Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2012-11-23 · Civilinė byla Nr. 2-1133-372/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-23
Bylos Nr.
2-1133-372/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00417-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
UAB ,,Garnio prekyba“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1133-372/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00417-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 45.1; 113.1; 113.9; 116.4; 116.9 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovo G. V. įmonės ,,Šoklys“ atstovui advokatui G. M.,atsakovo UAB ,,Garnio prekyba“ atstovei advokato padėjėjai S. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. įmonės ,,Šoklys“ ieškinį atsakovui UAB ,,Garnio prekyba“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Garnio prekyba“ 78 996,13 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 927,00 Lt žyminį mokestį bei 6 266,83 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovas nurodė, kad 2012-01-02 su atsakovu sudarė Naftos produktų pirkimo pardavimo sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini), (toliau- Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovui tiekė naftos produktus. Atsakovo pirkti degalai, pasitelkiant ieškovo samdytą vežėją, buvo pristatyti į atsakovo nurodytą vietą ir perduoti pasirašytinai. Ieškinio pateikimo dieną ieškovas atsakovui iš viso yra pardavęs naftos produktų už 966 463,75 Lt. Ieškovo teigimu, pagal šalių sudarytos sutarties 5.1 p., už pirktus degalus atsakovas privalėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, tačiau to nepadarė. Praleidus šį terminą, pagal sutartį yra mokamos 5 proc. palūkanos už kiekvieną mėnesį. Ieškovo atstovas teigia, kad pagal LR CK 6.54 str. ir 6.55 str. užskaitomi skolos mokėjimai ir numatytos palūkanos. Pagal sutartį pirmiausia užskaitomos palūkanos, o jei kas lieka – užskaitomos skolos grąžinimas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčas vyksta dėl gautų įmokų paskirstymo. Ieškovas atsakovo įmokas užskaitė kaip palūkanas. Ieškovas yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, vykdantis supaprastintą buhalterinę apskaitą. Atstovas taip pat nurodė, kad pagal Verslo apskaitos standarto 10 punkto 7 dalį reglamentuotas palūkanų pripažįstamos pajamomis. Kai atsakovas nutraukė kuro pirkimą iš ieškovo, buvo nuspręsta, kad nuo tada nutrūko verslo santykiai tarp šalių, ir tada paskaičiuotos palūkanos pagal 2012-01-02 sutartį. Atsakovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėtos pažeidžiant terminus. Atsakovas ieškovui liko skolingas 78 996,13 Lt skolos.

Atsakovas UAB ,,Garnio prekyba“ pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012-08-10 preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo G. V. įmonės ,,Šoklys“ bylinėjimosi išlaidas – 2500,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovo UAB ,,Garnio prekyba“ atstovė teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo paaiškino, kad su ieškovu 2012-01-02 buvo sudaryta naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau komerciniai santykiai tarp šalių vyko jau nuo 2007-05-28, kai buvo sudaryta Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tęsėsi iki 2012-07-12. Nurodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį buvo gautas ieškovo reikalavimas pateikti jam užstatą susidariusios skolos užtikrinimui ir siekis įforminti prekinio kredito atsakovui UAB „Garnio prekyba“ suteikimą. Atsakovui sutikus derėtis dėl šio fakto, 2012-05-24 buvo gautas susitarimo prie 2012-01-02 sutarties projektas dėl vieno iš akcininkų turto užstatas. Derinant sąlygas, ieškovo ir atsakovo nuomonės išsiskyrė. Bandydamas rasti bendrą poziciją, atsakovas siuntė ieškovui pasiūlymus, kreipėsi į vertintojus dėl turto vertės nustatymo, o liepos mėnesio pabaigoje gavo Šiaulių apygardos teismo nutartį, kad atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl ieškovo pateikto ieškinio. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal 2012-01-09 trišalį tarpusavio užskaitos aktą buvo fiksuota skola už 2011 metus 2011-12-31 dienai, kuri buvo susidariusi dėl finansinių sunkumų. Su ieškovu buvo susitarta, kad atsakovas mažins savo įsiskolinimą. Atstovė patvirtino, kad su ieškovu niekada nebuvo kalbama apie sutartinių palūkanų ar delspinigių skaičiavimą ir mokėjimą. Buvo daromi kasmėnesiniai trišaliai tarpusavio užskaitos aktai (trečia šalis UAB ,,Apsaga“), kuriuose visada atsispindėdavo suderintas atsakovo skolos likutis ieškovui. Likutis atitikdavo atsakovo pirkimų ir mokėjimų skirtumą bei prie jų pridėtą skolos likutį iš ankstesnių metų. Jokiuose dokumentuose per tuos bendradarbiavimo metus nebuvo nurodomos palūkanos (pagal 2012-01-02 sutartį), ar delspinigiai (pagal 2007-05-28 sutartį), nebuvo pranešimų apie kuro tiekimo sustabdymą ar sutarties nutraukimą. Atsakovas teigė, kad niekada neginčijo savo skolos ir siekė atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad ieškovas nepateikė mokėjimo nurodymų (pavedimų), kuriais atsakovas mokėjo įmokas ieškovui, taip pat ieškovas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų apie vidaus operacijų duomenis, ūkines operacijas, susijusias su atsakovo skolos skaičiavimu. Teigė, kad kas mėnesį buvo derinami skolų aktai, kuriuose nebuvo išskiriamas palūkanų dydis. Vykdant mokėjimus ieškovui pavedimuose buvo nurodoma ,,už kurą“ bei dengiamų sąskaitų numeriai ir nė karto ieškovas nepateikė prieštaravimo nurodytai mokėjimų tvarkai. Atsakovas taip pat nurodė, kad per laikotarpį nuo 2012-01-02 iki 2012-07-30 ieškovui buvo pervesta 1170913,39 Lt suma, kuri dengia visą įsiskolinimą ieškovui ir patvirtina, kad dar nežinodami apie ieškovo pateiktą ieškinį ir vykdydami sutartinius įsipareigojimus, intensyviai dengė įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Aiškindamas CK 6.54 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pasisakęs, jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką (taip pat ir šalių susitarimu nustatytą kitokią įmokų paskirstymo tvarką), būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis teismų praktikos. Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama ne tik į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, bet ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, jų elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pirkėjui laiku pagal sutartį neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti palūkanas. Bet kuriuo atveju palūkanos skaičiuojamos ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis kokiu nors būdu reikalavo sumokėti palūkanas, numatytas Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) 9.1 punkte. Atsakovui pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodoma, kad atsakovas privalo sumokėti palūkanas, jei laiku neatsiskaitys už perkamą kurą (1 t., 6–72 b. l.). Tačiau šiose sąskaitose faktūrose nebuvo konkrečiai nurodytos palūkanų sumos. Kaip matyti iš pateiktų Trišalio tarpusavio užskaitos aktų (2 t., 46–51 b. l.), šalys juose nenumatė jokio palūkanų įskaitymo, atsakovei atsiskaitant už perkamą kurą. Taigi, pati ieškovė nevykdė jokių palūkanų įskaitymo iki pat ieškinio pateikimo. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovas turėjo pagrindo manyti, kad ieškovė sutiko su kitokia įmokų įskaitymo tvarka, nei šalys buvo numatę sutartyje. Įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-460/2010). Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamojo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad ūkio subjektų apskaitos informacija turi būti tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tai ne kartą patvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2008). Įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. priimta nutartis Nr.2A-628/2011). Nagrinėjamoje byloje kalbama apie palūkanas, tačiau ši aplinkybė nekeičia santykių esmės, kalbant apie palūkanas. Šiuo gi atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įvykdytų operacijų ir ūkinių įvykių atlikimą, nors to teismas reikalavo. Tą faktą teismas vertina kaip ieškovo pripažinimą, kad jis nebuvo nustatyta tvarka įforminęs įmokų paskirstymo ir neinformavo apie tai atsakovą. Tai patvirtina ieškovo pateiktas Paaiškinimas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėje (2 t., 144 b. l.). Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. B. patvirtino, kad ieškovas delspinigiams ir palūkanoms sąskaitų-faktūrų nerašė, o tik kliento pageidavimu išduodavo laisvos formos dokumentą. Ši liudytoja taip pat negalėjo pateikti jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje būtų buvę matyti, kaip užfiksuotos iš atsakovo gautos lėšos. Liudytoja A. P. patvirtino, kad jokių ieškovo reikalavimų dėl palūkanų sumokėjimo nebuvo gauta. Tik gavus dokumentus iš teismo, ji sužinojo, kad pinigai buvo pirmiausia skiriami palūkanų mokėjimui. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovas tik kreipdamasis į teismą pateikė Buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta įmokų paskirstymo tvarka. Kadangi atsakovui tokia tvarka nebuvo anksčiau paskelbta, teismas sprendžia, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytus bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovų teiginiu, kad sutarties projektą pateikė ieškovas, o tokiu atveju laikytina, kad silpnąja šio sandorio šalimi buvo atsakovas, turėdamas įsipareigojimų ieškovui dėl ankstesnės sutarties netinkamo vykdymo.

Ieškovas patvirtino, kad reikalauja priteisti pagrindinę skolą, tačiau ne palūkanas, kadangi šios palūkanos, ieškovo atstovo teigimu, jau įskaitytos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad visą skolą už kurą jau sumokėjo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl palūkanų priteisimo, kadangi ieškovas to neprašė. Priešingu atveju teismas išeitų už ieškinio reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), kadangi tokio pobūdžio bylose teismas negali būti aktyvus.

Spręsdamas klausimą dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas pripažįsta, kad atsakovas neprivalo jų mokėti. Kreipdamasis į teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, ieškovas sumokėjo žyminį mokestį. Atsakovui visiškai patenkinus reikalavimus ir sumokėjus ieškovui skolą už nupirktą kurą, preliminarus sprendimas būtų naikinamas ir byla nutraukiama (CPK 430 straipsnio 9 dalis). Tokiu atveju ieškovas būtų atgavęs sumokėtą žyminį mokestį. Duomenys apie tai, kad atsakovas sumokėjo skolą, teismui buvo pateikti 2012-07-31 (1 t., 99–101 b. l.). Ieškovas turėjo galimybę susiskaičiuoti atsakovo sumokėtas sumas. Kadangi jis nepagrįstai ir toliau palaikė ieškinį, nors ir sumažinęs jo sumą, teismas galutiniu sprendimu ginčą išsprendžia iš esmės. Atmetus ieškinį, iš atsakovo jam nebegali būti priteistas žyminis mokestis. Spręsdamas klausimą dėl atstovavimo išlaidų, kurias turėjo ieškovas, teismas įvertina tai, kad galutiniu sprendimu ieškinys atmetamas, o 6266,83 Lt buvo tik avansinis mokėjimas (1 t., 79–80 b. l.). Tokiu atveju teismas neturi pagrindo priteisti turėtų atstovavimo išlaidų. Taip pat įvertinama tai, kad ieškinys buvo priimtas 2012-08-06 (1 t., 1 b. l.), todėl ieškovas turėjo galimybę ginčą išspręsti iki preliminaraus sprendimo priėmimo (2 t., 62–63 b. l.). Atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš pateiktos atstovavimo sutarties, ji sudaryta tik 2012-09-26 (2 t., 129 b. l.). Tokiu atveju laikytina, kad iki to padaryti atsiskaitymai su advokate yra atlikti ne šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263 str., 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja Birutė Simonaitienė