- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- ATP-443-768/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00148-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo buvo tenkintas D. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-03-02 nutarimo bei jo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2016-03-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. buvo pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 str. 1 d. numatytą pažeidimą bei jam paskirta nuobauda – bauda 150 Eur, tuo pačiu nutarimu jis pripažintas padaręs ATPK 78 str. 2 d., pažeidimą už kurį jam paskirta administracinė nuobauda - bauda 60 Eur. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta - bauda 150 Eur.
Pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį Institucija D. K. nubaudė už tai, jog jis 2015 m. rugpjūčio 12 d. 7 val. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) valstybiniame geologiniame draustinyje, valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje, organizuodamas išsinuomoto sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai, neturėdamas vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, iškirto, tai yra sunaikino, 41 vnt. saugotinų medžių: beržus (3 vnt.), vinkšnas (5 vnt.), baltuosius gluosnius (32 vnt.), klevą (1 vnt.), tuo savo veikla D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos ministro 2008 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. D1-87 „dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktą „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui...>“.
Pagal ATPK 78 straipsnio 2 dalį Institucija D. K. nubaudė už tai, kad jis tuo pačiu metu, organizuodamas išsinuomoto sklypo tvarkymo darbus neteisėtai savavališkai iškirto, tai yra sunaikino, 176 vnt. saugotiniems nepriskirtų medžių: baltalksnius (122 vnt.), juodalksnius (49 vnt.), drebules (5 vnt.), tuo pažeidė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklių, patvirtintų Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. TS-165 45 punktą „Fiziniai ir juridiniai asmenys už savavališkai nupjautus ar kitaip sunaikintus medžius ir krūmus atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka“.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016-07-28 nutarimu D. K. skundą dėl Institucijos nutarimo tenkino bei Institucijos 2016-03-02 nutarimą, kuriuo D. K. pripažintas padaręs ATPK 78 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 78 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustačius jo veikoje administracinių teisės pažeidimų sudėties. Teismas konstatavo, kad Institucija nesurinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. K. kaltę bei priėmė nepagrįstą nutarimą jį nubausti. Teismas sutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato K. Paspirgėlio teiginiais ir pripažino, jog Institucija, nustačiusi pažeidimo faktą, apskaičiavusi aplinkai padarytą žalą, nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. K. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi Institucija, priėmusi nutarimą nubausti D. K., yra jo 2015 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniame laiške, prie kurio D. K. pridėjo valdomo sklypo schemą, užfiksuoti du sakiniai, jog „Kadangi NŽT baudžia už netvarkomą žemę, o žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, buvo pradėtas sklypo valymas nuo krūmų, siekiant tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti sklypą“ ir „Šiuo metu valymo darbai yra sustabdyti“ (42 b. l.). Tačiau tai nepatvirtina tos aplinkybės, jog būtent D. K. iniciatyva buvo išpjauti 41 vienetas saugotinų medžių bei 176 saugotiniems nepriskirtų medžių, tuo labiau, jog tame pačiame elektroniniame laiške D. K. nurodė, jog „laikinai nuomojamas sklypas eina truputį žemiau nei pradėta tvarkyti vieta“. Šiame savo laiške jis net nenurodė, jog yra tvarkomas jam NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymu perduotas naudotis sklypas, užimantis (duomenys neskelbtini) geologinio draustinio teritoriją, ir gali būti vertinama tik kaip prielaida, jog D. K. yra susijęs su padarytu teisės pažeidimu, ir pagrindas rinkti tai patvirtinančius įrodymus. Vietoj to Institucija, tyrusi pažeidimą, apsiribojo vieninteliu T. L. paaiškinimu, kuris apskritai neigė pjovęs medžius ar būtų įvardinęs D. K. kaip asmenį, jam nurodžiusį vykdyti medžio kirtimus, jokių kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių D. K. dalyvavimą padarant pažeidimą, Institucija nerinko, neieškojo ir neapklausinėjo su tuo susijusių asmenų, kad ir T. L. nurodytą R., lyg tai S. Teismo neįtikino liudytojos N. U. teiginiai, kad prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir apklausiant D. K., renkant įrodymus, buvo aiškinamasi padarytos žalos mastas, užklausiamos įvairios institucijos, dėl to taip vėlai (2015-12-14) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paimtas D. K. paaiškinimas. Tačiau tai nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo tyrimas, nes pats faktas, jog yra pažeidimas, jau buvo aiškus dar 2015 m. rugpjūčio 13 d. R. B. sustojus ir paklausus T. L., turėjusio rankose grandininį pjūklą medžiams pjauti, ką šis veikiąs netoli iškirstų medžių neturėdamas leidimo atlikti tokius darbus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors T. L. pavardė Institucijai, buvo žinoma jau tą pačią 2015 m. rugpjūčio 13 d. (liudytojo R. B. parodymai), T. L. paaiškinimą Institucijos (duomenys neskelbtini) rajono agentūrai surašė tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., nors jo gyvenamoji vieta, kaip matyti yra pačiame (duomenys neskelbtini), kaip ir Institucijos (duomenys neskelbtini) rajono agentūros buveinė, ir toks ilgas laikotarpis tarp nustatyto fakto ir paaiškinimo surašymo, įvertinus (duomenys neskelbtini) dydį, pareigūnų užimtumą, yra nepateisinamai ilgas. Institucija pradinėje stadijoje turėjo suvokti, kad pats D. K. medžių nepjovė, ir, įvertinus gamtai padarytos numanomo žalos pobūdį, dydį, po to, kai įsitikino, jog sklypas, kurį valdo D. K., yra išpjauta daug medžių (vėliau nustatyta, kad daugiau nei 200 vienetų), imtis neatidėliotinų priemonių, kad kuo operatyviau būtų surinkta duomenų, patvirtinančių su pažeidimu galimai susijusių, tarp jų – ir sklypą valdžiusio D. K., kaltę. Teismas nesirėmė liudytojos N. U. parodymais, jog D. K. neneigė padaręs pažeidimo, nes pirminis D. K. paaiškinimas, kaip minėta, yra surašytas tik 2015 m. gruodžio 14 d., ir jame D. K. kategoriškai neigia savo sąsajas su padarytu pažeidimu, pažeidimą padariusiais asmenimis. Taip pat teismas atmetė kaip įrodymą nutarimą priėmusios Institucijos atstovo A. K. argumentus, jog tą faktą, kad buvo vykdomi kirtimai su D. K. žinia, patvirtina ta aplinkybė, jog iškirtus medžius jie niekur nebuvo išvežami, o buvo paliekami sklype, kas nėra būdinga medžių vagysčių atvejais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei palikti galioti Institucijos 2016-03-02 nutarimą, kuriuo D. K. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 78 str. 1 d., 2 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda. Apeliaciniame skunde nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutarimu panaikindamas Departamento 2016-03-02 nutarimą ir nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą D. K. atžvilgiu netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigti D. K. skundo argumentai, kad Departamento patikrinimo aktai negali būti pripažįstami įrodymais, kad medžiai (duomenys neskelbtini) draustinyje buvo iškirsti ne tame plote, kuris buvo skirtas naudotis D. K.. 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų patikrinimų metu ir papildomo patikrinimo 2016 m. birželio 14 d., buvo tiksliai nustatyta, kad visi iškirsti medžiai yra (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2014-06-04 įsakymu Nr. 22VĮ-(14.22.2.)-461, D. K. leido laikinai naudotis. Tyrimo metu buvo nustatytas D. K. motyvas iškirsti medžius, tai yra apleisto žemės sklypo sutvarkymas iškertant medžius, jo deklaravimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, tikslu gauti išmokas. D. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 ir 2 d., įrodo D. K. siųsti dokumentai, patikrinimą atlikusių pareigūnų nustatytos aplinkybės. Byloje esantys siųsti D. K. elektroninis laiškas su schema, patikrinimą atlikusios N. U. parodymai, patvirtina, kad tik nustačius pažeidimo faktą, to neneigė ir pats D. K., tačiau tik sužinojęs apie paskaičiuotą padarytos žalos gamtai dydį, ėmėsi taktikos neigti išvis ką nors žinantis apie medžių kirtimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. prašo skundžiamą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bylos medžiagą ir padarė teisingą išvadą, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATP protokoluose nurodytu laiku minėtame žemės sklype nebuvo vykdoma jokia veikla - nei ūkinė, nei kita aktyvi fizinė veikla. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar organizavęs ar kitaip aktyviai veikęs minėtame sklype. Institucija nesiaiškino, kokie asmenys galimai galėjo padaryti pažeidimus. Faktas, kad jis valdo minėtą žemės sklypą negali būti vertintinas kaip jo kaltės įrodymas. Patikrinimo aktai ir fotonuotrauka neturi jokios įrodomosios galios, nes patikrinimai atlikti netinkamai ir neteisėtai. Nėra pridėti jokie žemės planai ar kita medžiaga, kuri patvirtintų, jog būtent jo valdomame sklype buvo atlikti patikrinimai. Patikrinimo aktuose nėra jokių duomenų, kad jis, kuriam vėliau buvo surašyti ATP protokolai, būtų tinkamai, t.y. raštu, kviečiamas dalyvauti patikrinime, būtų nerandamas arba vengęs dalyvauti patikrinime. Nesuinteresuoti liudytojai irgi nebuvo kviečiami dalyvauti patikrinimuose. Prie patikrinimo aktų nepridėta medžiaga (schema), kurioje būtų nurodyti kokioje konkrečioje vietoje buvo nustatyti iškirsti saugotini medžiai. Pirmuose dviejuose patikrinimo aktuose nėra konstatuota nei kada kirsti medžiai, nei kas juos iškirto. Iš pateiktos fotonuotraukos iš viso negalima suprasti, koks objektas užfiksuotas ir kur. Be to, nėra nurodyta kokia technika fiksuotas vaizdas, nėra fakto fiksavimo datos. Taip pat nėra duomenų, ar ši techninė priemonė atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus. Nei jis pats nei jo įgalioti atstovai nebuvo kviečiami dalyvauti patikrinimuose. Jo 2015-08-14 elektroninis laiškas N. U. neturi jokios įrodomosios reikšmės. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai: 2015-12-14 (duomenys neskelbtini) ir 2016-02-23 (duomenys neskelbtini). Šie abu administracinio teisės pažeidimo protokolai yra galiojantys, nes nebuvo priimtas joks nutarimas, jog vienas ar kitas protokolas yra naikintinas ar papildytinas. Atkreipia dėmesį, jog 2015-12-22 agentūros nutarime bylos numeris nurodytas: Nr. (duomenys neskelbtini), o jo skundžiamame nutarime bylos numeris nurodomas: Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad byloje taikytinos ATPK 35 str. 1 d. nuostatos, nes terminas skirti nuobaudą baigėsi 2016-02-12, o 2016-02-05 Institucija nepagrįstai ir neteisėtai nutarimu pratęsė nuobaudai skirti terminą. Nurodo, kad 2016-08-12 praėjo ATPK 35 str. numatytas vienerių terminas nuobaudai paskirti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukiama.
Pažymi, jog tik teisminio proceso metu jam paaiškėjo aplinkybės, kurios iki tol jam nebuvo žinomos. Institucija jam neleido susipažinti su šiomis aplinkybėmis ir buvo nagrinėjama ATP byla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas trumpai atsakydamas į D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus su jais nesutinka bei detaliai neatsakydamas į kiekvieną iš jų pasisako, kad apylinkės teismas nagrinėdamas D. K. skundą atmetė jo argumentus, kad medžiai buvo iškirsti ne jo žemės sklype. Su šiais argumentais sutinka apygardos teismas ir plačiau dėl jų nepasisako. Atmestini D. K. teiginiai, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta, nes praėjo ATPK 35 str., numatyti nuobaudos skyrimo terminai, nes priešingai nei nurodo D. K. nuobauda buvo paskirta laiku t.y. 2016-03-02 Institucijos nutarimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su D. K. argumentu, kad terminai Institucijos 2016-02-05 nutarimu pratęsti neteisėtai, nes terminai pratęsti nepasibaigus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui, kuris suėjo 2016-02-12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Institucijos 2016-02-05 nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus yra teisėtas ir pagrįstas, nes nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas buvo sudėtingas, D. K. kviečiamas atvykti į instituciją ATP protokolo surašymui neatvykdavo motyvuodamas savo užimtumu, telefonu neatsiliepdavo, taip savo veiksmais pats vilkindamas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo procesą. Nesutinkama ir su D. K. teiginiais, kad jam yra surašyti du galiojantys administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl ko jam buvo apsunkinta teisės į gynybą. Iš byloje esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad 2016-01-27 buvo pripažintas negaliojančiu 2015-12-22 protokolas D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 72).
Byloje keliamas klausimas dėl byloje surinktų įrodymo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nutarime apylinkės teismo išdėstytą įrodymų vertinimą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs sprendimą nutraukti D. K. administracinio teisės pažeidimo bylą netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei padarė neteisingą išvadą, kad D. K. padaryti pažeidimai neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.
ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši norma – blanketinė, taikoma, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kt. teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-89-222-2015 yra nurodęs, kad pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą, kyla tiek už tyčinius veiksmus, tiek ir už neveikimą.
ATPK 78 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynuose esančių saugotiniems nepriskirtų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą arba naikinimą, arba neteisėtą lianų, augančių valstybės ar savivaldybių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą arba naikinimą, arba neteisėtą vejų ir gėlynų žalojimą ar naikinimą, arba neteisėtą želdynuose esančių mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių gadinimą, naikinimą ar perkėlimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, Institucijos specialistės N. U. surašytus patikrinimo aktus pripažinti įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad D. K. 2015 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniame laiške, prie kurio D. K. pridėjo valdomo sklypo schemą, užfiksuoti du sakiniai, jog „Kadangi NŽT baudžia už netvarkomą žemę, o žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, buvo pradėtas sklypo valymas nuo krūmų, siekiant tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti sklypą“ ir „Šiuo metu valymo darbai yra sustabdyti“ nepatvirtina aplinkybės, jog būtent D. K. iniciatyva ar su jo žinia buvo išpjauti 41 vienetas saugotinų medžių bei 176 saugotiniems nepriskirtų medžių.
Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šio elektroninio laiško turinį daro išvadą, kad D. K. šiame elektroniniame laiške patvirtino, kad jo naudojamame žemės sklype yra kertami medžiai. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apylinkės teismo nuomone, kad šis laiškas nepatvirtina, kad D. K. kalbėjo būtent apie savo valdomą žemės sklypą, nes apie kitą žemės sklypą jam kalbėti nebuvo pagrindo, kaip matyti jis su laišku atsiuntė žemės sklypo schemą ir įsakymą dėl leidimo naudotis žemės sklypu. Laiške D. K. nurodė, kad už netvarkomą žemę baudžia Nacionalinė žemės tarnyba (toliau - NŽT), o jis kaip tik ir naudojosi valstybinės žemės plotu – 14, 82 ha esančiu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) raj., pagal NŽT Kupiškio skyriaus vedėjo 2014-06-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iškirsti medžiai augo D. K. naudojamame žemės sklype, ką patvirtina patikrinimo aktas ir brėžinys (b. l. 125-126). Patikrinimo metu buvo nustatytos iškirsto ploto koordinatės, kurios sutapo su D. K. naudojamo žemės sklypo ribomis. Tokią pačią išvadą padarė ir apylinkės teismas, tačiau jis padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad medžiai iškirsti D. K. iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu įrodymu nepripažinti liudytojos, Institucijos darbuotojos, N. U. parodytų aplinkybių apie tai, kad D. K. kalbėdamas telefonu iš pradžių neneigė, kad jo iniciatyva iškirsti medžiai, o tai pradėjo neigti vėliau, kai buvo apskaičiuota žala gamtai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone liudytojos motyvas apkalbėti D. K. byloje nenustatytas, šios liudytojos parodymai netiesiogiai patvirtina D. K. 2015 m. rugpjūčio 14 d. siųstame elektroniniame laiške nurodytas aplinkybes, todėl gali būti laikomas netiesioginiu įrodymu byloje.
Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-597/2005).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-06-28 baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodęs, kad įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje esantį D. K. elektroninį laišką su jame nurodytomis aplinkybėmis, liudytojos N. U. parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad D. K. turėjo motyvą iškirsti naudojame žemės sklype augančius medžius –apleistą žemės sklypą sutvarkyti iškertant medžius jo deklaravimui NŽT su tikslu gauti išmokas. Apeliacinės instancijos teismas priešingai nei apylinkės teismas visiškai neatmeta liudytojo A. K. parodymų, kuris parodė, kad tai jog medžiai iškirsti D. K. iniciatyva patvirtina, kad iškirtus medžius jie niekur nebuvo išvežami, o buvo paliekami sklype, kas nėra būdinga medžių vagysčių atvejais. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip įrodymai, tačiau tai yra loginio mąstymo išvada specialisto, kuris su tokiais atvejais susiduria savo kasdieniniame darbe. Šio liudytojo išvados padeda teismui formuoti vidinį įsitikinimą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone byloje surinktus įrodymus vertinant susietai, darytina išvada, kad šie įrodymai sudaro logišką ir nuoseklią grandinę bei patvirtina aplinkybes, kad medžiai D. K. valdomame žemės sklype buvo iškirsti su jo žinia. Teismas atmeta apylinkės teismo motyvus, kad byloje reikalinga įrodyti, kad medžiai buvo iškirsti D. K. iniciatyva, šiuo atveju pakanka įrodyti, kad D. K. žinojo apie jo valdomame žemės sklype kertamus medžius ir nesiėmė veiksmų, kad tai užkardytų t.y. jo neveikimą.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino D. K. apeliacinį skundą bei jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas tenkina Institucijos skundą bei palieka galioti Institucijos 2016-03-02 nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas,
nutaria:
panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
D. K. apeliacinį skundą atmesti paliekant galioti 2016 m. kovo 2 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutarimas neskundžiamas.