Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
1-99-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35511-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
M. P.
Advokatai
Vilmantas Poškus, Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1079/2019
Teismo proceso Nr. 1-01-1-35511-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.5; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Gintarui Girgždžiui, Jurgai Klimčukienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,nukentėjusiajai M. P., jos atstovui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškio r., a .k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, o būtent: 2018 m. liepos 25 d. apie 10.40 val. Joniškio rajone, Linkaičių kaime, ties Gruzdžių g. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas lengvąjį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, – tai yra, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 0,41 promilės etilo alkoholio (KET 14 punktas), važiuodamas keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, metereologinines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių kelio posūkyje nesulėtino važiavimo greičio (KET 127 punktas) – ir dėl to kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleivis G. L. tos pačios dienos 13.05 val. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriuje.

Kaltinamasis V. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs alkoholio, atsimena ne visas aplinkybes, kai atsitrenkė į medį. Kartu su žuvusiuoju buvo gėrę dvi dienas, iš vakaro ir tą pačią dieną. Iš vakaro gėrė pas jį namuose. Ryte žuvusysis paskambino, pasakė jam, kad turi alkoholio, jis atėjo. Pradėjo gerti nuo 7 val. ryto, kažkiek kartu išgėrė, po to sėdo į mašiną ir nuvažiavo į parduotuvę cigarečių. Po to nuvažiavo pas S. V., (duomenys neskelbtini), kaip iš ten išvažiavo neatsimena. Neatsimena ar pas S. V. išgėrinėjo, neatsimena ką darė. Atsimena, kai atgal iš S. V. važiavo ir atsimena, kad buvo atsitrenkęs į medį. Neatsimena kaip atsitrenkė į medį, tik atsimena kad pasirodė T. B., kuris iškvietė greitąją pagalbą, po to kaip jį ištraukė iš automobilio vėl neatsimena. Tame kelio ruože yra posūkis, nestaigus, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, nežino koks buvo greitis, iš pasakojimų žino, kad galėjo būti apie 100 km/h, nelabai tiki, kad galėjo važiuoti tokiu greičiu. Vieta prie medžio yra pats kaimo centras, ten eismas leidžiamas 50 km/h. Buvo prisegę saugos diržus. Sutinka su jam nustatytu 2,43 promilės girtumu. Važiuojant G. L. sėdėjo keleivio vietoje, jis buvo už vairo. Eismo įvykiui įtakos turėjo girtavimas ir greitis. Su G. L. buvo draugai. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, atlygino 900 eurų ir pasižadėjo per metus atlyginti dar 1000 eurų. Atsiprašė nukentėjusiosios. Po eismo įvykio nebevartoja alkoholio, nevairuoja automobilio. Po įvykio padarė rimtas išvadas dėl savo elgesio, tai buvo pamoka gyvenime. Labai gailisi dėl padarytos veikos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. P. teismo posėdyje, apklausta dėl civilinio ieškinio, parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį dėl 869 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dalį žalos kaltinamasis sumokėjo, likusią dalį turės sumokėti. Kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė. Atnaujinus įrodymų tyrimą papildomai nurodė, jog iš draudimo bendrovės yra gavusi dokumentuose nurodytą pinigų sumą, nuo kitos ieškinio dalies atsisako.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė byloje yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios M. P. parodymais, kur ji parodė, kad 2018 m. liepos 25 d. ryte, gal apie 10.00 val., jai paskambino (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė ir pasakė, kad jos sūnus G. L. Linkaičių kaime pakliuvo į autoįvykį ir šiuo metu jį veža į Joniškio ligoninę. Ji, su L., spėjo atvažiuoti į Joniškio ligoninę ir dar matė sūnų Joniškio ligoninės priėmimo skyriuje. Jis buvo be sąmonės ir jį apžiūrėję medikai išvežė į Šiaulių ligoninę, vėliau sūnus mirė. Sūnus G. L. gyveno vienas, su žmona išsituokęs ir negyvena apie 20 metų, jis turi pilnametį sūnų A. L., kuris šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Ji dar turi du sūnus R. L. ir A. L. bei dvi dukras J. B. ir S. P., kurios gyvena Vokietijoje. Apie tai, kaip nutiko eismo įvykis, žino iš žmonių kalbų. Žino, kad vairavo V. S., kurį pažįsta, ir jie pateko į eismo įvykį. Žino, kad S. vairavo neblaivus. Po laidotuvių V. S. buvo atėjęs pas juos į namus, buvo visi kartu ir jis atsiprašė dėl įvykio. Ji kalbėjosi su visais savo vaikais ir anūku A. L. ir jie visi sutinka, kad ji būtų pripažinta nukentėjusiąja ir tvarkytų visus reikalus susijusius su civilinio ieškinio pareiškimu (t. 1, b. l. 105-108);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. V. parodymais, kuri parodė, kad datos ji neatsimena, bet galėjo būti 2018 m. liepos 25 d., į jos kiemą labai didelių greičiu įvažiavo automobilis. Tuo metu ji buvo savo buto virtuvėje ir kai išėjo į kiemą, pamatė, kad atvažiavo V. S. su savo automobiliu, o keleivio vietoje priekyje sėdėjo G. L.. Jie pradėjo su ja kalbėtis, buvo išlipę iš automobilio. Buvo aiškiai matyti, kad abu, G. ir V. yra girti. Jie atsivežė alaus ir dar ją pavaišino. Pas ją kieme jie pabuvo apie 30 minučių. Kai V. S. ir G. L. atvažiavo į jos kiemą, po poros minučių į jos kiemą atėjo T. B.. Visi keturi buvo kieme ir gėrė alų. Maždaug po trisdešimties minučių G. ir V. juos pakvietė važiuoti kepti šašlykų, bet jie atsisakė. Tada V. su G. sėdo į automobilį, vairavo S., ir labai dideliu greičiu išvažiavo iš jos kiemo. Jiems išvažiavus už kelių minučių ji išgirdo didelį trenksmą. Kelio vingis yra gal už 300-400 metrų nuo jos kiemo ir ji gali matyti tą įvykio vietą. Ji pasakė T., kad šis nueitų ir pažiūrėtų kas ten. T. nubėgo, o ji liko kieme, nes nevaikšto. Paties įvykio ji nematė, bet užtikrina, kad abu G. L. ir V. S. prieš pat įvykį buvo labai girti. S. labai greitai įvažiavo į jos kiemą ir taip pat labai greitai iš jo išvažiavo, o už kelių sekundžių kelyje, kur yra kelio vingis, ji išgirdo didelį trenksmą. Prieš įvykį G. ir V. jos kieme vartojo alkoholį, gėrė alų, bet jie jau atvažiavo girti (t. 1, b. l. 100-102);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. B. parodymais, kur jis parodė, kad gerai pažinojo G. L. ir V. S.. 2018 m. liepos 25 d. iš savo namų ėjo į parduotuvę ir nuo parduotuvės kiemo pamatė, kad pas S. V. kieme stovi S. automobilis ir yra jis ir G.. Jie pakvietė jį ateiti. Jis atėjo, kieme jie gėrė alų ir jis prisijungė. Buvo matyti, kad S. su G. yra labai girti. Kieme jie pabuvo apie 30 minučių, tada pradėjo jį ir S. kviesti važiuoti kepti šašlykų. Jis su S. nesutiko ir jie išvažiavo. Jis dar sakė, kad jie niekur nevažiuotų, kad jis nueis nupirkti alaus ir, kad gertų čia, bet jie neklausė ir išvažiavo. Iš S. kiemo išvažiavo labai dideliu greičiu, vairavo S.. Jis su S. liko kieme ir buvo girdėti, kad automobilis „užgazavo“ ir iš karto buvo didelis trenksmas. Nuo S. namų iki įvykio vietos yra apie 300-400 metrų ir nuo kiemo matyti. Jiems išvažiavus iš kiemo, jis žiūrėjo į automobilį, dar pasakė, kad bus bėda ir tuo metu įvyko didelis trenksmas. Išgirdęs trenksmą jis pasileido bėgti link jų. Ar tuo metu kuria nors kryptimi važiavo automobilis, nepamena. Jis pirmas atbėgo į įvykio vietą, šalia nieko nebuvo. Jis pamatė, kad yra išsiskleidusios oro pagalvės vairuotojo ir keleivio. Jis pribėgo prie vairuotojo S. ir norėjo atidaryti jo dureles, bet nepavyko. Tada nuėjo prie keleivio G. L., jo veidas buvo kruvinas ir priekinis dešinės pusės ratas buvo beveik automobilio salone. Paskambino 112, tada pamatė, kad L. yra užsisegęs saugos diržą ir jis jam spaudžia kaklą. Jis nubėgo į savo namus, atsinešė peilį ir nupjovė diržą, kad jis nesmaugtų L.. L. dejavo, kad jam skauda. Gerai neatsimena, bet S. išlaisvino policija ar ugniagesiai. Teigė, kad prieš pat eismo įvykį G. L. ir V. S. gėrė alkoholį. Į jo raginimą girtam nevairuoti S. neklausė (t. 1, b. l. 96-98);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. G. parodymais, kad 2018 m. liepos 25 d., jai dirbant kartu su Joniškio rajono policijos komisariato vyr. tyrėju S. R. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Joniškio r., Linkaičių k., Gruzdžių g., ties posūkiu prie parduotuvės, VW markės automobilis atsitrenkė į medį, yra du prispausti žmonės, yra sužeistų. Nuvykus nurodytu adresu, pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir į pakelėje esantį medį atsitrenkusį automobilį VW Passat. Automobilyje buvo du asmenys, vairuotojo vietoje sėdėjo V. S., keleivio vietoje sėdėjo prispaustas G. L.. Vairuotojui V. S., jų akivaizdoje išlipus iš automobilio, jos kolega S. R. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,56 promilių girtumą. Apie tai, iš karto, buvo padarytas įrašas Alkoholio kiekio matuoklio Altokest-7510 panaudojimo registracijos žurnale. V. S. pripažino vairavęs automobilį, pripažino, kad yra neblaivus ir, kad jis kaltas dėl eismo įvykio. Tuo metu į įvykio vietą atvyko kitas greitosios ekipažas, kuris jį apžiūrėjo, įtarė, kad gali būti lūžęs raktikaulis, bet jo gyvybei pavojaus nebuvo, todėl medikai leido patiems nuvežti jį į ligoninę detalesnei apžiūrai ir kraujo mėginio pridavimui. Po medikų apžiūros VŠĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyriuje ir kraujo mėginio paėmimo V. S. pristatė į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Keleivį G. L. iš automobilio ištraukė priešgaisrines gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kartu su greitosios medicinos pagalbos medikais. G. L. buvo sąmoningas, bet dėl šoko ir patirtų sužalojimų jo elgesys buvo neadekvatus, apie įvykį nekalbėjo, tik priešinosi jam teikiamai pagalbai. Jis Joniškio greitosios medicinos pagalbos medikų buvo pristatytas į VŠĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, priėmimo skyriuje G. L. buvo paimtas kraujo mėginys. Žino, kad po apžiūros Joniškio GMP priėmimo skyriuje, G. L. buvo išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Eismo įvykis įvyko Linkaičių kaimo, Joniškio rajone ribose, kur galimas leistinas greitis yra 50 km/h, šioje pagrindinės gatvės atkarpoje, kelias daro nedidelį, nestaigų posūkį. Jiems atvykus prie automobilių jau buvo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, atvyko medikai. Buvo keletas asmenų, bet pasikalbėjus su jais, jie nurodė, kad į įvykio vietą atėjo išgirdę didelį smūgio garsą ir paties eismo įvykio fakto nematė (t. 1, b. l. 91-94);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų A. L. ir R. L. analogiškais parodymais, jog G. L. buvo jų brolis, o apie eismo įvykį jie žino tik iš kalbų. Žmonės kalbėjo, kad vairavo neblaivus V. S., o jų brolis sėdėjo keleivio vietoje. Po laidotuvių V., jį pažįsta kaip kaimyną, gyvena tame pačiame kaime, buvo atėjęs pas R. L. į namus. Tuo metu jie buvo visi, jų mama M. P., visi broliai ir seserys bei G. sūnus A. L.. V. S. jų visų atsiprašė, sakė, kad vairavo neblaivus. Nors ir žuvo jo brolis, jie nepageidauja būti pripažinti nukentėjusiaisiais. Jie šeimoje visi kalbėjo ir nusprendė, kad visus juos šioje byloje atstovaus jų mama M. P.. Sutinka kad ji būtų pripažinta nukentėjusiąją ir tvarkytų visus dokumentus, susijusius su civilinių ieškiniu (t. 1, b. l. 124-127, 130-133);

2018 m. liepos 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta vieta esanti Joniškio r., Linkaičių k., Gruzdžių g. ties namu (duomenys neskelbtini). Gruzdžių gatvėje važiuojamosios dalies dešiniajame šlaite, žolėje matoma važiavimo žymė, kuri veda iki medžio. Įvykio vietoje automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekiu atsitrenkęs į medį (t. 1, b. l. 27-28, 30-32);

Avarijos vietos planu, kuriame užfiksuota automobilio padėtis, nurodyti atstumai avarijos vietoje (t. 1, b. l.34);

2018 m. liepos 25 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti sugadinimai, pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilio sugadinimai (t. 1, b. l. 35-37, 39-45);

2018 m. liepos 25 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame nurodyta, jog transporto priemonė VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežta saugojimui į UAB „Automagija“ saugojimo aikštelę, Šiaulių m., Pramonės g. 2C (t. 1, b. l. 64);

2018 m. liepos 25 d. administraciniu sprendimu dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu dalyvauti viešame eisme, kuriame nurodoma, jog transporto priemonei VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas (t. 1, b. l. 63);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. S. (t. 1, b. l. 184);

2018 m. liepos 26 d. Valstybinės eismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 415/2018(04), kurioje nurodyta, kad G. L. mirtis įvyko nuo atvirų dauginių kairio ir dešinio šlaunikaulio lūžių, atvirų dauginių dešinės blauzdos kaulų lūžių, sukėlusių trauminį šoką. Į tai nurodo ligos istorijos duomenys, lavono teismo medicininio tyrimo metu rasti atviri dauginiai kairio ir dešinio šlaunikaulio lūžiai, atviri dauginiai dešinės blauzdos kaulų lūžiai. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis G. L. mirė 2018 m. liepos 25 d., 13 val. 05 min.; mirusiojo G. L. kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka vidutinį girtumo laipsnį; G. L. atviri dauginiai kairio ir dešinio šlaunikaulio lūžiai, atviri dauginiai dešinės blauzdos kaulų lūžiai, povoratinkline kraujosruva, muštinė žaizda ir kraujosruva pakaušyje, muštinės žaizdos kaktoje, pilvo viršutinėje dalyje, abiejų kelių srityje, dešinėje blauzdoje, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, nubrozdinimai veide, kairiame ir dešiniame petyje, krūtinės dešinėje pusėje, pilvo srityje, dešiniame dilbyje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automašinos salono dalimis keleto valandų bėgyje iki 2018 m. liepos 25 d. 12 val. 35 min. nukentėjusįjį paguldant į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę; gyvam asmeniui tokie kūno sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl atvirų dauginių kairio ir dešinio šlaunikaulio lūžių, atvirų dauginių dešinės blauzdos kaulų lūžių, sukėlusių trauminį šoką; G. L. kūne kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta; G. L. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (t. 1, b. l. 72-74);

2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 7700/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. liepos 25 d. 11.50 val. paimtame G. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 76).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest-7510“ panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad V. S. 2018 m. liepos 25 d. 10.58 val. nustatytas 2,56 promilės girtumas (t. 1, b. l. 23-26);

2018 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 7689/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. liepos 25 d. 11.40 val. paimtame V. S. kraujyje nustatyta 2,43 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 166).

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiosios M. P., liudytojų T. B., S. V., R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, planas, nuotraukos, specialisto išvados – įvertinus jų visetą patvirtina, kad kaltinamasis V. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia asmenims vairuoti transporto priemonę neblaiviems, o 9 punktas įpareigoja visus eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (Kelių eismo taisyklių 127 punktas). Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis V. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes automobilį vairavo neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, ir nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir dešine automobilio puse trenkėsi į medį, dėl ko keleivio vietoje sėdėjusiam G. L. buvo padaryti sužalojimai – atviri dauginiai kairio ir dešinio šlaunikaulio lūžiai, atviri dauginiai dešinės blauzdos kaulų lūžiai, sukėlę trauminį šoką, nuo kurių G. L. tą pačią dieną 13.05 val. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė. Kaltinamasis transporto priemonę vairuodamas neblaivus ir pažeisdamas kitus kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus neabejotinai suprato, kad elgiasi rizikingai su kitų žmonių gyvybe, sveikata ir turtu, turėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl jo veikos gali žūti ar gali būti sutrikdyta kitų žmonių sveikata, padaryta turtinės žalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,41 promilės alkoholio, todėl kaltinamojo V. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, požymius.

Kaltinamajame akte kaltinamojo V. S. veiksmai, jog jis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo kvalifikuoti atskirai ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Prašyme prokuroras prašė pakeisti kaltinimą V. S. iš kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį, į kaltinimą tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, be kitų požymių, turi būti nustatyta, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalies, sudėtį ir jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, jog BK 281 straipsnio 9 dalyje, atskleidžiančioje apsvaigimo nuo alkoholio požymį, yra nustatyta tik minimali alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje riba, todėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, naujai formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pripažintina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo V. S. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuotini ir šiuo atveju V. S. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino dalį padarytos žalos bei susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 6, 8 dalys), už kurį įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Nors V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, kaltinamasis šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio, kas rodo itin sumenkusią žmogaus reakciją ir gebėjimą tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį, jis važiuodamas nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį, kurio metu kartu su juo važiavusiam keleiviui buvo padaryti sunkūs sužalojimai, nuo kurių jis ligoninėje mirė, be to, tokiu poelgiu jis sukėlė pavojų ir kitų asmenų saugumui, turtui bei gyvybei. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. S. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (t. 1, b. l. 180-181), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 203), duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitą byloje nepateikta, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo pas A. A. vykdantį individualią žemės ūkio veiklą (t. 1, b. l. 183), turi keturis, šiuo metu jau pilnamečius vaikus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nukentėjusiosios poziciją, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. S. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamojo veika buvo itin pavojinga bei kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, tačiau V. S. tokio pobūdžio pažeidimą (automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio) padarė pirmą kartą, sistemingai Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja, tik kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, anksčiau neteistas, kas leidžia spręsti, jog šis kaltinamojo neatsakingas elgesys buvo nulemtas ne ydingo, jau susiformavusio elgesio modelio, o yra įtakotas būtent dėl socialinės atsakomybės jausmo stokos, nesugebėjimo tinkamai kontroliuoti savo elgesio. Pastebėtina, jog kartu su juo važiavęs žuvusysis buvo kaltinamojo draugas, kartu dvi dienas vartojęs alkoholinius gėrimus, kuris net ir žinodamas, jog kaltinamasis yra neblaivus, vis tiek nusprendė kartu važiuoti. Įvertinus šias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi bei pergyvena dėl savo poelgio, nevengia atsakomybės, po eismo įvykio, po žuvusio draugo laidotuvių, nuvyko į jo šeimą, atsiprašė jo mamos bei kitų artimųjų, atlygino dalį turtinės žalos bei pažadėjo sumokėti dar vieną tūkstantį eurų žalos atlyginimo, jis savo veiksmus įvertino neigiamai, po eismo įvykio nurodo nebevartojąs alkoholio, teismas sprendžia, kad V. S. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę ir yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas V. S. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui išreiškiant pasitikėjimą juo ir atidedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, V. S. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę (nors jo atžvilgiu galiojančių administracinių nusižengimų nėra, bet jis praeityje baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje bei vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu) bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui – trejiems metams – bei siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose, numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos.

Kaltinamojo gynėjas prašė skirti kaltinamajam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, motyvuodamas tuo, jog įvertinus V. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. jos neplanavo ir jai nesirengė iš anksto, atsižvelgiant į tai, kad padarytą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos, likusią dalį sutarė, kad atlygins vėliau, pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti, todėl užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei individualizuoti bausmę yra pagrindas skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui spręsti dėl kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, bet ne skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ar kaltinamojo asmenybei.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis nuo 2018 m. liepos 25 d. 10.58 val. iki 2018 m. liepos 26 d. 15.50 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 137-138), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina atviroje kolonijoje.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jis šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį, kurio metu kartu važiavusiam keleiviui buvo padaryti kūno sužalojimai, nuo kurių jis mirė. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam, kuomet jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarytos nusikalstamos veikos sunkius padarinius, tai, kad kaltinamasis vieną kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką uždraudimą naudotis specialia teise terminą teisinga skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-144/2018).

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamojo V. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas iš kaltinamojo po eismo įvykio paimtas nebuvo, todėl V. S. specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal BK 68 straipsnio 4 dalį uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras prašė kaltinamajam taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės, konfiskavimą. Kaltinamasis sutiko, kad būtų konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką (BK 72 straipsnio 2 dalis). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267478/2017). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. S. padarė neatsargų nusikaltimą naudodamasis jam priklausančia transporto priemone – automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta nusikaltimui daryti bei kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į asmens sužalojimą, tačiau kaltinamasis, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, sėsdamas už vairo bei vairuodamas suprato, jog yra neblaivus bei važiuoja ne saugiu greičiu ir sąmoningai taip elgėsi, taigi jo tyčia buvo nukreipta į Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, kaltinamasis ne tik padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, bet ir vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi, kaip jau minėta, jo veiksmuose yra ir tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalies, požymiai, pagal kurį transporto priemonė teismų praktikoje yra pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,43 promilės etilo alkoholio, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. S. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis). Aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta.

V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. P. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos ir 869,40 Eur turtinės žalos priteisimo solidariai iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, kuri buvo apdraudusi kaltinamajam priklausančios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, ir iš kaltinamojo V. S. (t. 2, b. l. 27-28). Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad išmokėjo 1 396,00 Eur valstybinei ligonių kasai (gydymo išlaidų) bei priėmė sprendimą išmokėti nukentėjusiajai 5 328,44 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 328,40 Eur laidojimo išlaidos bei 5000,00 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 51-52). Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas patvirtino, jog draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai nurodytą draudimo išmoką bei nurodė, kad atsisako nuo likusios draudimo bendrovės neatlygintos ieškinio reikalavimo dalies priteisimo iš kaltinamojo. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio pareikšto AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamajam V. S. nutrauktinas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. P. atstovas prašė teismo priteisti iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiajai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nes nukentėjusioji M. P. yra atleista tik nuo 50 procentų jai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, todėl turės sumokėti 50 procentų jai suteiktos teisinės pagalbos išlaidų. Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, matyti, kad M. P. suteikta antrinė teisinė pagalba byloje apmokant 50 procentų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų (t. 2, b. l. 2); Iš 2018 m. lapkričio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų matyti, kad M. P. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 208,17 Eur (t. 2, b. l. 17, 40).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos sietinos su nukentėjusiajai teikta valstybės garantuojama teisine pagalba, nuo kurios išlaidų apmokėjimo ji atleista tik penkiasdešimt procentų. Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, byloje nukentėjusioji buvo atstovaujama pirmosios instancijos teisme, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir 50 procentų išlaidų sumos, t. y. 104,09 Eur, priteistinos iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00735873, paimtinas iš V. S. ir perduotinas saugoti valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H 56273, techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 602-0083040, saugomi prie bylos pakete Nr. 2, perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT AEC 8108532, saugomas prie bylos pakete Nr. 2, CD-R diskas, saugomas prie bylos pakete Nr. 1, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

V. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, 2) neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmės laiką įskaityti V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 25 d. 10.58 val. iki 2018 m. liepos 26 d. 15.50 val.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės įmonės „Regitra“ V. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00735873, paimti iš V. S. ir perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Procesą, dėl civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) M. P. civilinio ieškinio atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir V. S., nutraukti.

Priteisti iš V. S. nukentėjusiajai M. P. 104,09 Eur (vieną šimtą keturis eurus 9 ct) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. H 56273 ir techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 602-0083040, saugomus prie bylos pakete Nr. 2, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai,

- CD-R diską, saugomą prie bylos pakete Nr. 1, ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT AEC 8108532, saugomą prie bylos pakete Nr. 2, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Sigita Rozgaitė