Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, kaltinamajam K. J., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., ir nubaustas 18 MGL, t.y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) dydžio bauda. Jam taikytas BK 64¹ str. ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant 12 MGL dydžio, t.y. 451,92 eurų baudą. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2014-08-21 iki 2014-08-22 (viena para), prilyginant jį dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyta galutinė bausmė – 10 MGL dydžio, t.y. 376,60 eurų bauda.

K. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo bausme. Jam taikytas BK 64¹ str. ir bausmė sumažinta vienu trečdalius, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-09-01 iki nuosprendžio paskelbimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš K. J., neteisėtai įgijo tris permatomus plastikinius maišelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 1,773 g metamfetamino, kurio sudėtyje yra 0,529 g gryno metamfetamino, ir šią medžiagą laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), kol 2014-08-21 apie 9.30 val. ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, adresu Partizanų g. 154 – 4, Kaune, P. A. už 130 litų neteisėtai pardavė 3 plastikinius maišelius psichotropinės medžiagos – 1,773 g metamfetamino, kurio sudėtyje yra 0,529 g gryno metamfetamino ir 1 plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis, kurių sudėtyje yra 0,1675 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikė 15 plastikinių maišelių, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 52,244 g metamfetamino, kurio sudėtyje yra 21,958 g gryno metamfetamino, tačiau šios medžiagos kitiems asmenims neišplatino dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2014-09-01 apie 9.30 val. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas pripažino K. J. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., tokiu būdu netinkamai perkvalifikavo veiką iš BK 260str.2d. į to paties straipsnio 1dalį ir paskyrė bausmę, kas sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, todėl prašo nuosprendį pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje padarytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, K. J. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai pardavė psichotropines ir narkotines medžiagas bei turėdamas tikslą platinti, savo namuose laikė psichotropines medžiagas.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, Nr. 2K-279/2009). Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog K. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ne tik atsižvelgus į nuteistojo namuose rastos psichotropinės medžiagos kiekį, tačiau įvertinta ir ta aplinkybė, kad K. J. pats vartojo psichotropines medžiagas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dalis buvo skirta asmeniniam vartojimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtus įrodymus turi patvirtinti kitos bylos aplinkybės.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, K. J. nuosekliai tvirtino, kad neteisėtai laikydamas psichotropines medžiagas jis turėjo du tikslus, t.y. turėjo tikslą platinti, kita dalis buvo skirta jo asmeniniam naudojimui. Skundžiamu nuosprendžiu teismas sprendė, kad K. J. namuose rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino bendroji masė yra 21, 958 g., t.y. didelis kiekis, tačiau teismas įvertino ir tai, kad K. J. pats vartojo psichotropines medžiagas, todėl darė išvadas, kad dalis skirta asmeniniam vartojimui ir todėl K. J. veiką perkvalifikavo iš BK 260 str. 2 d. į BK 260 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu aplinkybių vertinimu sutinka.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 dideliu kiekiu laikoma daugiau, kaip 20 g. metamfetamino. Šis kiekis nurodytas, tiriamos medžiagos kiekį perskaičiavus į grynąją medžiagą. Atsakomybei pagal BK 260 str. 2 d. atsirasti yra vertintinas būtent rastos grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, todėl prokuroras nepagrįstai apeliaciniame skunde bando teigti, jog pas kaltinamąjį buvo ratas žymiai didesnis kiekis, t.y. 52,244 g, psichotropinės medžiagos. 2014-11-26 specialisto išvada Nr. 140-(4746)-IS1-6207 nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš penkiolikos plastikinių maišelių, 2014-09-01 rastų ir pasiimtų kratos metu K. J. bute, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio bendroji masė yra 21, 958 g. ir tai formaliai atitinka BK 260 str. 2 d. nusikaltimo sudėties požymį „didelis kiekis psichotropinių medžiagų“ (T.1, b.l. 79-83). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo prokuroras apeliaciniame skunde, turi būti vertinama įrodymų visuma.

Kaip jau minėta, K. J. nuosekliai tvirtino esant du psichotropinių medžiagų įgijimo tikslus. Iš K. J. parodymų matyti, kad metamfetaminą vartoja kasdien 3-4 kartus per dieną po vieną gramą, todėl kasdien sunaudoja 3-4 g. (arba apskaičiavus procentaliai 1,26 -1,68 g. grynos medžiagos). Kaltinamojo teiginį, kad jis pats vartoja narkotikus, patvirtino specialisto išvada – jo šlapime buvo rasta metamfetamino ir amfetamino (T.1, b.l. 146). 2014-03-25 K. J. buvo įrašytas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, kur jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant stimuliatorius, taip pat kofeiną. Priklausomybės sindromas (T.1, b.l. 150). Atsižvelgus į tai, kad rastų psichotropinių medžiagų kiekis nedaug viršija grynos medžiagos 20 g. ribą (t.y. viršija tik 1,958 g.) ir įvertinus asmeniniams vartojimui skirtų medžiagų kiekį (1,26 -1,68 gramai gryno metamfetamino per dieną), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pardavimui skirtas psichotropinių medžiagų kiekis neviršijo 20 g. metamfetamino, todėl pardavimui laikytas metamfetamino kiekis negali būti pripažintas dideliu kiekiu. Pažymėtina, jog K. J. psichotropines medžiagas vartoja kasdien ir pastoviai, todėl savo asmeniniam naudojimui turi jos turėti nenutrūkstamai, todėl nelogiška manyti, kad tik praskiestas pas jį rastas metamfetaminas buvo skirtas asmeniniam naudojimui. Tai, kad jis naudojo miltelius nors ir netiesiogiai bet įrodo tai, kad kratos metu rastuose plastikiniuose maišeliuose, vidiniuose paviršiuose buvo rasti metamfetamino pėdsakai. Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kokia dalis neteisėtai įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo skirta pačiam suvartoti, o kokia – parduoti (ar kitaip platinti), nėra. Tai, kad K. J. naudojo psichotropines medžiagas ir nuo jų buvo priklausomas yra medicininiai duomenys byloje( t.1.b.l. 146). Todėl, įvertinus, kad K. J. pats vartoja psichotropines medžiagas, ir, nenustačius platinimui skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima K. J. inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/09). Dėl to taip kvalifikuodamas K. J. nuskalstamus veiksmus pagal BK 260 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Apeliaciniame skunde prokuroras akcentavo vienintelio psichotropinės medžiagos laikymo tikslo – ją parduoti – buvimą, taip pat nurodė, jog K. J. psichotropinę medžiagą – metamfetaminą platino tik miltelių pavidalu, o rastas metamfetaminas buvo būtent miltelių pavidalu. Tačiau minėtasis argumentas taip pat yra nepagrįstas, kadangi pat kaltinamasis K. J. teigė, jog metamfetaminą naudojo skysčio forma, iš vakaro pasiruošdamas ir sekančią dieną jį suvartodavo leisdamas į veną, kadangi tokiu būdu atskiestas vandeniu ir paruoštas iš vakaro jis būdavo stipresnis (T. 2, b.l. 41). Tai reiškia, jog K. J. naudojo ištirpintą metamfetaminą, todėl tai paneigia prokuroro argumentą, jog milteliai buvo skirti išskirtinai pardavimui. Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų ir patikimų įrodymų, jog K. J. turėjo tik vieną tikslą, t.y. tikslą platinti kratos metu rastas psichotropines medžiagas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones, konstatuoja, jog K. J. veiksmuose nenustačius subjektyviosios neteisėtos veikos požymio – vienintelio tikslo – tikslo parduoti 21,958 g. metamfetamino miltelius, psichotropines medžiagas, prokuroro apeliacinis skundas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, atmestinas .

Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 260str.1d. pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam K. J. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo K. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 51,18 Eur( t.2.b.l.92). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinį skundą atmesti.