Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., ir jam paskirta 40 MGL - 5200,00 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti iš UAB “(duomenys neskelbtini)“, D. M. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų, G. Č. ir E. M. kiekvienam po 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) pareigas, tai yra būdamas darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu ir pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 11 straipsnio reikalavimus privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, neįvykdė savo pareigų dėl to 2009 m. kovo 25 d., 14:45 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpių perdirbimo ceche įvyko nelaimingas atsitikimas, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ durpyno darbininkas A. M. buvo sunkiai sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų 2009-04-24 mirė VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, o būtent:

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 30 straipsnio reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ durpių perdirbimo ceche Vokietijos firmai „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atliekant durpių perdirbimo ceche durpių gamybos įrengimų, durpių sijojimo linijų elektrinės dalies paleidimo derinimo darbus, šių darbų atlikimo laikotarpiu neorganizavo darbų taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų darbų sauga ir sveikata, t.y., nepaskyrė darbdaviui atstovaujančio asmens (koordinatoriaus), kuris praneštų Vokietijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui apie galimus pavojus, riziką, atliekant gamybos įrenginių derinimo darbus durpių perdirbimo ceche, dėl to Vokietijos firmos atstovui 2009-03-25 14:30 val., sustabdžius durpių gamybos įrengimų ir durpių sijojimo liniją, jis nebuvo informuotas apie tai, kad įmonės darbininkai, sustabdžius durpių sijojimo liniją, atliks transporterio sandarinimo darbus, dėl ko 2009-03-25 14:45 val. (duomenys neskelbtini) r., UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durpių perdirbimo ceche UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpyno darbininkui A. M. atliekant transporterio juostos sandarinimo detalės prijungimą, jos montavimo metu, detalei išslydus iš jo rankų, bei jam nugara atsigulus ir galva atsirėmus į durpių numetimo aulą ant išilginio transporterio ir bandant ranka pasiekti detalę, tuo metu Vokietijos firmos atstovui atlikus linijos derinimo darbus, įsijungė išilginis transporteris, kuris prirėmė A. M. galvą prie aulo, ko pasėkoje A. M. buvo sunkiai sužalotas ir 2009-03-25 paguldytas į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninę, kur 2009-04-24 mirė dėl stipraus nugaros sumušimo ir suspaudimo, pasireiškusio stuburo IV-V-VI-to krūtininių slankstelių lūžiais su nugaros smegenų kanalo susiaurėjimu, širdies sumušimu, kas komplikavosi trauminiu nugaros smegenų mielitu, kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje.

J. K. skundžia 2012 m. lapkričio 15 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - jį pagal BK 176 str. 1 d. išteisinti, o civilinius ieškinius atmesti.

Nelaimingas atsitikimas įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto baro darbuotojams vykdant bendrovės durpių perdirbimo ceche esančio transporterio remonto darbus. Byloje pateiktais ir ištirtais dokumentais - darbo organizavimo taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, saugaus darbo taisyklėmis ir instrukcijomis yra detaliai ir aiškiai reglamentuota, kas, kada ir kaip gali bei privalo atlikti tokius darbus, taip pat kas atsako už saugų darbą. Apeliantas tvirtina, jog byloje ištirtų įrodymų visuma, nustatyta, kad bendrovėje nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi. Ją pažeidė nukentėjusysis A. M., kiti remonto baro darbininkai ir tai buvo tiesioginė techninė nelaimingo atsitikimo priežastis. Apeliantas nurodo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis taip pat buvo ir organizacinės tvarkos, nesilaikymas, kurią pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atsakingi už darbų organizavimą. Nukentėjusysis A. M., taip pat ir kiti su juo dirbę remonto baro darbininkai, kaip ir kiti darbuotojai, buvo betarpiškai atsakingi už darbo, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, organizavimą, vykdymą, kontrolę kaip vykdomi saugaus darbo taisyklių reikalavimai, t. y. ir (duomenys neskelbtini) V. B. bei (duomenys neskelbtini) S. Č..

Nurodo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Aptarnaujančio juostinius, griebtuvinius, sraigtinius transporterius bei separatorius ir vibrosietus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 67 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) instrukcija Nr. 73 numato, kad sustabdžius įrengimą remontuoti, o taip pat ir remonto metu, jis atjungiamas nuo elektros energijos įtampos, išimami saugikliai, įrengimą gali atjungti tik elektrikas, draudžiama jį remontuoti jei nėra pakabintos lentelės su užrašu: „Nejungti-dirba žmonės“. Tvirtina, tai atlikti pagal savo pareigas privalėjo durpių perdirbimo cecho viršininko nurodymu bendrovės elektrikas, o lenteles pakabinti - remonto baro vedėjas ir įrengimus atjungęs asmuo, ką numato UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ remonto baro vedėjo pareiginių nuostatų 2.5, 2.7 p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpių perdirbimo cecho pareiginių nuostatų 2.6 p. Tačiau įrenginį atjungė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektrikas, įrenginys nebuvo išjungtas nuo elektros energijos linijos įtampos, lentelė su užrašu „Nejungti-dirba žmonės“ nebuvo pakabinta.

Nurodo, kad minėtų instrukcijų 4.1.7. ir 4.16 p. numato, kad darbus galima pradėti tik įsitikinus, kad įrengimas pilnai išjungtas. Tai privalėjo atlikti nukentėjusysis, kiti kartu dirbę darbininkai, tačiau jie to nepadarė ir ignoravo faktą, kad nėra pakabintų lentelių su užrašu „Nejungti-dirba žmonės“.

Nurodo, kad Aptarnaujančio juostinius, griebtuvinius, sraigtinius transporterius bei separatorius ir vibrosietus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 67 4.1.5 p. numato, kad yra draudžiama vaikščioti transporterio juosta nežiūrint to, ar transporteris veikia ar yra išjungtas. A. M. šį reikalavimą taip pat pažeidė. Taip pat A. M., kiti remonto baro darbininkai, nevykdė šios instrukcijos 4.1.6. p. reikalavimų - draudžiama remontuoti transporterį jo neatjungus nuo elektros energijos įtampos.

Nurodo, kad remonto baro darbus organizuoja ir kontroliuoja, duoda darbo užduotis pavaldiems darbuotojams, atsako už saugos darbe taisyklių laikymąsi, rūpinasi, kad būtų perspėjami ženklai teisingam ir saugiam darbui bei žmonių sveikatai užtikrinti (duomenys neskelbtini). Tuo metu už tai atsakingas buvo S. Č. - tai numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 2.1., 2.5., 2.7., 3.1., 4.2. p.. Durpių perdirbimo ceche už darbo drausmę, už darbininkų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, laikymąsi atsako ir darbus organizuoja (duomenys neskelbtini), kuriuo įvykio metu buvo V. B., tai numato, 2009-01-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. 9-K 1.1. p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Durpių perdirbimo cecho pareiginių nuostatų 2.6, 2.7, 2.8, 4.1, 4.6. p. Nurodo, kad durpių perdirbimo (duomenys neskelbtini) V. B., (duomenys neskelbtini) S. Č., apie remonto darbus žinojo, tačiau savo pareigų tinkamai neatliko, pažeidė saugaus darbo taisykles, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Apeliantas nurodo, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad norint atlikti remonto baro darbuotojams remonto darbus durpių perdirbimo ceche, tai iš anksto turi būti suderinta tarp abiejų padalinių vadovų, gautas cecho viršininko leidimas atlikti darbus, o remonto baro darbininkai turi gauti konkrečias užduotis, jų darbą turi kontroliuoti užtikrinant saugaus darbo tvarkos taisyklių laikymąsi - įsitikinant, kad įrengimas iš linijos išjungtas bei yra pakabintos lentelės „Nejungti-dirba žmonės“ remonto baro vedėjas. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 9.6. p. nurodyta, kad darbuotojui negalima vaikščioti po kitus darbo barus be tų padalinių vadovų leidimo. Tačiau nukentėjusysis vykdė darbus grubiai pažeisdamas darbų saugos reikalavimus. Tai pripažino V. B. ir S. Č., remonto baro darbininkai. Išimčių, kurios leistų nesilaikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų reikalavimų, tame tarpe ir dirbant Vokietijos firmos atstovui, nėra.

Byloje gautas nukentėjusiosios G. Č. atsikirtimas į paduotą apeliacinį skundą. G. Č. prašo J. K. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas.

Nurodo, kad teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog nelaimingo atsitikimo pagrindine kilimo ir jo padarinių atsiradimo priežastis yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str., reikalavimų pažeidimas, nes kaltinamasis, kuris pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. reikalavimus, (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 3.5 punktą turėdamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas - paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantį asmenį koordinuoti darbus, atliekamus įmonės darbuotojų ir Vokietijos firmos atstovo, tokio asmens nepaskyrė. Tarp koordinatoriaus nepaskyrimo ir nelaimingo atsitikimo padarinių yra tiesioginis ryšis, nes jei Vokietijos firmos atstovui būtų pranešta, kad jam sustabdžius liniją derinimo darbams, sustabdytoje linijoje atlieka darbus ir įmonės darbininkai, transporteris nebūtų atsitiktinai įjungtas. Nukentėjusiojo A. M. neatsargumas ir darbo saugos reikalavimų nesilaikymas, atliekant transporterio sandarinimo darbus, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo kilimu ir jo padariniais, nes jei transporteris, nebūtų įsijungęs (įjungtas), A. M. nebūtų patyręs sužalojimų nurodytų specialisto išvadoje.

Nurodo, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, kad remonto darbų vykdymas neatjungus nuo elektros energijos įtampos, be pakabintų lentelių su užrašais „Nejungti - dirba žmonės“, nukentėjusiojo laipiojimas ir netgi atsigulimas ant transporterio yra tiesioginės nelaimingo atsitikimo priežastys, ir jei to nebūtų, nebūtų nuketėjusysis sužalotas, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Iš byloje esančių N. Č., H. P. ir M. S. parodymų matyti, jog apie tai, kad juostinis transporteris yra atjungtas, N. Č., R. P. ir A. M. buvo informuoti to cecho, kuriame jie dirbo, bendrovės (duomenys neskelbtini) M. S., parodžiusio rankomis apie tai, kad įrenginys yra atjungtas. Tai yra buvo informuoti asmens, kuris, turėjo teisę ir galimybę atjungti įrenginį nuo elektros grandinės. Instrukcijos Nr. 73 4.14 p. numato, jog įrenginio išjungimą ir įjungimą daro tik elektrikas, todėl jokio pagrindo teigti, kad A. M. neįsitikino dėl elektros grandines atjungimo, nėra. Be to, su A. M. dirbę N. Č., R. P. taip pat buvo įsitikinę, kad įrenginys - durpių sijojimo linija - yra atjungta nuo elektros grandinės ir dirbti yra saugu. Jokių duomenų, kad dėl įrenginio atjungimo jiems būtų kilę kokių abejonių, byloje nenustatyta.

Nurodo, kad taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad tai, jog nebuvo iškabinti draudžiamieji užrašai, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, kadangi byloje nenustatyta, kad juostinis transporteris paleistas rankiniu būdu, priešingai - nustatyta, kad didesne tikimybė, jog įrenginys paleistas kompiuterinės programos pagalba, todėl net ir pakabinus įspėjamuosius užrašus, tai galėjo nieko nepakeisti, nes įrenginio paleidimo paruošiamuosius darbus atliko asmuo, O. D., nesuprantantis lietuviškai, todėl tai, kad nebuvo įspėjamųjų užrašų, net ir nustačius, kad įrenginys buvo paleistas rankiniu būdu, ir užrašas kabėtų, vokiškai ir rusiškai kalbančio asmens akivaizdoje jis nebūtų sukliudęs pajungti įrenginį kompiuterinės programos pagalba, todėl ši aplinkybė, taip pat neturi priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis.

Nurodo, kad nors Instrukcijos Nr. 67 4.1.19 p. draudžia veikiant technologinei linijai automatiniu rėžimu vaikščioti ir atlikti, bet kokius darbus juostinio transporterio galerijoje, tačiau pagal byloje surinktus duomenis A. M. buvo įsitikinęs, kad juostinis transporteris yra atjungtas (neveikia automatiniu rėžimu), ir pasirinko, jo nuomone, tinkamą transporterio juostos sandarinimo būdą, kitu būdu atlikti pavesto darbo buvo neįmanoma. Todėl teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, jog tiesioginę įtaką nelaimingam atsitikimui turėjo ne A. M. veiksmai, o tai, kad nebuvo paskirtas darbdaviui atstovaujantis asmuo (koordinatorius) ir tiek A. M., N. Č., R. P. nebuvo informuoti apie pavojus, atliekant darbus prie transporterio, tiek O. D., kad toje pačioje darbo vietoje tuo pačiu metu, kada vyko linijos derinimo darbai, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

Nurodo, kad apelianto argumentai, kad Vokietijos firmos atstovui pranešimas, jog prie transporterio dirba darbininkai, jokios reikšmės nebūtų turėjęs, nes linija įjungta atsitiktinai, jos įsijungimas visiškai nepriklausė nuo Vokietijos firmos atstovo valios, yra nelogiškas, prieštaraujantis byloje esantiems liudytojo N. Č. parodymams, kad O. D. pamatęs jį dirbantį prie įrenginio, jis jam liepė tuoj pat atsitraukti, nes tuoj bus įjungta linija. Akivaizdu, jog jei būtų paskirtas koordinatorius, derinantis darbus atliekamus įmonės darbuotojų bei Vokietijos firmos atstovo, ir Vokietijos firmos atstovas būtų informuotas apie įmonės darbuotojų ketinimą dirbti prie linijos transporterio sandarinimo darbus, akivaizdu, jog jis būtų koordinatorių informavęs apie esantį pavojų, jog linija gali būti paleisti automatiniu būdu, t. y. kad ji nėra visiškai atjungta ir dirbti nesaugu.

Teigia, kad J. K. nepagrįstai nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė dvigubo baudimo negalimumo principą. Pagal ATPK 41 str. 1 d. atsakomybė numatyta tik už „Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą“, ir skirtingai nei baudžiamoji atsakomybė neapima BK 176 str. 1 d. numatytų sukeltų padarinių.

Teismo posėdyje J. K. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Teisinga teismo išvada, kad J. K., būdamas darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nevykdė savo pareigų – pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. reikalavimus neorganizavo darbų taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata – nepaskyrė darbdaviui atstovaujančio asmens, dėl ko 2009-03-25 įvyko nelaimingas atsitikimas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. M. buvo sunkiai sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų 2009-04-24 mirė.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 11 str. numato, kad sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga. To paties įstatymo 30 str. įtvirtintos darbdavio pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad du ar daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Įstatymo 30 str. 2 d. numato, kad darbdaviams atstovaujantys asmenys organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų paskiria darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamojoje įmonėje atliekamai darbai kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pareigos paskirti darbdaviui atstovaujantį asmenį vykdant darbus kelių darbdavių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui toje pačioje vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpių perdirbimo ceche, nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) J. K.. Jis, būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, tokiu atveju, kai jo vadovaujamos įmonės teritorijoje dirbo dviejų darbdavių darbuotojai, buvo tiesiogiai atsakingas už saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymą darbuotojams. To nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad už darbų saugos reikalavimų laikymąsi bei darbų organizavimą buvo atsakingi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – S. Č. ir V. B.. Padalinių vadovai atsako už darbų saugos reikalavimų laikymąsi bei darbų organizavimą atskiruose padaliniuose. Tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) viršininko pareiginiai nuostatai, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. Č. buvo atsakingas už remonto baro, o V. B. - durpių perdirbimo cecho darbuotojų saugų darbą šiuose padaliniuose (t. 3., b. l. 103-105; 106-108). Byloje nustatyta, jog 2009-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini) “ durpių perdirbimo ceche durpių gamybos įrengimo derinimo darbus atliko kito darbdavio - „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o remonto baro darbuotojai - A. M., N. Č. ir R. P. – atliko tame pačiame ceche esančio transporterio sandarinimo darbus. Taigi, esant situacijai, kai toje pačioje vietoje dirbo kelių darbdavių darbuotojai, tiesioginę pareigą skirti darbdaviui atstovaujantį asmenį siekiant sudaryti saugias darbo sąlygas darbuotojams, turėjo J. K.. Saugias darbui ir sveikatai sąlygas turėjo sudaryti paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tai įtvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. 2 d. nuostatos, numatančios kad saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos dirbant vienoje vietoje dviejų ir daugiau darbdavių darbuotojams sudaromos koordinuojant darbus, darbdaviui atstovaujantiems asmenims pranešant vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus ir riziką atliekant darbus. Dėl to apelianto skundo argumentai, jog atsakomybė už darbų organizavimą ir darbų saugą kyla atskirų padalinių vadovams, nepagrįsti.

Esminis apelianto skundo argumentas yra tas, jog nepaskyrimas darbdaviui atstovaujančio asmens nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, o būtent darbuotojo A. M. instrukcijoje numatytų reikalavimų nesilaikymas lėmė nelaimingo įvykio kilimą, taip pat padalinių vadovų S. Č. ir V. B., kurie atsakingi už padalinių darbuotojų darbo saugą, netinkamas pareigų atlikimas.

(duomenys neskelbtini) instrukcija Nr. 73 numato (duomenys neskelbtini) reikalavimus prieš darbo pradžią – sustabdžius įrengimą remontui, jis turi būti išjungtas iš tinklo, taip pat išimami saugikliai, visose įjungimo vietose pakabinti lenteles – „Nejungti. Dirba žmonės“, išjungimą ir įjungimą turi daryti tik elektrikas (4.14. p.); pradėti darbą tik įsitikinus, kad įrengimas pilnai išjungtas (4.16. p.). Aptarnaujančio juostinius, griebtuvinius, sraigtinius transporterius bei separatorius ir vibrosietus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 67 numato reikalavimus darbo metu – draudžiama vaikščioti transporterio juosta nežiūrint to, ar transporteris veikia ar yra išjungtas ( 4.1.5. p.); draudžiama dirbant juostiniam transporteriui vykdyti jo remontą arba reguliavimą, tai reikia atlikti tik pilnai sustabdžius transporterį ir atjungus jį nuo elektros įtampos ( 4.1.6. p.); atliekant remontą reikia įsitikinti, ar įrengimas yra tikrai atjungtas nuo elektrinės grandinės ir pakabinti užrašą – „nejungti – dirba žmonės“ (4.1.7.).

Ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad A. M. pažeidė teisės aktų reikalavimus, tačiau nurodyta, jog tai įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo organizaciniu požiūriu – jeigu transporteris būtų tinkamai atjungtas, jis negalėtų būti įjungtas atsitiktinai, programiniu būdu paleidžiant durpių sijojimo įrangą (t. 2., b. l. 160-164).

Apygardos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytus nustatytus saugaus darbo reikalavimus ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – liudytojų parodymus, ekspertizės aktą, nelaimingo atsitikimo darbe akto duomenis, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog būtent darbų saugos įstatymo reikalavimų, numatytų Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str., nesilaikymas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t.y. dirbant dviejų darbdavių darbuotojams vienoje vietoje darbai nebuvo organizuojami taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų darbų sauga ir sveikata, nepaskyrus darbdaviui atstovaujančio asmens remonto baro darbuotojams, Vokietijos įmonės darbuotojui bei nebuvo pranešta apie galimus pavojus ir riziką atliekant darbus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas.

2011-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-195 (11), pateiktoje išvadoje nurodyta, kad organizaciniu požiūriu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo tai, kad nebuvo paskirtas darbdaviui atstovaujantis asmuo (koordinatorius) ir darbuotojai nebuvo informuoti apie pavojus, atliekant darbus toje pačioje darbo vietoje tuo pačiu metu, tai, kad šaltkalviai neįsitikino, ar įrenginys tinkamai atjungtas nuo elektros įtampos šaltinio; darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančio organizacinės priemonės vykdant darbus durpių perdirbimo ceche, neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. 2 ir 3 d. reikalavimų dėl darbų koordinatoriaus paskyrimo, darbuotojų informavimo apie pavojus, bei instrukcijų reikalavimų, jog prieš darbo pradžią privaloma įsitikinti (patikrinti), ar tinkamai paruošta darbo vieta; A. M. veiksmai, atliekant 2009-03-25 remonto darbus, neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų – prieš darbo pradžią jis neįsitikino, ar įrenginys yra atjungtas nuo elektrinės grandinės, ar imtasi priemonių nuo atsitiktinio įjungimo, ar iškabinti draudžiamieji – įspėjamieji ženklai, nurodyta, kad organizaciniu požiūriu tai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, jeigu transporteris būtų tinkamai atjungtas, tai jis negalėtų būti įjungtas atsitiktinai, programiniu būdu paleidžiant visą durpių sijojimo liniją (t.2., b.l. 160-164).

Taigi, organizacinių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, nebuvimas – darbdavio atstovo nepaskyrimas lėmė BK 176 str. 1 d. numatytų padarinių kilimą. Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nesant darbdavį atstovaujančio asmens Vokietijos firmos O. D. nežinojo ir nebuvo informuotas apie baro darbuotojų darbą prie jo derinamų įrengimų jam vykdant įrenginių derinimo darbus, todėl įrenginiui pradėjus veikti remonto baro darbuotojas A. M. buvo sužalotas. Tai, kad byloje nenustatyta aplinkybė, ar transporteris buvo įjungtas mechaniniu ar programiniu būdu reikšmės neturi, nes O. D., atlikdamas įrangos derinimo darbus, apskritai nežinojo, kad yra atliekami transporterio sandarinimo darbai ir tęsdamas įrangos derinimo darbus įrenginius galėjo įjungti bet kokiu būdu.

Kaip minėta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. numato, kad darbdavio atstovas paskiriamas darbuotojų saugioms darbo sąlygoms sudaryti. Todėl užtikrinti tinkamą darbo vietos parengimą – elektros išjungimą bei įspėjamųjų ženklų iškabinimą, duoti leidimą remonto baro darbuotojams pradėti darbą bei apie jų atliekamus darbus informuoti O. D. turėjo paskirtas darbdavį atstovaujantis asmuo. Nesant šio asmens minėti veiksmai nebuvo atlikti, todėl laikytina, kad darbo vieta remonto baro darbuotojams nebuvo tinkamai paruošta.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad remonto baro darbuotojai A. M., N. Č., R. P. prieš pradėdami darbus dėl įrenginių atjungimo bendravo su M. S., kuris rankų sukryžiavimo gestu parodė, kad įrengimai yra atjungti. Iš liudytojo M. S. parodymų matyti, jog kokius darbus ir kokioje vietoje dirbs remonto baro darbuotojai jis tiksliai nežinojo, įvykio dieną dar dirbo maišytojo pareigose, o su O. D. tik mokėsi dirbti su derinamais įrengimais (t.1., b.l. 27-33). Ekspertizės aktu nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2009-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpių perdirbimo ceche techninė priežastimi buvo tai, kad prieš atliekant įrengimo remontą (juostinio transporterio sandarinimo darbus) įrenginys nebuvo tinkamai išjungtas iš elektros tinklo. Apygardos teismo manymu, šios nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nesant paskirto darbdavį atstovaujančio asmens nebuvo užtikrintas tinkamas elektros išjungimas tiek tai nurodant atlikti atsakingam asmeniui, tiek jį informuojant apie įrenginių išjungimo būdą išjungiant juo iš elektros grandinės. Klausydami M. S. nurodymų faktiškai remonto baro darbuotojai patys siekė užsitikrinti remonto darbų saugumą, tačiau būtent dėl darbdavį atstovaujančio asmens nebuvimo remonto baro darbuotojai negalėjo tinkamai įsitikinti, ar remontuojami įrenginiai yra tinkamai išjungti ir nebus įjungti atliekant darbus. Vertindamas šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad A. M. padaryti jo darbo instrukcijų pažeidimai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimi kilimu.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakomybė už Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. reikalavimų pažeidimą kyla IĮ „(duomenys neskelbtini) “, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-12-01 buvo sudariusi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties turinys patvirtina, kad IĮ „(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojo konsultuoti užsakovą (UAB „(duomenys neskelbtini)“), padalinių vadovus, darbuotojų atstovus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonių rengimą, vadovaujantis užsakovo nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidine priežiūros ir kontrolės įmonėje tvarka kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje, informuoti apie teisės aktų pasikeitimus, rengti užsakovo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentus. Nors minėta sutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ( 2.1. p.), jai buvo iš dalies perduotos darbdavio teisės ir pareigos darbuotojų darbų saugos ir sveikatos srityje, tačiau sutartyje numatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ konkretūs įsipareigojimai užsakovui patvirtina, kad ši įmonė įgijo darbdavio teises ir pareigas, susijusias būtent su konsultavimu bei lokalinio pobūdžio teisės aktų rengimu. Iš sutartyje numatytų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareigų pobūdžio negalima daryti išvados, kad šiai įmonei buvo perduota ir darbdavio pareiga skirti jam atstovaujantį asmenį dviem darbdaviams organizuojant darbus vienoje darbo vietoje arba darbus koordinuoti. Teismo posėdyje tai patvirtino liudytojas Z. F., nurodydamas, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų koordinatoriaus funkcijos nevykdo ( t.5., b.l. 132-139). Todėl, priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, jog J. K. neperdavė įgaliotiems asmenims dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, nešalina apelianto baudžiamosios atsakomybės dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. reikalavimų pažeidimo.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad atsakomybė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens koordinuoti darbus nepaskyrimo kyla A. A.. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. A. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.