Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-21 · Administracinė byla Nr. I-4556-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
I-4556-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02457-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
S. Ž.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. I-4556-463/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02457-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui S. Ž., atsakovės atstovėms Indrei Krapavickaitei-Ūsienei ir Irmai Sanvaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teismo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 9R-937 (4R-334) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Komisija atsisakė priimti jo skundą nagrinėti kaip nežinybingą.

Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į Komisiją dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (145-20)R3437, kuriuo nuspręsta nepradėti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) Operatyvinės kontrolės skyriaus vedėjui S. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo. Pareiškėjo teigimu, S. S. nusikalstamai slepia pareiškėjo firmai (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį bei žolės pjovimo traktorių ir jais naudojasi. S. Ž. tokio sutikimo nebuvo davęs. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie minėto pareigūno veiksmai pažeidžia valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Akcentavo, kad Komisijos Sprendimas yra neteisėtas. Komisija neatsakė į skundo esmę. Tiek Inspekcija, tiek ir Komisija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 dalį ir 14 straipsnio 8 dalį, nepersiųsdama pareiškėjo skundo kompetentingam subjektui. Pasak pareiškėjo, Komisijos pirmininkas neįsigilino į jo skundą.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–36).

Nurodė, kad galutiniai sprendimai dėl S. S., kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, tarnybinio tyrimo dar nepriimti ir pareiškėjas apie priimtus sprendimus bus informuotas. Pabrėžė, kad Inspekcija vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, tinkamai reagavo į pareiškėjo skundus. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. raštu buvo informuotas, kokios institucijos yra kompetentingos nagrinėti pareiškėjo skundą, t. y. buvo informuotas, jog Inspekcija neturi įgaliojimų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Akcentavo, kad Inspekcija 2017 m. kovo-gegužės mėn. iš pareiškėjo gavo 14 pranešimų (skundų) dėl S. S. netinkamų veiksmų. Informacija, kuri nesusijusi su Inspekcijos kompetencija, buvo perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT), Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Sodra). Sutiko su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas dėl galimai nusikalstamų veikų turi teisę kreiptis pats Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu atlikti tarnybinį patikrinimą „Dėl Inspekcijos pareigūno neteisėto pasisavinimo ir disponavimo juridinio asmens turtu“, kuriame jis prašė: ištirti, ar S. S. veiksmai neturi būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika ar toks jo elgesys neprieštarauja valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojantiems teisės aktams; ar atlikdamas tokius veiksmus S. S. toliau gali eiti valstybės tarnautojo pareigas; prašė išsiaiškinti, ar S. S. darbo metu nenaudoja darbinio kompiuterio asmeniniam interesams. Nustačius tokius faktus, prašė pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 37–38).

Inspekcija 2017 m. birželio 12 d. rašte Nr. (14.5-20)R-3437 „Dėl informavimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2017 m. gegužės 16 d. prašymą ir nurodė, kad Inspekcija neturi įgaliojimų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. ištirti, ar Šiaulių AVMI OKS vedėjo S. S. veiksmai, disponuojant jo firmai priklausančiu turtu, neturėtų būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika ir išaiškino, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas ar teismą. Informavo, kada valstybės tarnautojo atžvilgiu gali būti inicijuojamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Be to, informavo, kad pareiškėjo anksčiau pateikta informacija dėl galimai neteisėtų S. S. veiksmų buvo perduota Generalinei prokuratūrai, STT ir Sodrai. Taip pat nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo, ar S. S. darbinio kompiuterio nenaudoja asmeniniams tikslams, buvo atlikta administracinė procedūra ir 2017 m. balandžio 5 d. priimtas administracinės procedūros sprendimas, kuriuo neteisėtų S. S. veiksmų nenustatė (b. l. 39–40).

Pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. pataikė skundė Komisijai, kuriame prašė: 1) įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Inspekciją pašalinti sprendime Nr. (14.5-20)R-3437 padarytą pažeidimą, kuriuo valstybės tarnautojai (Irma Sanvaitytė ir V. V.) neteisėtu neveikimu nesikreipė tarnybinės pagalbos į atitinkamas teisėsaugos institucijas, siekiant nustatyti, kad Šiaulių AVMI OKS skyriaus vedėjas S. S. nusikalstamai slepia (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą ir savo asmeniniams tikslams naudoja brangią, įmonei priklausančią vėjapjovę ir žolės pjovimo traktorių; 2) ištirti, ar S. S. veiksmai neturi būti kvalifikuotini kaip nusikalstama veika; 3) ištirti, ar S. S., atlikdamas tokius neteisėtus veiksmus, gali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas (Komisijos byla, l. 1–3).

Komisijos pirmininkas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2R-191(4R-334) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“, vadovaudamasis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nežinybingą ir nusprendė grąžinti jį padavusiam asmeniui (b. l. 15–16).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad Komisija neįsigilino į pareiškėjo skundą ir neįpareigojo valstybės tarnautojų laikytis VAĮ 3 straipsnio 5 dalyje bei 14 straipsnio 8 dalyje nurodytų normų, buvo pažeistas įmonei priklausančio nuosavybės neliečiamumo principas.

Byloje vertinama, ar Komisijos pirmininko sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nežinybingą yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja skundo, paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo priėmimo klausimą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisako priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta Komisijos kompetencija.

Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (7 straipsnio 1 dalis). Komisija nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (7 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas.

Nustatyta, kad pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi su prašymu atlikti Inspekcijos valstybės tarnautojui tarnybinį patikrinimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės detalizuoja tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir procedūras valstybės tarnautojams. Minėtose taisyklėse būtent valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui suteikta teisė pradėti tirti tarnybinį nusižengimą (4, 5 punktai). Taigi, šiuo atveju institucijos vadovo diskrecija – pradėti tarnybinį patikrinimą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti. Taigi, nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus, o tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai – atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. b. Nr. A552-2745/2012, 2012-01-06 nutartis adm. b. Nr. AS492–23/2012 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju Komisija, įvertinusi pareiškėjo skundo esmę, remdamasi teismų praktika, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas Inspekcijos sprendimą galėtų skųsti tiek, kiek būtų pažeista jo teisė būti tinkamai informuotu apie pažeidimo tyrimą. Minėta, kad Inspekcija 2017 m. birželio 12 d. rašte pareiškėjui nurodė apie galimą tarnybinio pažeidimo tyrimą. Pareiškėjas skunde Komisijai nepateikė argumentų, kuriais galėjo ginčyti Inspekcijos atsakymą dėl teisės būti tinkamam informuoti pažeidimo. Teismo vertinimu, Komisija neturėjo teisinio pagrindo vertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo nepradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens diskrecija patraukti asmenį tarnybinėn atsakomybėn. Taigi, pareiškėjas nei skunde teismui, nei Komisijai nepateikė argumentų dėl teisės būti tinkamai informuotam pažeidimo, todėl konstatuotina, kad Komisijos išvados yra pagrįstos.

Be to, Komisija Sprendime vertino ir pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir nurodė, kad Komisijai nesuteikta teisė tirti ir kvalifikuoti nusikalstamas veikas. Pareiškėjui išaiškino, kad jis dėl galimų nusikalstamų veikų Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Pažymėtina, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, nagrinėjanti skundus pagal jai suteiktą kompetenciją (Įstatymo 6, 7 straipsnis).

Pažymėtina, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 12 d. rašte pareiškėjui buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau tai nepaneigia Komisijos teisės vertinti skundžiamo Inspekcijos turinio ir, nustačius, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, atsisakyti priimti skundą. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino skundžiamo Inspekcijos rašto turinį ir pagal jai suteiktą kompetenciją, priėmė Sprendimą.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Inspekcijos tarnautojai pagal VAĮ 3 straipsnio 5 dalį turėjo kreiptis teisinės pagalbos ir kad tokiais veiksmais pažeidžiamas įmonės nuosavybės neliečiamumas, yra pareiškėjo subjektyvus vertinimas, kuris nekeičia ginčo esmės, t. y. pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi su prašymu pradėti tarnybinį patikrinimą. Komisija, spręsdama skundo priėmimo klausimą, neturėjo pareigos pareiškėjo skundo nagrinėti iš esmės ir vertinti skundo argumentų pagrįstumo. Bylos baigtį lėmė skundo esmė.

Pareiškėjui tiek Inspekcija, tiek ir Komisija išaiškino galimybę kreiptis dėl galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmai ar sprendimai gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, tačiau tai nėra administracinis ginčas. Minėta, kad ir tarnybinio patikrinimo atlikimas yra institucijos vadovo diskrecija. Taigi, pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai (b. l. 97–105) nepaneigia ginčo esmės ir Komisijos priimto sprendimo teisėtumo. Vien tik pareiškėjo argumentai, kad tiek teisėsaugos institucijos, tiek ir Inspekcijos veiksmai yra neteisėti, nelaikytini pagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. raštu buvo informuotas, jog apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus dėl valstybės tarnautojo S. S. veiksmų, jis bus papildomai informuotas (b. l. 79–80). Pažymėtina, kad tarnybinio tyrimo atlikimas S. S. atžvilgiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Akcentuotina, kad pareiškėjo asmeniniai santykiai su S. S. ar jo nuosavybės teisių gynimas nepriskirtinas nei administracinių teismų kompetencijai, nei Komisijai.

Taigi, Komisija pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skunde suformuluotų prašymų dėl pagalbos kreipimosi į kitas institucijas, S. S. veiksmų kaip nusikalstamos veikos ištyrimo bei ištyrimo, ar pareiškėjas gali eiti valstybės tarnautojo pareigas, neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad Komisija tinkamai įvertino skundžiamo Inspekcijos rašto turinį bei pareiškėjo skundo esmę. Pažymėtina, kad Komisijai atsisakius priimti pareiškėjo skundą, byloje vertinamas ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o Inspekcijos veiksmai šioje byloje nevertinami.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas