. 142); 2013-12-06 nutarimas asmenį pripažinti įtariamuoju ir paskelbti įtariamojo paiešką (t. 1, b. l. 112).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. D. kaltė dėl to, kad jis vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o būtent: jis, būdamas 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d. (14 epizodų) bei 182 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskyrus subendrintą 3 (trejų) metų, 9 (devynių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, o 2013 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies pakeitus 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskyrus subendrintą 3 (trejų) metų, 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, 2013 m. birželio 3 d. šiam nuosprendžiui įsiteisėjus D. D., būdamas nesuimtas, išvyko iš nuosprendyje nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų ir taip vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2015 m. spalio 8 d., kuomet pats atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyrių, kur buvo sulaikytas ir patalpintas atlikti bausmę, pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 242 str..

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo D. D. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais netiki, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai bei liudytojų S. M. ir V. T. parodymai. Kaltinamasis D. D. parodė, jog apie 2013-06-03 nuosprendžio paskelbimą jo niekas neinformavo, kad dėl L. G. grasinimų jis, nenorėdamas gąsdinti savo mažametės sesers ir mamos, išvyko iš namų, o sužinojęs apie jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, delsė ją vykdyti ir laukė pagalbos iš teisėsaugos institucijų, bet pavargęs nuo įtampos, pats prisistatė į policiją praėjus 2 metams po 2013-06-03 nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš 2013-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo bei 2013-06-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių matyti, kad D. D. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš buto (duomenys neskelbtini), tačiau jis nesilaikė šios kardomosios priemonės, išvyko iš buto (duomenys neskelbtini), nepranešęs apie tai nuosprendį vykdantiems pareigūnams ir slapstėsi nuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo iki 2015-10-08, t. y. daugiau nei 2 metus. Kaltinamojo D. D. argumentai, kad negalėjo atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl L. G. grasinimų, nėra pagrįsti, nes L. G. nebuvo laikomas laisvės atėmimo vietose ir ten pakenkti D. D. niekaip negalėjo. Be to, kaltinamojo D. D. tėvų R. D. ir J. D. skundai dėl L. G. veikų, t. y. grasinimų galutinai išnagrinėti 2014-04-11 – 2014-08-21 nutraukiant ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2 d., požymių (t. 1, b. l. 80-93, 103-108), tačiau kaltinamasis D. D. ir toliau vengė bausmės vykdymo iki 2015-10-08. Liudytojai S. M. ir V. T. parodė, kad kaltinamasis D. D. dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo buvo paieškomas įvairiais būdais bei įvairiose vietose, buvo patikrinti jo giminių ir artimųjų adresai bei darbovietė, tačiau jis nerastas ir paieškomasis D. D. su jais nesusisiekė. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. D. po 2013-06-03 nuosprendžio įsiteisėjimo sirgtų kokia nors fizine ar psichine liga, dėl kurios jis nebūtų galėjęs suprasti nuosprendžio ir atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš kaltinamojo parodymų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis D. D. žinojo apie jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir slapstėsi nuo bausmės atlikimo darydamas tai tiesiogine tyčia.

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančiųjų aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. D. niekur nedirbo, teistas, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 127-134), psichiatrijos ligoninėje ir psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 198-199), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 200). D. D. kardomoji priemonė nepaskirta, jis nuo 2015-10-08 atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga - 2020-02-20. Jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę (LR BK 50 str.), ją bendrinant su 2013-06-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (LR BK 64 str. 1 ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendė:

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 242 str. numatytą nusikaltimą ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti ją iš dalies pridedant prie 2013-06-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bei dar neatliktos 3 metų, 10 mėnesių ir 18 dienų bausmės dalies ir paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, 2016 m. kovo 31 dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.